Pastaruoju metu, kai skolų išieškojimo problema tapo itin aktuali daugeliui logistikos ir vežėjų įmonių, laikinųjų apsaugos priemonių, o ypač – turto ir piniginių lėšų arešto – taikymo klausimas civilinėse bylose tapo itin svarbus. Nuolat vėluojantys atsiskaitymai, nutraukusios veiklą ir „dingusios“ įmonės, abejonės dėl skolininko finansinės padėties skatina kreditorius vos tik suėjus skolos mokėjimo terminui kreiptis į teismą, visų pirma siekiant skolininko turto bei piniginių lėšų greito ir efektyvaus arešto.
Skolininko kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų areštas yra dažniausiai pageidaujama ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė. Nesigilinant į teismų praktikos tendencijas šiuo klausimu, turto bei piniginių lėšų arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, formaliai yra prašoma daugumoje ieškinių bei pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismai ne kiekvienu atveju tokius ieškovų prašymus tenkina ir taiko turto bei piniginių lėšų areštą.
Šiame straipsnyje bandysime apžvelgti teismų praktiką ginčuose, susijusiuose su turto bei piniginių lėšų arešto taikymu civilinėse bylose, esant didelei ieškinio sumai. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismai sprendžia arešto taikymo klausimus civilinėse bylose vis dar gana prieštaringai, apeliacinės instancijos teismų nagrinėtose atskirųjų skundų bylose susiformavo tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti kriterijai bei taisyklės, kurias trumpai apžvelgsime.
Didelė skolos suma – arešto taikymo pagrindas?
Viena iš priežasčių, kurios pagrindu paprastai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto bei piniginių lėšų areštą), yra didelė ieškinio suma. Esant didelei ieškinio sumai, net ir nesant kitų abejonių, ieškovai paprastai mano, kad teismui priėmus sprendimą ieškovo naudai, atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą vien dėl šios priežasties – didelės skolos sumos. Tačiau kokia skolos (ieškinio) suma yra didelė? Ar 10 000 litų yra didelė skola, kurios reikalaujant turi būti taikomas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas? Kodėl teismai kartais pritaiko ieškovo prašomą turto areštą bylose dėl keleto tūkstančių litų, bet atsisako taikyti areštą bylose dėl kelių dešimčių tūkstančių litų skolų?
Reikia pripažinti, kad teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė: teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo būsimo neįvykdymo riziką, todėl tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Tačiau net ir susiformavus tokiai nuostatai, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismai kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi objektyviai įvertinti, ar skolos suma atsakovui yra didelė, ar ne, kokia yra atsakovo turtinė padėtis ir kitas svarbias aplinkybes.
Taigi, net ir esant didelei ieškinio sumai, faktinė atsakovo turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių, kurią teismas turi įvertinti, esant pareikštam reikalavimui dėl turto ar piniginių lėšų arešto taikymo. Kai byloje yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam atsakovui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, objektyvi grėsmė dėl vengimo vykdyti teismo sprendimą gali būti paneigta, ir teismas nebeturės pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136/2009). Civiliniame procese bylos nagrinėjamos laikantis šalių rungimosi principo. Tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo atskleisti aplinkybes, kuriomis tampa savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), todėl atsakovas, siekiantis arešto taikymo panaikinimo, turi pateiktį įrodymus, patvirtinančius jo gerą turtinę padėtį ir finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jei sprendimas bus priimtas ieškovo naudai. Šias aplinkybes atsakovai paprastai įrodinėja, pateikdami finansinės atskaitomybės dokumentus (balansus, pelno – nuostolio ataskaitas ir kt.), įvairių registrų (Nekilnojamojo turto ir kt.) išrašus apie atsakovui priklausantį turtą, per banko sąskaitas vykdomų atsiskaitymų apimtis patvirtinančias banko pažymas, turto draudimo polisus ir kt.
Taigi prielaida, jog esant didelei ieškinio sumai, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nėra absoliuti: teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Ieškinio suma turi būti vertinama kaip didelė ar nedidelė būtent atsakovui, o ne ieškovui: net jei atsižvelgiant į ieškovo įmonės turtinę padėtį, konkreti skolos suma laikytina labai didele, tai neturėtų turėti įtakos arešto taikymui, jei tokia ieškinio suma nėra didelė atsakovo įmonei.
Nei teismų praktika, nei Civilinio proceso kodekso nuostatos nenustato konkrečios pinigų sumos ribos, kurią peržengus ieškinio suma būtų laikoma didele. Pažymėtina tik tai, kad pastaruoju metu vis dažniau pirmosios instancijos teismai atsisako taikyti turto ir piniginių lėšų areštą, jei skolininkas yra juridinis asmuo (įmonė), o skolos suma sudaro keletą ar keliolika tūkstančių litų. Motyvas – juridiniam asmeniui – veikiančiai įmonei – tokia skolos suma nėra didelė, žinoma, jei byloje nėra duomenų apie sunkią skolininko finansinę padėtį, kuri rodytų, kad net ir keleto tūkstančių litų skola atsakovui yra didelė.
Kad atsakovai galėtų tinkamai apginti savo turtinius interesus dėl nepagrįstai taikomo turto ir piniginių lėšų arešto, Civilinio proceso kodeksas numato tvarką bei sąlygas, kurioms esant teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apskųstos bei panaikintos apeliacinės instancijos teismo. Atsakovai, manantys, jog areštas jų turtui bei piniginėms lėšoms pritaikytas nepagrįstai, per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu bei prašyti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo panaikinti. Bet kuriuo atveju, skaitytojų dėmesį norėtume atkreipti į tai, kad
skundas dėl tokios nutarties panaikinimo nesustabdo pačios nutarties vykdymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės (areštas) bus taikomas tol, kol apeliacinės instancijos teismas panaikins skundžiamą teismo nutartį, o tai, priklausomai nuo teismo darbo krūvio, gali užtrukti nuo keleto savaičių iki keleto mėnesių.
Užstatas galimiems atsakovo nuostoliams užtikrintiCivilinio proceso kodekso 147 str. nustato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įnešant atitinkamą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant banko garantiją. Teismų praktikoje šiuo klausimu yra susiformavusi nuostata, jog byloje būtina išlaikyti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, ir imtis priemonių, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėti interesai būtų tinkamai apsaugoti. Minėta Civilinio proceso kodekso nuostata nenustato konkrečių kriterijų, pagal kuriuos teismai turėtų nustatyti piniginio užstato ar banko garantijos dydį, todėl šiuo klausimu teismai turėtų priimti sprendimus, atsižvelgdami į konkrečią situaciją nagrinėjamoje byloje.
Pavyzdžiui, piniginio užstato ar banko garantijos dydžio klausimu Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė 2008 m. balandžio 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-240/2008. Iš bylos duomenų buvo matyti, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo areštuotas konkretus atsakovo nekilnojamasis turtas, kurio bendra rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše, sudarė apie 90 tūkstančių litų. Buvo uždrausta šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar suvaržyti disponavimą areštuotu turtu kitomis prievolėmis. Atsakovas savo ruožtu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad negalėdamas panaudoti areštuoto turto investicijoms ir komerciniams sandoriams, negali užtikrinti savo įsipareigojimų bankui ar tretiesiems asmenims, negali gauti iš šio turto jokių pajamų, todėl prašo teismą įpareigoti ieškovą pateikti 21 973,50 Lt dydžio užstatą ar garantiją. Teisėjų kolegija, laikydamasi šalių lygiateisiškumo principo, ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo nekilnojamasis turtas areštuotas jau 4 metus, nusprendė: dėl turtinių teisių apribojimo atsakovas gali patirti nuostolių, todėl pareikalavo iš ieškovo galimų atsakovo nuostolių užtikrinimo.
Šioje byloje buvo pritaikytas ir galimų atsakovo nuostolių apskaičiavimo pavyzdys. Atsakovas, kurio konkretus nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, galimus nuostolius apskaičiavo kaip minimalius, remdamasis CK 6.210 str. 1 d. – 5 procentai metinių palūkanų nuo areštuoto turto vidutinės rinkos vertės, kuri nustatyta Nekilnojamojo turto registro išraše. Atsakovo skaičiavimu minimalūs nuostoliai dėl šio konkretaus turto arešto sudarytų 21 973,50 Lt, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į turto arešto pasekmes, bylinėjimosi trukmę bei nekilnojamojo turto rinkos kainos svyravimus, atsakovo prašyme nurodyti nuostoliai yra galimi. Todėl atsakovo reikalavimas, kad ieškovas pateiktų 21 973,50 Lt dydžio piniginį užstatą galimiems atsakovo nuostoliams dėl nekilnojamojo turto arešto užtikrinti, buvo patenkintas ir ieškovas įpareigotas 21 973,50 Lt dydžio užstatą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją atitinkamai sumai.
**
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad auksčiau pateiktų nutarčių santraukos yra informacinio pobūdžio ir negali būti vertinamos kaip teisinė išvada ar advokato konsultacija.
Teisinė informacija
Sunkvežimių eismo ribojimai Valensijoje buvo panaikinti. Tačiau vežėjai susidūrė su nauja bėda – pradėjo protestuoti Prancūzijos ūkininkai, kuriems įstatymai negalioja (detaliau – čia).
2024-11-20 103
Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.
2024-11-18 100
Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais supaprastintos sąlygos vežant krovinius didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, atsisakant prievolės lydėti tokias priemones policijos automobiliais.
2024-11-15 61
Nuo gruodžio 1 d. įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, kurie keliuose numato keletą naujovių.
2024-11-15 117
Vyriausybė nusprendė apriboti krovininio transporto judėjimą į Rusiją ir Baltarusiją – nutarta, kad norintys kirsti sieną vilkikų vairuotojai sistemoje turės registruotis iš anksto.
2024-11-13 191
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.