Teismas įvertino „šlagbaumo“ keliamą grėsmę
Pačioje praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas ginčą dėl žalos, padarytos transporto priemonei besileidžiančiu kelio užtvaru (paprastai jis vadinamas „šlagbaumu“), pripažino, kad ši konstrukcija nelaikoma didesnio pavojaus mechanizmu. Tai reiškia, kad nuo šiol siekiantiems žalos, padarytos kelio užtvaru, atlyginimo – nuostolius įrodinėti bus sunkiau.
Pasak advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ advokatės Gintarės Raišutienės, šio sprendimo priešistorė identiška šimtams pasitaikančių kiekvieną dieną: automobilio vairuotojas, norėdamas išvažiuoti iš teritorijos pasikėlė užtvarą ir pravažiavęs – užtvarą uždarinėjo su valdymo pulteliu. Tuo metu kitas automobilis jau važiavo po užtvaru ir buvo apgadintas. Apgadinto automobilio savininkui buvo išmokėta draudimo išmoka ir draudimo bendrovė pateikė ieškinį uždarinėjusiam užtvarą vairuotojui dėl žalos atlyginimo.
Byloje buvo sprendžiama, ar mechaniškai veikiantis kelio užtvaras yra prilyginamas didesnio pavojaus mechanizmui (pagal Civilinį kodeksą), mat tokiu atveju draudimo bendrovei būtų paprasčiau įrodyti vairuotojo, kuris nuleido užtvarą, atsakomybę (kaltė būtų preziumuojama) ir prisiteisti draudimo išmokos atlyginimą.
Pagal Civilinį kodeksą laikoma, kad veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, kai asmuo naudoja pavojingus objektus (įrengimus, mechanizmus ar kt.) arba vykdo pavojingą veiklą (vežimus, tam tikros rūšies gamybą ar kt.) ir yra nepajėgus jų visiškai kontroliuoti. LAT yra konstatavęs, kad spręsti ar yra keliamas didesnis nei įprasta pavojus reikėtų pagal keletą kriterijų: ar yra itin didelė žalos atsiradimo rizika, ar negalima rizikos pašalinti atsargumo priemonėmis.
Advokatė Gintarė Raišutienė
„Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai mechaniškai veikiantį užtvarą pripažino didesnio pavojaus mechanizmu ir nusprendė, kad kelio užtvarą uždariusiam vairuotojui keliami aukštesni atsargumo ir atidumo standartai. Teismų vertinimu, užtvaro valdytojas, pravažiavęs pro užtvarą ir jį nuleisdamas, privalėjo įsitikinti, kad užtvaras nesukels žalos kitiems asmenims ar daiktams, – aiškina advokatė G. Raišutienė. – Tačiau LAT, analizuodamas minėtą situaciją, pabrėžė, kad kelio užtvaras yra įprastas, kelių eismo dalyviui gerai žinomas mechanizmas, kurio veikimo principas kiekvienam vairuotojui yra aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas. Taip pat akcentavo, kad kiekvienas vairuotojas supranta, jog kelio užtvaro svirtis pakeliama turinčiam teisę pro jį pravažiuoti automobiliui ir nuleidžiama jam pravažiavus.“
Taigi, remiantis minėta LAT nutartimi, kelio užtvaras nėra laikomas padidinto pavojaus šaltiniu, o yra paprastas įrengimas, todėl norintys išsiieškoti išmoką (šiuo atveju – draudimo bendrovė) turi įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, be to, turi būti įvertinami ir asmens, važiavusio pro besileidžiantį užtvarą, veiksmai. Tad ne tik užtvarais besinaudojantiems vairuotojams reikėtų būti budresniems, bet ir nekantraujantiems pravažiuoti vairuotojams, nes įvykus incidentui būtų vertinami abiejų vairuotojų veiksmai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.