Teismas apribojo draudikų apetitą
Lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas ginčą pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą (toliau – Įstatymas), pripažino, kad aplinkybė, kai eismo įvykį sukelia transporto priemonės, kuriai neatlikta/negalioja techninė apžiūra, valdytojas nepatenka į „teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę neturėjimo“ sąvoką. Taigi, tai nėra pakankama priežastis draudikams reikalauti susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką.
Advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ advokatė Gintarė Raišutienė, komentuodama šį sprendimą akcentavo, kad įstatymas pakankamai aiškiai apibrėžia vadinamojo regreso atvejus, kai sumokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ir asmens, tiesiogiai atsakingo už žalos padarymą.
„Pavyzdžiui, draudikai gali reikalauti grąžinti sumokėtą išmoką jeigu įrodo, kad apsidraudęs vairuotojas važiavo neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų ar kt. svaigiųjų medžiagų, vengė blaivumo patikrinimo, vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos ar žalos padarė tyčia. Taip pat, jeigu vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir įvykis įvyko dėl šios priežasties ir kt. Tačiau pastaruoju metu ginčų kyla, kuomet draudimo bendrovės bando susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas vadovaujantis Įstatyme numatytu pagrindu: padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę“, – pastebėjo G. Raišutienė.
Advokatės teigimu, pastarąją nuostatą draudimo bendrovės dažnai bando aiškinti plečiamai, kadangi įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę neturėjimu. Draudimo bendrovės laikosi pozicijos, jog „dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra“.
„Taigi, jei eismo įvykį sukelia transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros vairavęs asmuo, šią aplinkybę draudikai bando traktuoti kaip transporto priemonės vairavimą neturint tam teisėto pagrindo bei šiuo pagrindu išsiieškoti sumokėtą draudimo išmoką neinvestuojant į eismo įvykio priežasčių ekspertizę (į ką reikėtų investuoti vadovaujantis kitu draudimo išmokos susigrąžinimo pagrindu – vairavimu techniškai netvarkingos transporto priemonės, lėmusios eismo įvykį). Tačiau lapkritį LAT konstatavo, kad vairavimas neturint galiojančios techninės apžiūros neprilyginamas vairavimui neturint teisėto pagrindo vairuoti. Vadinasi, transporto priemonės techninės apžiūros nebuvimas ar negaliojimas – nėra pakankama priežastis draudikams reikalauti sugrąžinti draudimo išmoką iš už žalą atsakingo asmens (tiek fizinio, tiek juridinio). Minėta Įstatymo nuostata, pasak LAT, numato vairuotojo (asmens), o ne transporto priemonės (objekto) požymius“, – pabrėžė G. Raišutienė.
Draudimo bendrovės, norėdamos susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką tokiais atvejais galėtų vadovautis kitu pagrindu – vairavimas techniškai netvarkingos transporto priemonės, tačiau šiuo atveju privalėtų įrodyti, kad pats eismo įvykis įvyko būtent dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės.
Jei draudikas iš vežėjo reikalauja grąžinti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, nes įvykio dieną transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros, įsitikinkite, ar draudikas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės. Jei tokių įrodymų nėra – reikėtų gintis argumentu, jog transporto priemonės techninės apžiūros nebuvimas ar negaliojimas nepatenka į „teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę neturėjimo“ sąvoką.
Klausiama, ar toks LAT išaiškinimas – vairavimas neturint galiojančios techninės apžiūros neprilyginamas vairavimui neturint teisėto pagrindo vairuoti – nepaskatins pro pirštus žiūrėti į prievolę atlikti technines apžiūras, „Magnusson ir partneriai“ advokatė patikino jokių grėsmių čia neįžvelgianti. Už techniškai netvarkingo ar atitinkamos pažymos iš TA stočių neturinčio automobilio naudojimą numatyta administracinė atsakomybė, o pastarasis LAT sprendimas liečia tik konkrečią privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo nuostatą, leidžiančią draudikui susigrąžinti išmokas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.