Neturtinės žalos atlyginimas
Civilinio kodekso nuostatos
Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, neturtinės žalos institutas gina ekonominės vertės neturinčias vertybes – asmens garbę, orumą, privatų gyvenimą, kitas neturtines teises.
Tuo pačiu Civilinis kodeksas numato, kad neturtinė žala atlyginama ne bet kokiais, o tik įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, jei įstatymas konkrečiu atveju nenumato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama, ji ir nėra atlyginama.
• privataus asmens gyvenimo duomenų (nors ir atitinkančių tikrovę) paskelbimas, asmeninio susirašinėjimo paskelbimas, įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, informacijos apie privatų asmenį rinkimas ir pan.;
• tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas per visuomenės informavimo priemones;
• neteisėtas juridinio asmens pavadinimo naudojimas;
• susitarimo tuoktis nutraukimas be pagrindo atsisakius sudaryti santuoką ar santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės;
• neteisėtas nuteisimas, suėmimo taikymas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas administracinio arešto paskyrimas ir kt.;
• sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo atvejai;
• netinkamas turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymas;
• informacijos apie draudėją, jo sveikatos būklę ir turtinę padėtį, kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos atskleidimas ir kt.
Civilinis kodeksas nenumato atlygintinos neturtinės žalos dydžio (piniginės sumos) minimumo ar maksimumo. Įvertinti neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju turi teismas, atsižvelgdamas į žalos dydį, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes. Civilinio kodekso komentare šiuo klausimu nurodoma, kad teismas turėtų tiek atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, kad nebūtų nustatyta suma, kurią išieškojus, atsakovas bankrutuotų.
Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo bylose
Vienas iš aktualiausių transporto įmonėms pagrindų, kuriems esant galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, yra sveikatos sužalojimas ar gyvybės atėmimas eismo įvykio metu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nagrinėjęs ne vieną neturtinės žalos atlyginimo bylą, kurioje neturtinės žalos atlyginimo buvo reikalaujama būtent šiuo – kelių eismo įvykio – pagrindu. Pavyzdžiui, 2008 m. vasario 8 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 teismas nagrinėjo situaciją, kai ieškovas, dirbęs transporto įmonėje vairuotoju, direktoriaus įsakymu buvo išsiųstas į komandiruotę gabenti krovinius maršrutu Lenkija–Ispanija. Gabenant krovinį per Vokietijos teritoriją dviem vairuotojams, iš kurių vienas vairavo vilkiką, o kitas ilsėjosi kabinoje ant gulto, vilkiką vairavęs vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su į jo vairuojamo automobilio juostą įvažiavusiu motociklininku, pasuko automobilio vairą į dešinę pusę, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Ieškovas, įvykio metu ilsėjęsis automobilio kabinoje ant gulto, neprisisegė saugos diržų, todėl nukrito nuo gulto ant galvos ir buvo sunkiai traumuotas. Vilkiką vairavęs darbuotojas buvo prisisegęs saugos diržais, todėl sužalojimų beveik nepatyrė.
Neturtinę žalą, atsiradusią dėl sveikatos sužalojimų, nukentėjusysis įvertino kaip nuolat jaučiamą fizinį skausmą, emocinę depresiją, dvasinius skausmus ir išgyvenimus, nuolatinį kito žmogaus pagalbos reikalingumą tenkinant būtiniausius žmogiškuosius poreikius, skausmą malšinančių vaistų ir antidepresantų vartojimą, aktyvaus gyvenimo ir bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.
Nukentėjęs vairuotojas kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti 300 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad neturtinė žala ieškovui buvo padaryta dėl sveikatos sužalojimo, todėl turi būti atlyginta. Tačiau teismas nustatė: ieškovas galėjo ir privalėjo numatyti, kad, gulėdamas važiuojančio automobilio gulte (skirtame ir pritaikytame vairuotojų poilsiui stovinčiame automobilyje poilsio metu), neprisisegęs saugos diržų, gali nuo jo nukristi ir būti traumuotas. Šią aplinkybę laikydamas dideliu ieškovo neatsargumu, padėjusiu žalai atsirasti ar jai padidėti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas sumažino vienu trečdaliu ir priteisė 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tokį teismo sprendimą tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismas paliko galioti nepakeistą.
Kitas teismų praktikos pavyzdys susijęs su CK 6.272 str., reglamentuojančiu žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimą.
2007 m. spalio 9 d. Lietuvos Aukščiausiajame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007 buvo analizuojama situacija, kai policijos komisariato pareigūnas, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, priėmė nutarimą areštuoti ieškovo (uždarosios akcinės bendrovės) nekilnojamąjį turtą. Vėliau konstatuota, kad šis nutarimas buvo neteisėtas. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, 539 166 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad areštavus nekilnojamąjį turtą, jis neteko savo vertės, ieškovas negavo planuojamų investicijų, prarado galimybę plėsti veiklą, įmonė negalėjo tinkamai vykdyti prievolių ūkinės veiklos partneriams, buvo sutrikdytas įmonės mokesčių mokėjimo biudžetui grafikas ir kt. Ieškovo nuomone, turtinės žalos dydį (539 166 Lt) sudaro areštuoto nekilnojamojo turto vertės netekimas arešto galiojimo laikotarpiu, o patirtą neturtinę žalą – pablogėjusi ieškovo įmonės reputacija, be to, ieškovas neteko bankų, investuotojų, klientų ir partnerių pasitikėjimo.
Pirmosios instancijos teismas šio ieškovo ieškinį atmetė, tačiau apeliacinis teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis teismas šioje byloje paliko galioti pirmąjį sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas: teismas nurodė, kad savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta: asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. Tačiau šioje byloje teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala.
Neturtinė žala gali būti priteisiama ir neteisėto atleidimo iš darbo atvejais. Pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008 nagrinėtu atveju ieškovas buvo atleistas iš darbo, tačiau su atleidimo pagrindu nesutiko. Jis prašė teismo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais darbdavio įsakymus, susijusius su jo atleidimu iš darbo, ir be kita ko, priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jo sveikata, susirgo depresija, jis tapo nedarbingas. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: atsakovas (darbdavys) neįrodė, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas (arterinė hipertenzija) nesusijęs su darbdavio veiksmais, atleidžiant darbuotoją iš darbo, ar kad jo sveikata buvo pablogėjusi dar iki darbdavio neteisėtų veiksmų, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju atlygintina neturtinė žala. Kasacinės instancijos teismas tokį pirmos instancijos teismo sprendimą paliko galioti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.