Pavėlavus sumokėti už pervežimą – 15,21 proc. metinių palūkanų
Vežėjas, sutartyje su užsakovu nesusitaręs kitaip, už vėlavimą apmokėti pervežimo kainą, turi teisę reikalauti ne CMR Konvencijoje numatytų 5 proc. metinių palūkanų, tačiau 15,21 proc. metinių palūkanų (7 proc. plius vieno mėnesio VILIBOR dydžio palūkanos).
Kaip patvirtino advokatų kontoros Borenius, Švirinas ir partneriai advokatas Vidas Vilkas, teismų praktikoje nebuvo vieningos pozicijos, kokio dydžio palūkanos turi būti priteistos, kai vežėjui vėluojama apmokėti už pervežimą ir šalys nėra sutartimi susitarusios kitaip: vieni teismai vadovaudavosi arba CMR Konvencijos 27 str. 1 d., kurioje nustatytos 5 proc., arba LR Civilinio kodekso 6.210 str. įtvirtinta 6 proc. metinėmis palūkanomis, kiti teismai visgi taikydavo Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą 7 proc. plius vieno mėnesio VILIBOR normą, kas atitinkamai sudaro apie 15,21 proc. metinių palūkanų (ši procentinė suma yra nevienoda, kadangi VILIBOR dydis yra kintamas).
Anot advokato Vido Vilko, 2011 m. kovo 7 d. priimta nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai patvirtino praktiką, kad tais atvejais, kai vežėjui vėluojama sumokėti už pervežimą ir šalys nėra susitarusios dėl delspinigių ar palūkanų dydžio, turi būti taikomas ne CMR Konvencijoje numatytos 5 proc. metines palūkanos, o vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Ši nuostata taikoma ir taip vadinamoms procesinėms palūkanoms, t.y. palūkanoms, skaičiuojamoms nuo bylos iškėlimo tesime dienos iki faktiško skolos sumokėjimo.
Teismas minėta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011 nurodė, kad procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.
Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas taip pat pažymėjo, kad CMR konvencijos 27 straipsnio numatytas 5 proc. metines palūkanas galima reikalauti, kai yra vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą, sugadinimą ir kitais atvejais.
CMR konvencijos 27 straipsnyje nereglamentuojamos procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nagrinėtoje byloje prašo priteisti atitinkamo dydžio palūkanas už tai, kad atsakovas pavėlavo mokėti, todėl taikoma ne CMR konvencija, bet Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.