Birželio 7 d. buvo priimtas dar vienas teismo sprendimas ketvirtus metus besitęsiančioje byloje tarp krovinių pervežimo įmonės „Berita“ ir draudimo bendrovės „PZU Lietuva“. Nors vagystės saugomose automobilių aikštelėse pakankamai retas reiškinys, ši byla galėtų tapti precendentu, jei kiti vežėjai susidurtų su panašiomis situacijomis.
Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad autotransporto savininkai privalo policijai nurodyti automobilį vairavusį asmenį, kuris galėjo pažeisti kelių eismo taisykles ar sukelti autoįvykį, nepaisant, ar tai – šeimos narys, ar artimas giminaitis.
Užsitęsusi žiema nedžiugina ir šalies draudimo bendrovių. Draudikai ypač nelaukia atlydžio, kuomet padaugėja sudėtingų atvejų, susijusių su nuo stogų krentančių varveklių, apledėjusio sniego gabalų ar nuo drėgmės trupančių pastato konstrukcijų pridarytais nuostoliais. Pasak draudimo bendrovės „Compensa“ žalų skyriaus vadovo Tomašo Stankevič, tokiais atvejais ypač dažnai nukenčia automobiliai. Neretai jie apgadinami gana smarkiai, todėl žalos padengimas yra opus klausimas.
Nuo 2013 m. darbdavių ir darbuotojų konfliktus sprendžia darbo ginčų komisijos, į kurias kreipiasi vis daugiau interesantų. Per tris šių metų mėnesius darbo ginčų komisijos gavo 1,3 tūkst. prašymų išspręsti darbuotojų ir darbdavių nesutarimus. Išnagrinėta beveik 800 darbo bylų, daugelyje jų kelti reikalavimai patenkinti visiškai arba iš dalies, arba jos baigėsi taikos sutartimis.
Ilgai lauktas ir daug diskusijų sukėlęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – įstatymas) įsigalioja jau nuo šių metų kovo 01 d. Bet ar daug Lietuvoje pagrindinių turtinių interesų vietą turinčių fizinių asmenų sugebės pasinaudoti šia „galimybe“, ar bankroto procedūras bus paprasta įgyvendinti ir, pagaliau, kokios bus jų teisinės pasekmės?
Redakciją pasiekė skaitytojų laiškas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama vežėjo ir užsakovo ginče dėl nuostolių už krovinio sugadinimą atlyginimo.
Viena įmonė užsakė nedidelio, bet brangaus krovinio gabenimą. Krovinys užėmė pusę europaletės, bet jo kaina siekė apie 30 000 Lt. Atsiimant krovinį buvo pastebėta, kad pakuotė ir pats krovinys – pažeisti. Kilo konfliktas – vežėjas teigė, kad tokį krovinį priėmė, gavėjas reikalavo padengti nuostolius.
Gruodžio 20 d. Smolensko apskrities arbitražinis teismas priėmė Lietuvos įmonei palankų sprendimą ginče su transporto inspekcija dėl jos skirtos baudos dėl trišalio leidimo neturėjimo.
CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto a papunktis nustato, kad vežėjas neatsako už krovinio sugadinimą ar praradimą, jei krovinys gabenamas atviromis, be tento transporto priemonėmis. Aptariamas vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas yra laikomas “privilegijuotuoju”. Tai reiškia, kad esant šiai aplinkybei vežėjas neprivalo įrodyti, kad krovinys buvo prarastas ar sugadintas būtent dėl to, kad jis buvo gabentas atvira betente transporto priemone.
Krovinių vežimo versle vairuotojų komandiruotės, o pastaruoju metu ir vairuotojų nuoma į užsienį, yra įprastas reiškinys, tačiau dar ne visi vežėjai yra susipažinę su Europos Sąjungoje galiojančiais socialinio draudimo reikalavimais darbuotojams. ES teisės aktai nustato, jog kiekvienam į ES valstybę narę komandiruojamam ar nuomojamam darbuotojui reikia gauti A1 pažymėjimą.