Dvi paras pasienyje laukiantis vairuotojas: mes čia įkalinti be teismo
Vilkikų vairuotojai prie Medininkų pasienio punkto priversti laukti po kelias paras – dėl artėjančių švenčių susidaro automobilių eilės, kurių visų iš karto nespėja aptarnauti pasienyje dirbantys pareigūnai. Jiems tvirtinant, kad šiemet situacija net geresnė nei pernai, vairuotojai skundžiasi, jog jie spūstyse turi laukti nuolatos, o padėtį dar labiau apsunkina infrastruktūros problemos pasienyje.
Laukti tenka kelias paras
Link Baltarusijos ir Medininkų pasienio punkto nusitęsusioje eilėje – apie penkis šimtus krovininių automobilių. Kai kur ir dviem juostomis stovintys vilkikai iki sienos stoja dar likus 10 kilometrų iki pasienio. Stovintiems eilėje vairuotojams dalijami talonėliai, tačiau, pasak jų, ši tvarka neveikia. Tuo metu lengviesiems automobiliams eilėse kelių parų praleisti netenka – trečiadienį vienas iš kalbintų vairuotojų atsakė, jog iki pasienio punkto privažiavo per tris valandas. Mažesnėse eilėse stovi ir iš Baltarusijos atvykstantys vairuotojai – čia eilės ilgis tik apie tris kilometrus.
Rusiškai kalbėjęs tolimųjų reisų vairuotojas piktinosi, jog kelyje link pasienio punkto – netvarka: automobiliai stovi dviem juostomis, o punktas naktį nedirba, todėl laukti savo eilės tenka dar ilgiau. Jis teigė krovinių vežėju dirbantis jau visą gyvenimą, tačiau tokių spūsčių nėra matęs.
Tuo tarpu jau tris paras link pasienio važiuojantis Vasilijus kalbėjo, kad ilgos eilės prie Medininkų pasienio punkto būna visada. Vairuotojas tiksliai neįvardijo, kodėl, jo nuomone, tenka tiek laiko praleisti stovint.
„Ir muitinė blogai dirba, ir oras koks“, – kalbėjo jis. Jam pritarė ir kolegos – krovininių automobilių vairuotojais dirbantys Jurijus, Alfredas ir Albinas. Dvi paras laukę eilėje, jie tikino, kad pagrindinė problema – punkto infrastruktūra t. y. terminalo stoka.
„Reikia, kad būtų terminalas pastatytas, – kalbėjo Alfredas. – Tada žmonės gali ir išsimiegoti, o dabar visi stovi ant kelio: nei pravažiuoti, nei parūkyti nesigauna“. Vyrai sakė maisto davinių nesulaukiantys: „Iš Baltarusijos pusės dar vežioja maistą – dvi dešrelės, keli gabaliukai duonos, kopūstų – penkis eurus kainuoja“.
Vasilijus sakė, kad patys vežėjai draugiškai dalijasi informacija ir maistu bei gėrimais. „Iš namų imam, kiek liko, tiek liko. Užtenka ne visiems, – sakė vairuotojas ir patikino, kad atsargomis pasidalija. – Toks mūsų gyvenimas“. Jis sakė nežinantis, kada pasieks pasienį: „Sniegą valo, kada pravažiuosim pasakyti neįmanoma “.
Eilėje jaučiasi kaip kalėjime
Vairuotojai piktinosi, kad eilėje tenka stovėti ir po kelias paras. „Mes čia įkaltinti be teismo – iš septynių dienų keturias stovime eilėje. Iš septyniasdešimt metų, keturiasdešimt metų praleidžiame eilėje – tai čia blogiau negu kalėjime“, – sakė dvi paras eilėje laukęs Jurijus. „Mes stovim ir stovim, mašinas gadinam, sukinėjam, buksuojam, kelių niekas nevalo – baisu“, – pridūrė Alfredas.
Vairuotojai tikino, kad niekas jų problemomis nesidomi. „Prie mūsų pirmą kartą gyvenime priėjo ir paklausė, kokias problemos mes turime. Iki šiol niekas nieko neklausė. Pasieniečiai dirba greitai, muitininkai galėtų greičiau dirbti. Pas mus tokia sistema – dirba lietuviai, nedirba baltarusiai arba atvirkščiai. Jie kaip susitarę“, – sakė vairuotojai.
Pareigūnai kaltina sezoniškumą
Pasienio punkte dirbantys pareigūnai sakė, kad krovininių automobilių eilės prieš Kalėdas – problema, egzistuojanti jau dešimtmetį. Šiemet eilės pradėjo susidaryti jau lapkričio pabaigoje ir po truputį augo.
„Eilės vienu periodu išaugo, vien todėl, kad mes keitėm informacines sistemas, pablogėjo oro sąlygos, galbūt didesnį rezonansą iššaukė ir tai, kad buvo sulaikyti muitinės pareigūnai, tačiau mes greitai atstatėme žmogiškuosius išteklius“, – sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius.
DELFI primena, kad apie trisdešimt muitininkų Medininkų pasienio punkte buvo sulaikyti gruodžio 5 d. įtariami kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Muitinės departamentas praneša, kad tai – savo apimtimi bene didžiausia korupcinio pobūdžio byla Lietuvos muitinės istorijoje.
Kaip pagrindinę eilių priežastį A. Šipavičius nurodė artėjančias šventes. „Aš manau, kad pagrindinė priežastis – tai visų pirma, sezoniškumas ir cikliškumas. Tai visų pirmą, tam tikrais metų laikotarpiais susidaro didesnės eilės ir transporto srautas. Šiuo atveju, nėra prie pasienio kontrolės punktų infrastruktūros kompensacinės, kuri galėtų akumuliuoti tų eilių susidarymą ir išspręsti tuos klausimus. Manau, kad tokios infrastruktūros įrengimas ateityje tuos klausimus išspręs ir tie vairuotojai, kurie stovi tokiose eilėse bent galės saugiai ir kultūringai praleisti laiką, kol praeis esmines procedūras ir galės kirsti pasienio postą. Aišku, infrastruktūra turi būti vystoma veidrodiniu principu – infrastruktūra tokiu pat pralaidumu turi būti vystoma ir kitoje pusėje“, – sakė A. Šipavičius.
Jis sakė, kad punktas veikia visą parą, tačiau naktimis pralaidumas gali būti mažesnis vien todėl, kad reikia perkrauti informacines sistemas. Šiuo metu punkte per pamainą dirba apie trisdešimt muitinės pareigūnų. Punkto atstovų teigiama, kad eilė iš Lietuvos pusės ilgesnė nei iš Baltarusijos todėl, kad eilė iš importuotojo pusės visuomet yra ilgesnė dėl dokumentų pildymo.
Seimo nariai mato pareigūnų abejingumą
Trečiadienį, norėdamas sužinoti eilių susidarymo priežastis, į Medininkų pasienio kontrolės punktą atvyko ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris čia ir surengė išvažiuojamąjį posėdį. Jam pasibaigus komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas kalbėjo, jog susidariusi problema – kompleksinė.
„Čia išgirdom, kad dešimt metų istorija kartojasi. Ir ne tik prieš Naujuosius metus, bet ir, pasirodo, vasarą, kada padidėja turistų srautas, tada stovi automobiliai. Gal atsakymo vieno nėra, bet turbūt pagrindinė priežastis – neypatingas noras spręsti tą problemą: parašomi dokumentai, kažkam pavedama daryti, geriausiu atveju tuo ir baigiasi. Kaip mes matom, didelių investicijų nėra, o be jų kažin, ar būtų galima infrastruktūros problemas išspręsti. Dalykinių, gerų bendradarbiavimo santykių su baltarusiais taip pat kol kas nėra“, – sakė A. Paulauskas.
Kaip vieną iš problemos sprendimų būdų, ne tik investicijas į pasienio punkto infrastruktūrą, jis paminėjo ir papildomų pasienio punktų atidarymą. Posėdžio metu minėta, kad galimas sprendimas – pasienio punktas Šumske.
„Reikia galvoti apie naujų punktų atidarymą, nes vien tik Medininkai neišspręs problemos, čia turi būti valstybinis požiūris, pakankamai aiški politinė valia spręsti tuos klausimus, tada sumažės ir eilės“, – sakė A. Paulauskas.
Jis paminėjo, kad investicijų į punktą, norint išspręsti infrastruktūros problemas, galima tikėtis nebent 2014 m.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.