ES teisės viražai ir draudiminės žalos atlyginimas vežėjui
Teisiniai ginčai vyksta dėl įvairiausių priežasčių, bet neabejotinai viena dažniausių – pinigai. Ginčai tarp draudikų ir apdraustųjų, taip pat yra Temidės tarnų kasdienybė. Tačiau pasitaiko atvejų, kai draudikas reikalauja atlyginti dalį nukentėjusiajam išmokėtos kompensacijos kitą draudimo kompaniją, kuri, žinoma, situaciją mato visiškai kitomis akimis…
Nagrinėjamuoju atveju transporto kompanija pasirinko tokį draudimo modelį – vilkiką ir priekabą apdraudė skirtingose draudimo kompanijose. Vokietijoje po eismo įvykio viena iš draudimo įmonių atlygino vežėjui patirtą žalą ir pareikalavo kito draudiko grąžinti dalį išmokėtos sumos. Įveikęs pradines instancijas ginčas pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris, savo ruožtu, kreipėsi į ES Teisingumo Teismą prašydamas išaiškinti ES teisės aktus (t. y. priimti prejudicinį sprendimą). Klausimas paprastas: kas ir kokiomis dalimis turėtų atlyginti nukentėjusiam vežėjui žalą, jei priekabą ir vilkiką apdraudė skirtingos kompanijos? Taip pat – kokiais teisės aktais turi būti vadovaujamasi, kai eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje?
Lietuvos ir Vokietijos įstatymai numato skirtingą vilkiko ir priekabos draudikų atsakomybę įvykus eismo įvykiui, už kurį turi būti kompensuojama žala nukentėjusiajam. Pagal mūsų šalies įstatymus, priekabos draudikas atsako tik tokiu atveju, jeigu įvykio metu priekaba atsikabino nuo vilkiko, tuo tarpu Vokietijoje – sunkvežimis ir priekaba atsakomybės atžvilgiu yra nedalomas vienetas. Tokiu atveju draudikai, jei nėra susitarta kitaip, drauge atsako už eismo įvykio metu patirtą žalą, t. y. dalinasi klientui išmokamą sumą per pusę.
Šiuo atveju svarbiausias klausimas – kaip bus vertinami tarp draudikų susiklostę santykiai: kaip sutartiniai, ar kaip nesutartiniai (deliktiniai). Paprasčiau tariant, ar šalis dar iki įvykio siejo teisiniai, sutarties pavidalo, santykiai, ar ne. Ar abi draudimo kompanijos yra sąjungininkės, ar visgi kiekviena neša tik savo naštą. Nuo to priklauso, kokia atsakomybė bus priskiriama kiekvienai šaliai.
Deliktinei ir sutartinei civilinėms atsakomybėms taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai (terminai gali skirtis nuo 6 mėn. iki 3 m. laikotarpio). Sutartinė civilinė atsakomybė gali įpareigoti šalį atlyginti nuostolius ar netesybas, o tuo tarpu deliktinė atsakomybė apsiriboja tik pirmuoju, žalos, atlyginimu.
Taigi, minėtosios bylos tarp dviejų draudiminių įmonių nagrinėjimas sustabdytas, tol, kol ES Teisingumo Teismas išaiškins, kuria iš minėtųjų atsakomybės formų turėtų būti vertinami susiklostę teisiniai santykiai bei pateiks atsakymą, ar ES Motorinių transporto priemonių direktyvos nuostatose yra įtvirtinta kolizinė taisyklė, kuri turi būti taikoma nagrinėjamoje byloje tarp draudikų susiklosčiusiems santykiams.
Kolizinė taisyklė – tai hierarchijos taisyklė, pagal kurią hierarchiškai aukštesnės institucijos aktai turi pirmumą žemesnės institucijos aktams. Tokiu būdu paprasčiau išsiaiškinami teisės normų tarpusavio prieštaravimai.
Parengta remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikta informacija.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.