Minimali alga Vokietijoje: kokius dokumentus privalo pateikti sunkvežimio vairuotojas

shutterstock_197378576

Praėjo beveik metai, kai Vokietija, gindama savo vežėjų interesus, nustatė minimalų 8,5 euro valandinį atlygį, galiojantį bet kurios šalies sunkvežimio vairuotojams. Gegužės 19 d. Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo procedūrą prieš Vokietiją dėl tokio sprendimo. Ir nors į šią situaciją įsitraukė daug aukšto rango institucijų, paprastas vairuotojas privalo žinoti, kaip elgtis, jeigu jį Vokietijoje sustabdytų pareigūnai: jokie sprendimai kol kas nėra priimti.

Kol kas Vokietijos darbo ir socialinių reikalų ministras sustabdė įstatymo taikymą vairuotojų, vykstančių per Vokietijos teritoriją tranzitu ir neatliekančių jokių darbų Vokietijos teritorijoje, atžvilgiu, iki tol, kol Europos Komisija išnagrinės galimą Vokietijos įstatymo prieštaravimą Europos Sąjungos teisei.

Advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ advokatas Marius Grajauskas, išnagrinėjęs šią situaciją, pateikė savas rekomendacijas vežėjams.

Pirma, kol Vokietijos sprendimas dėl minimalios algos (beje, 8,5 euro – tai suma „ant popieriaus“, „bruto“) nėra atšauktas, jį privaloma vykdyti. Pavyzdžiui, už nepateiktą darbo užmokesčio ir darbo laiko ataskaitą Vokietijos institucijoms įmonės gali būti baudžiamos iki 30 000 eurų dydžio baudomis.

Be to, pagal Vokietijos minimalaus darbo užmokesčio įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojui nėra mokamas Vokietijos minimalaus darbo užmokesčio įstatyme numatytas minimalus valandinis darbo užmokestis, už tokį pažeidimą darbdaviui gali būti paskirta iki 500 000 eurų bauda.

Antra, vairuotojui nėra būtina į reisą, jei jis kirs Vokietijos teritoriją, įduoti visą šūsnį dokumentų. Visas ataskaitas atitinkamoms Vokietijos tarnyboms privalo pateikti pati transporto paslaugas teikianti įmonė. Vairuotojas turi turėti asmens dokumentą ir transporto priemonės bei krovinio dokumentus. Darbo sutarties, banko išrašų apie gautas pajams vairuotojas tikrai pateikti neprivalo.

SONY DSC

Advokatas Marius Grajauskas

Trečia, jeigu vairuotojas bus sustabdytas ir po to atitinkamos Vokietijos institucijos kreipsis į transporto įmonę, kad būtų pateikti atitinkami dokumentai, nėra nurodytas konkretus terminas, per kiek laiko tuos dokumentus būtina pateikti. Pasak M. Grajausko, tradiciškai kalba eina apie 30 dienų – per tiek derėtų vokiečius informuoti, jei, pavyzdžiui, dokumentų pateikimas užtrunka. Tačiau visiškas vokiečių prašymo ignoravimas jau gresia baudomis. Šios šalies institucijos numato baudas, jeigu atitinkamas užklausas gavusios įmonės atsisako bendradarbiauti.

Ketvirta, darbo laiko žiniaraščiuose būtina tiksliai fiksuoti, kiek laiko vairuotojas būna Vokietijoje. Tokiu atveju, jei vairuotojas, pavyzdžiui, gauna 1000 eurų mėnesinį atlygį, o per mėnesį Vokietijoje buvo 2 paras, galima būtent toks dienoms fiksuoti 8,5 euro valandinį darbo užmokesčio tarifą, o likusią sumą išskirstyti, jeigu kitos šalys minimalaus atlygio nėra numačiusios arba vairuotojui mokama suma tą minimumą viršija.

Penkta, advokatas nesiūlo keisti darbo sutarčių su vairuotojais, kurie važinėja į Vokietiją. M. Grajausko teigimu, pakanka, kad darbo sutartis atitiktų Lietuvoje galiojančias teisines normas.

Šešta, į valandinį „bruto“ minimalų darbo užmokestį nėra įskaičiuojami vairuotojui mokami priedai už naktinį darbą, darbą sekmadieniais ar švenčių dienomis. Į valandinį bruto minimalų darbo užmokestį skaičiuojant dienpinigius, iš šių vairuotojui mokamų dienpinigių reikia išskaičiuoti kompensaciją už maistą (229 eurai/mėn.,proporcingai išbūtam laikui Vokietijos teritorijoje). Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas per mėnesį Vokietijos teritorijoje dirba 10 dienų, tuomet vairuotojui mokamų dienpinigių suma atitinkamai mažinama nuo 229 EUR sumos 10/30 dalimi, kas sudaro 76.33 EUR, t.y. ši suma turi būti išskaičiuota iš vairuotojui mokamos dienpinigių sumos.

Pasak M. Grajausko, jis pasirengęs pasidalyti turima informacija apie Vokietijoje galiojančią tvarką, kuri ir patiems vokiečiams ne iki galo aiški: kam, ką, kada ir kaip pateikti, kad negautum didelės baudos. Tačiau pagrindinis patarimas: kruopščiai fiksuoti vairuotojų darbo laiką ir, gavus užklausą iš vokiečių, į ją atsakyti. O tikslinti, taisyti, pildyti papildomus dokumentus ar diskutuoti – tikrai galima.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Teisinė informacija

pesciuju-pereja-panevezyje

Sukurtas žemėlapis, leidžiantis įvertinti realią Lietuvos kelių ir tiltų būklę

Nuo šiol gyventojai turi galimybę įvertinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę – „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį. Šis įrankis leidžia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje, rašoma „Via Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

2025-04-03 2
0
Flag of each of the 28 EU Member States, alongside the European flag

Verslui – dar viena prievolė dėl poveikio aplinkai: teks spręsti, kuriuo keliu eiti

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO2 pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu?

2025-04-01 7
0
1518_33ad8cc013f716a0246779c087f2c500

Vairuotojų ES laukia permainos: sutarta dėl skaitmeninių teisių, šiurkščių KET pažeidimų

Vairuotojų Europos Sąjungoje (ES), įskaitant Lietuvą, laukia pokyčiai. Viena pagrindinių naujienų – už šiurkščius KET pažeidimus vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų stabdomas ne tik toje šalyje, kurioje padarytas nusižengimas, bet visoje Bendrijoje. Vairuotojams numatyta ir daugiau permainų, tarp kurių – skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 15 metų.

2025-03-26 44
0
images

VDI apie darbo ginčus (svarbus teismo sprendimas darbdaviams)

Darbo ginčų komisijos (DGK) vis dar išlieka pagrindiniu darbuotojų ir darbdavių nesutarimų sprendimo mechanizmu. Statistiniai duomenys rodo, kad didžiausią dalį kreipimųsi – apie 96 proc. – inicijuoja būtent darbuotojai, o darbdavių pateikiamų skundų dalis sudaro tik apie 4 proc. Pagrindinis darbdavių reikalavimas darbuotojams DGK – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę žalą.

2025-03-21 74
0