Teisinė informacija
Pastaruoju metu, kai skolų išieškojimo problema tapo itin aktuali daugeliui logistikos ir vežėjų įmonių, laikinųjų apsaugos priemonių, o ypač – turto ir piniginių lėšų arešto – taikymo klausimas civilinėse bylose tapo itin svarbus. Nuolat vėluojantys atsiskaitymai, nutraukusios veiklą ir „dingusios“ įmonės, abejonės dėl skolininko finansinės padėties skatina kreditorius vos tik suėjus skolos mokėjimo terminui kreiptis į teismą, visų pirma siekiant skolininko turto bei piniginių lėšų greito ir efektyvaus arešto.
Skolininko kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų areštas yra dažniausiai pageidaujama ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė. Nesigilinant į teismų praktikos tendencijas šiuo klausimu, turto bei piniginių lėšų arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, formaliai yra prašoma daugumoje ieškinių bei pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismai ne kiekvienu atveju tokius ieškovų prašymus tenkina ir taiko turto bei piniginių lėšų areštą.
Šiame straipsnyje bandysime apžvelgti teismų praktiką ginčuose, susijusiuose su turto bei piniginių lėšų arešto taikymu civilinėse bylose, esant didelei ieškinio sumai. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismai sprendžia arešto taikymo klausimus civilinėse bylose vis dar gana prieštaringai, apeliacinės instancijos teismų nagrinėtose atskirųjų skundų bylose susiformavo tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti kriterijai bei taisyklės, kurias trumpai apžvelgsime.
2,353
2010-02-09
1-osios dalies tęsinys
Praktiniai patarimai rengiant prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą
1,659
2010-02-03
Būtent pavėluoti mokėjimai yra viena iš pagrindinių nemokumo priežasčių, šiandien kelianti grėsmę įmonių, ypač smulkių ir vidutinių, egzistavimui. Sunkmetį, kuomet skolų prislėgti asmenys kartu klampina į skolų bedugnę ir savo kreditorius, itin svarbus tikėjimas teisinių procedūrų veiksmingumu.
2,307
2010-01-21
Apžvelgsime 2010-ųjų metų kalendorių ir LR įstatymų nuostatas, kuriomis remiamasi skaičiuojant darbo laiką ir sudarant darbo laiko kalendorių.
9,965
2010-01-14
Apžvelgsime Lietuvos Apeliacinio teismo praktiką vežėjams aktualiose civilinėse bylose. Panagrinėsime klausimus, susijusius su transporto priemonės palikimu be priežiūros ir dėl to įvykusia transporto priemonės su kroviniu vagyste bei reikalavimu atlyginti ekspertizės išlaidas, ekspertams nustačius sugadinto krovinio vertę, sugadinimo priežastis ir kt.
1,520
2010-01-07
Kauno apylinkės teismo pirmininko R. Sipavičiaus atrastas būdas, kaip iš asmenų, kurie girti įkliūva prie vairo, atimti vairuotojo pažymėjimą, bet išsaugoti teisę vairuoti, sukėlė sumaištį tarp teisininkų ir eismo priežiūros specialistų, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Už tai, kad kaunietis girtas vairavo automobilį, teisėjas, užuot atėmęs vairuotojo pažymėjimą, kaip numato įstatymas, pažeidėjui uždraudė vairuoti tik B kategorijos transporto priemones. Tačiau greitai paaiškėjo, kad vairuotojo pažymėjimus išduodančios valstybinės įmonės "Regitra" specialistai tokio teismo sprendimo netgi negali įvykdyti.
Kaip tai padaryti, dabar suka galvą trijų ministerijų – Vidaus reikalų, Teisingumo ir Susisiekimo – vadovai. Neatmetama, kad dėl R.Sipavičiaus nutarties prireiks keisti net Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Fortūna, nusišypsojusi neblaiviam vairuotojui
Ši istorija, sukėlusi galvos skausmą teisininkams ir saugaus eismo specialistams, prasidėjo dar vasarą, kai kelių policijos pareigūnai Kaune sustabdė automobilį, kurio vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumas – beveik 2 promilės alkoholio. Teisme kaunietis pripažino savo kaltę ir prašė neatimti iš jo teisės vairuoti, nes artimiausiu metu ketina įsidarbinti autobuso vairuotoju. Teisėjas į tokį prašymą atsižvelgė.
Nors Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už tokį padarytą pažeidimą numato piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2–3 metams, teisėjas uždraudė vairuoti tiktai B kategorijos (iki 3,5 tonos) automobilius. Tokio sprendimo niekas neapskundė, tad jis po 10 dienų įsigaliojo.
Iškart po to nutartis buvo išsiųsta vykdymui į valstybinę įmonę "Regitra". Bet "Regitros" specialistai pareiškė, kad teisėjo nutarimo net ir norėdami negali įvykdyti. Jie tvirtino, kad asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti tik vienos kategorijos transporto priemones, turėtų išduoti naują vairuotojo pažymėjimą be atimtos kategorijos. Bet to padaryti neįmanoma, nes C ir D kategorijos suteikiamos tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B kategorijos automobilius. Būtent tokią nuostatą numato dar 1991 priimta Europos Sąjungos Tarybos direktyva.
Kaip išsisukti, sprendžia ministerijos
Norėdama sužinoti, ką tokiu atveju daryti, "Regitra" kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos vadovus. Dar prieš pat šito sprendimo įsiteisėjimą vidaus reikalų ministras R. Palaitis priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarką. Tačiau įsakyme nenumatyta, kad teismo sprendimu būtų galima atimti teisę vairuoti tam tikrų kategorijų automobilius. Taigi Vidaus reikalų ministerijos atstovai jau kreipėsi į Susisiekimo bei Teisingumo ministerijos specialistus, kad jie pateiktų savo pasiūlymus, kaip išsisukti iš šios situacijos.
"Galvoti ir siūlyti galima daug ką, tačiau aš matau tiktai vieną išeitį – skubiai priimti teisės aktus, kurie iš viso užkirstų galimybes teismams atimti galimybę vairuoti tik kai kurias transporto priemones", – kalbėjo vienas šią iškilusią problemą aiškinęsis Vidaus reikalų ministerijos specialistas.
2,211
2010-01-04
Aptarsime civilinę bylą, kurios metu teismas sprendė klausimą dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. (dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, ir pasekmių, kurioms negalėjo užkirsti kelio).
1,418
2009-12-28
Trumpai apžvelgsime keletą bylų, susijusių su nesaugomose aikštelėse pavogtais kroviniais bei CMR Konvencijos 29 str. taikymu. CMR Konvencijos 29 str. 1 d. numato, kad vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios atleistų jį nuo atsakomybės arba ją ribotų (pavyzdžiui, 8,33 SDR už kilogramą prarasto krovinio brutto svorio), jei žala padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus prilyginama tyčiniams veiksmams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009
dėl nuostolių atlyginimo
744
2009-12-24
Sudarant vežimo sutartis, gana dažnai pasitaiko, jog vežėjas, nesutikdamas su užsakovo pasiūlytomis sutarties sąlygomis, jas koreguoja: išbraukia, pataiso prastovų apmokėjimo sumas, vežimo užmokesčio sumas, atsiskaitymo terminus, papildo sutartis tam tikromis sąlygomis ir pan. Tokiais atvejais kyla klausimas, ar sutarties teksto taisymai tampa galiojančiais ir privalomais abiems sutarties šalims, ar priešingai – sutarties teksto taisymai, atlikti vienašališkai ir nepatvirtinti kitos šalies, negalioja ir nesukuria sutarties šalims privalomų teisių ir pareigų.
2,147
2009-12-22
