Vežėjų kirtis draudikams
Vežėjų ir draudikų teisminis karas ir toliau nerimsta. Šį kartą svarbią pergalę teisme prieš draudimo bendrovę pasiekė UAB „Rimansta“. Ginčo esmė – privalomojo draudimo poliso galiojimo teritorija. Vežėjas, draudęs vilkiką be žaliosios kortos ir, pasak draudiko, nurodęs, kad jis važinės Lietuvoje, išsireikalavo padengti nuostolius už avariją Vokietijoje.
Birželio 25 d. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo apeliacinį draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ skundą, jį atmetė ir paliko galioti 2013 m. vasario 6 d. žemesnės instancijos teismo sprendimą, palankų vežėjui, bei priteisė „Gjensidige Baltic“ padengti visas su teisminiu procesu susijusias išlaidas.
Ginčo esmė
2011-01-28 tarp UAB „Rimansta“ ir „Gjensidige Baltic“ buvo sudaryta sutartis, kuria privalomuoju draudimu apdraustas vilkikas. 2011-03-22 šis vilkikas pateko į avariją Vokietijoje ir buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. Nuostoliai siekė 113 150,84 Lt. Draudimo sutartyje, pasak draudiko, buvo susitarta, kad transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų.
Draudikai reikalavo, kad vežėjas padengtų 50 proc. padarytos žalos.
Vežėjas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad draudiko nurodytas sutarties sąlygų pažeidimas nėra įrodytas, tarp šalių nebuvo aptarta individuali sąlyga, kad apdrausta transporto priemonė nebus naudojama už LR ribų. „Gjensidige Baltic“ teisme neįrodė, kad su papildoma sąlyga vežėjas buvo tinkamai supažindintas. Draudimo sutartis, pateikta byloje, šalių nepasirašyta.
Pirmosios instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė.
Teismas rėmėsi tuo, kad draudimo brokeris, kaip draudėjo atstovas, neneigė, kad žinojo apie UAB „Rimansta“ tarptautinių krovinių gabenimo verslą. Teismas nenustatė, kad vežėjas pateikė žinomai melagingą informaciją apie save, ar dėl neatsargumo nepateikė visos informacijos apie save.
UAB „Rimanstos“ darbuotojas, atsakingas už automobilių draudimą, teigė, kad visada renkasi pigiausią variantą. Sutarčių neskaito, nes jos vienodos, byloje nagrinėjamo atvejo draudimo sutarties negavo. Draudimo polisą gavo elektroniniu paštu, išsispausdino, apmokėjo. Jame viskas nurodyta. Įmonė į Rusiją ar kitas šalis, nenurodytas ant draudimo poliso nevažinėja, tad žalios kortos jiems nereikia, o draudimo polise, patvirtinančiame draudimo sutartį ir nurodančiame esmines sutarties sąlygas, buvo įrašyta, kad draudimas galioja visoje Europos sąjungoje, taip pat ir Vokietijoje.
Draudikas turėjo teisę ne vėliau kaip per du mėnesius nuo naujų aplinkybių sužinojimo apie draudėją, pasiūlyti draudėjui pakeisti draudimo sutartį, o draudėjui atsisakius tai padaryti – nutraukti draudimo sutartį, tačiau to nepadarė.
Šiuo atveju, draudimo brokeris, kaip draudiko atstovas, žinodamas, kad atsakovė užsiima tik tarptautiniais pervežimais, turėjo teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką, o draudikui nesutikus mokėti didesnės draudimo įmokos, kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms.
Draudimo liudijime (polise), kuris patvirtina draudimo sutartį ir kurį gavo vežėjas yra nurodyta, kad draudimo apsauga galioja Vokietijoje.
Teismas akcentavo, kad automobilių draudimo rinka Lietuvos Respublikoje plati, pasiūla – taip pat, todėl vien draudimo sutarties kaina neįrodo vežėjo nesąžiningumo.
Teismas nusprendė, kad „Gjensidige Baltic“ neįrodė, kad vežėjas buvo tinkamai supažindintas su draudimo sutarties individualiomis sąlygomis, dėl ko neįgijo teisės reikalauti, kad vežėjas įvykdytų tai, apie ką jis nebuvo informuotas. Be to, draudikas nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, kad vežėjas būtų nuslėpęs ar suteikęs klaidingą informaciją apie savo tarptautinių krovinių pervežimo veiklą.
Apeliacinis teismas
Apeliacinis teismas taip pat palaikė pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kauno apygardos teismas nustatė, kad vežėjas turėdamas leidimą verstis tik tarptautiniais pervežimais, net nesvarstė galimybės apie papildomas draudimo sutarties sąlygas, kurios galiotų tik Lietuvoje, draudimo įmoką sumokėjo už draudimo polisą, kuriame nėra tokios sąlygos, draudimo sutarties negavo ir su tokia sąlyga nebuvo supažindintas.
Draudimo liudijime nurodyta, kad draudikas vilkikui suteikia draudimo apsaugą jame išvardintose šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, kur ir įvyko eismo įvykis, taip pat, kad atlygina už žalą padarytą tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas, kuriame yra nurodyta draudimo apsaugos apimtis. Remiantis TPVCAPDĮ 6 straipsnio 6 dalimi ir 10 straipsnio 1 dalimi įprastinė draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, suteikia draudimo apsaugą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Todėl „Gjensidige Baltic“ apdraustos transporto priemonės eksploatavimo Vokietijoje negali būti laikoma aplinkybe, kuri tiesiogiai padidina riziką žalos atsiradimui bei papildomos draudimo įmokos mokėjimui.
Teismas akcentavo, kad „Gjensidige Baltic“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo ir teikia profesionalias draudimo paslaugas, todėl jo kaip draudiko pareiga užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą, įvertinti draudimo riziką. Byloje nebuvo pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad vežėjas, sudarydamas draudimo sutartį, patvirtino, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje.
Su abiejų teismų sprendimais ir detaliais motyvais galite susipažinti žemiau pateiktuose dokumentuose. Na, o kol kas vežėjams belieka pasidžiaugti, kad teismuose iš mirties taško pradeda judėti jų bylos su draudimo bendrovėmis. Aiškesnės ir tikslesnės draudimo sąlygos bei tinkamos kainos gali užkasti karo kirvį, kuriuo pastaruoju metu mojuojama itin dažnai, tarp šių dviejų konfrontuojančių pusių. Vežėjų pergalės teismuose gali priversti draudikus peržiūrėti savo standartines draudimo sutartis ir pritaikyti jas klientų poreikiams.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.