Aptarsime teismų praktiką dėl draudėjo pareigos pranešti apie draudiminį įvykį, dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti išmoką, dėl CMR konvencijos taikymo kai kurių klausimų.
Šie klausimai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Civilinių bylų skyriaus 2010-05-10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010.
Bylos faktinės aplinkybės
Straipsnyje „Kontrabanda – ką verta žinoti įmonės vadovui ir vairuotojui“ apžvelgėme atsakomybės už kontrabandą (neteisėtai per sieną gabenamus daiktus) pagrindus bei atsakomybės ribas, taip pat atvejus, kada gali būti taikoma papildoma sankcija – priemonių ar įrankių, skirtų gabenti kontrabandą, konfiskavimas. Tęsiant vežėjams aktualią temą, norėtume pasidalinti keletu reikšmingesnių teismų praktikos pavyzdžių dėl kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimo.
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jei ji buvo specialiai tam pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos daiktams paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Tokie atvejai būna, kai, tarkime, cigaretės gabenamos automobilio durelėse, benzino bake arba kai gabentojas veža didelį kiekį prekių ir jų nedeklaruoja.
Slėptuvės įrengimas apsunkina kontrabandos daiktų suradimą, kontrabandos gabenimą daro profesionalaus pobūdžio, taip pat rodo, kad pažeidėjas sąmoningai gabeno kontrabandą, turėjo išankstinį tikslą pažeisti nustatytą daiktų gabenimo per valstybinę sieną tvarką, išvengti privalomų muitų bei mokesčių bei padaryti žalos Lietuvos valstybei. Pagal suformuotą teismų praktiką, transporto priemonės (kuri šiuo atveju būna administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo įrankis) konfiskavimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, kad ši transporto priemonė nėra paties pažeidėjo nuosavybė.
Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (LVAT) 2009-11-06 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. N575-2541/2009 nustatyta, jog pažeidėjas A.S., nepateikdamas muitinės kontrolei ir paslėpęs daiktadėžėje įrengtoje slėptuvėje, iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 280 litrų degalų, kurių vertė 690,95 Lt; degalų slėptuvė įrengta puspriekabėje; A.S. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d. ir jam skirta 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktų (280 litrų degalų) bei automobilio DAF su puspriekabe konfiskavimu; konfiskuotas vilkikas nuosavybės teise priklausė uždarajai akcinei bendrovei „Danske lizingas“; konfiskuotos puspriekabės savininkas SEB VB Lizingas; konfiskuoto vilkiko įsigijimo kaina buvo 268.904,06 Lt. LVAT sprendė, jog žemesniojo teismo nutarimu automobilis DAF konfiskuotas nepagrįstai – krovininis automobilis ir puspriekabė yra dvi skirtingos transporto priemonės, turinčios skirtingus techninius pasus ir kiekviena atskirai galinti dalyvauti rinkoje; pagal ATPK 26 str. 2 d. nuostatas, gali būti konfiskuojami tik pažeidimo padarymo įrankiai (priemonės) bei tiesioginiai objektai. Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas ir konstatuota, kad vilkikas DAF konfiskuotas nepagrįstai. Kita vertus, LVAT pripažino, kad kontrabandos gabenimui pritaikytos puspriekabės konfiskavimas buvo skirtas teisėtai ir pagrįstai.
Nuo šių metų gegužės 14 d. Europos Sąjungos valstybėse įsigaliojo 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 Dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (naujos redakcijos) 8 ir 9 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kabotažinius pervežimus. Pažymėtina, jog tai keičia anksčiau galiojusias sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali teikti krovinių vežimo nacionaliniais keliais paslaugas valstybėje narėje.
Civilinis kodeksas numato, kad juridiniai asmenys santykiuose su kitais asmenimis gali veikti ne tik per savo vadovus, bet ir per įgaliotus asmenis, kuriems išduodami įgaliojimai. Ypač aštriai įgaliojimų išdavimo ir naudojimo klausimas keliamas šiuo metu vykstančių rinkimų į asociacijos „Linava“ valdymo organus kontekste, todėl manome, kad skaitytojams būtų įdomu susipažinti su pagrindinėmis Civilinio kodekso ir teismų praktikos nuostatomis, reglamentuojančiomis įgaliojimų išdavimą ir panaikinimą.
Juridinio asmens įgaliojimo išdavimas
Manau, ne vienam, ketinančiam įsteigti ar vadovauti įmonei, teko domėtis juridinio asmens dalyvio (savininko ar akcininko) bei vadovo civilinės atsakomybės ypatumais. Ne kartą teko pastebėti, kad kasdieniame gyvenime net pačios dalyvio bei vadovo sąvokos painiojamos tarpusavyje, o verslininkams dažnai trūksta teisinių žinių apie akcininkų ir vadovų atsakomybės atvejus ir skirtumus.
Kontrabanda yra vienas pavojingiausių ekonominių administracinių teisės pažeidimų. Juo padaroma žala ne tik tos šalies, į kurią yra įvežtos prekės, bet neretai ir šalies, iš kurios jos įvežtos, bei įmonės, kurioje dirba vairuotojas, ekonominiams interesams. Kontrabanda pripažįstama teisės pažeidimu visose valstybėse.
Apžvelgsime vieną iš labiausiai vežėjams rūpimų klausimų – transporto priemonių (casco) draudimo ir privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis.
Pastaruoju metu atsiskaitymų už suteiktas paslaugas klausimas tapo itin aktualus daugumai transporto įmonių: užsakovams nuolat vėluojant atsiskaityti už suteiktas paslaugas, transporto įmonės darbuotojai ir vadovai didelę darbo laiko dalį skiria įmonės atsiskaitymų kontrolei, bendravimui su kreditoriais ir skolininkais. Kadangi ši darbo sritis reikalauja daug kantrybės ir atidumo, kai kuriems kreditoriams, susidūrusiems su ypač piktybiškais skolininkais, kyla klausimas – galbūt už išgyvenimus, nepatogumus ir nemalonias emocijas, patirtas bendraujant su skolininku ir siekiant taikaus ginčo sprendimo, galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo?
Kadangi neturtinė žala pagal galiojančius įstatymus atlyginama ne bet kokiais atvejais, šiame straipsnyje nusprendėme trumpai apžvelgti pagrindines Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, bei pastarųjų metų Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose.