Teismų praktika bylose dėl prarasto krovinio nesaugomose aikštelėse

14668
Trumpai apžvelgsime keletą bylų, susijusių su nesaugomose aikštelėse pavogtais kroviniais bei CMR Konvencijos 29 str. taikymu. CMR Konvencijos 29 str. 1 d. numato, kad vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios atleistų jį nuo atsakomybės arba ją ribotų (pavyzdžiui, 8,33 SDR už kilogramą prarasto krovinio brutto svorio), jei žala padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus prilyginama tyčiniams veiksmams.
 
 
 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009
dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 295 085,48 Lt nuostolių atlyginimo už prarastą krovinį ir  5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Krovinys – kompiuterinė technika – buvo prarastas dėl to, kad vairuotojas, gabendamas krovinį per Lenkiją, nakčiai sustojo „Shell“ degalinėje, transporto priemonę paliko aikštelės pakraštyje, prie plovyklos. Aikštelė buvo apsupta medžių, neaptverta, nesaugoma. Nakties metu buvo įvykdyta vagystė, iš šono prapjovus puspriekabės tentą ir iškrovus kompiuterinę techniką. Vagystės metu vairuotojas miegojo vilkiko kabinoje.

Tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, nustatė, kad vairuotojas, žinodamas, jog veža labai brangų krovinį, pravažiavo saugomą stovėjimo aikštelę, už 700–800 metrų nakčiai sustojo „Shell“ degalinės aikštelėje. Įvertinęs vairuotojo sustojimo nakčiai aplinkybes ir sustoti pasirinktą vietą, teismas sprendė, kad vairuotojas nesielgė net minimaliai atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė visų įmanomų priemonių krovinio saugumui užtikrinti bei krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti. Vairuotojas, būdamas patyręs, mokantis lenkų kalbą, ne pirmą kartą važiuojantis šiuo maršrutu, prioritetu pasirinko lėšų taupymą, o ne krovinio saugumą.

Vežėjo nurodyta aplinkybė, kad vairuotojui nebuvo žinoma, jog jo pasirinkta aikštelės dalis nepatenka į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, tik patvirtina išvadą, jog, tuo neįsitikinęs, vairuotojas elgėsi itin neatsargiai, juolab kad vairuotojas stovėti galėjo pasirinkti mokamą saugomą stovėjimo aikštelę, kuri yra už 700–800 metrų iki jo pasirinktos degalinės aikštelės ir kurią jis pravažiavo. Ta aplinkybė, kad vairuotojas naktį nepaliko krovinio, o liko miegoti vilkiko kabinoje, taip pat negali būti vertinama kaip tinkamas vairuotojo apdairumo, rūpestingumo įrodymas.

Taikant CMR konvencijos 29 str., vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegijos, nagrinėjusios šią bylą, vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes bylą nagrinėję teismai turėjo teisinį pagrindą vežėjo veiksmus kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams, ir taikyti neribotą vežėjo atsakomybę, priteisiant visą krovinio vertę bei netaikant CMR Konvencijos 23 str. 3 d. numatyto atsakomybės ribojimo (8,33 SDR už kilogramą krovinio).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009
dėl nuostolių atlyginimo

Krovinio siuntėjas sudarė su vežėju sutartį dėl krovinio vežimo maršrutu Vilnius – Panevėžys, kurios pagrindu vežėjas priėmė vežti krovinį – alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, tabako gaminius. Dalis šio krovinio buvo pavogta automobiliui su kroviniu stovint nesaugomoje stovėjimo aikštelėje. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad krovinys buvo atvežtas gavėjui anksčiau nei numatyta užsakyme, o automobilis su kroviniu paliktas nesaugomoje teritorijoje. Tai, kad vairuotojas paliko krovinį nesaugomoje ir neaptvertoje teritorijoje, patvirtina atsakovo kaltę, nes ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, atvykęs į pristatymo vietą anksčiau sutarto laiko, turi pastatyti transporto priemonę į saugomą aptvertą teritoriją, taip užtikrindamas tinkamą prievolių įvykdymą.

Vežėjo didelis nerūpestingumas tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatomas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą (maršrutą, trukmę, išvykimo laiką ir kt.) ir jo vykdymą (tikslių nurodymų davimą vairuotojui, bendradarbiavimą su gavėju, kad krovinys būtų priimtas nustatytoje vietoje ir laiku, kad nereikėtų daryti pertraukų, sustojimų ar laukimų nesaugioje aplinkoje, gabenimo pertraukų pasirinkimą ir darymą tik neatidėliotinais ar kitais būtinais atvejais, užtikrinant krovinio saugumą, ir kt.) tokiu būdu, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas. Nesugebėjimas nugabenti krovinio jo neišsaugojus nesudėtingo vietinio gabenimo atvejais teismo pripažintas dideliu neatsargumu, prilygintu tyčiniams veiksmams.

 
***
Maloniai prašome atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad žemiau pateikiamos nutarčių santraukos yra informacinio pobūdžio ir negali būti vertinamos kaip teisinė išvada ar advokato konsultacija.
 

Komentarai

Vitalijus Chnykinas 2010-04-07 12:40

Atvažiavai prie įmonės vartų, o tavęs į teritoriją neįleidžia. Tai ką, turi nakvoti prie vartų ir dar saugoti daiktus? Mano vairuotojui taip buvo - pats atsimušinėjo nuo vagių, stovėdamas 50 m. nuo apsaugos vartų.


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Teisinė informacija

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 119
0