Dėl Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinės galios ir ieškinio senaties terminų

Atsakymas svarbus jau vien dėl skirtingų ieškinio senaties terminų. Geležinkelio transporto kodekso (toliau – GTK) teisės normos, konkrečiai – GTK 67 str. 2 d., nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl reikalavimų iš vežimo sutarčių pareikšti.

O Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 31 str. nustato 9 mėnesių trukmės ieškinio senaties terminą siuntėjo arba gavėjo ieškiniams, taip pat 2 mėnesių trukmės ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl krovinio pristatymo termino pažeidimo.

Jei krovinys buvo vežamas geležinkelio transportu, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose valstybėse, kurios yra SMGS narės, ginčui turėtų būti taikomos SMGS normos. Tačiau ar gali būti taikomos SMGS nuostatos dėl ieškinio senaties, nes ieškinio senatis reglamentuojama tik įstatymų ir tarptautinių sutarčių, o SMGS yra tarptautinis tarpžinybinis susitarimas?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2010 pasisakė dėl Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo teisinės galios.

Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnyje įtvirtintas principas pacta sunt servanda, skelbiantis, jog kiekviena įsigaliojusi sutartis jos šalims yra privaloma, ir šalys privalo sąžiningai ją vykdyti. Analogiška nuostata yra ir nacionaliniame teisės akte – Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje. Bet kokio valstybės tarptautinio įsipareigojimo pažeidimas yra tarptautinės teisės pažeidimas, lemiantis atsakomybę.

Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimą (SMGS) administruoja Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija (vadinamoji OSŽD). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 23 d. potvarkiu Nr. 394p pritarė Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos nuostatams, įpareigojo Susisiekimo ministeriją parengti reikiamą dokumentaciją įstoti į Geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 28 d. potvarkiu Nr. 529p įgaliojo Susisiekimo ministerijos Geležinkelio departamento direktorių atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos XX sesijoje (ministrų pasitarime) 1992 m. birželio 1-5 d. ir suteikė jam teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašyti prisijungimo prie Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos dokumentus.

Sudaryta sutartis buvo registruojama Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių registre Užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos Respublikai SMGS įsigaliojo 1992 m. birželio 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Lietuva turi pareigą laikytis SMGS nuostatų, sprendžiant dėl klausimų, patenkančių į šio Susitarimo reguliavimo sritį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad CK 1.13 straipsnyje nurodoma, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos (CK 1.125 str. 11 d.).

Su šia CK nuostata logiškai dera ir Geležinkelių transporto kodekso 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad tarptautiniams keleivių ir bagažo, krovinių vežimams šis Kodeksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais. Ir priešingai, SMGS 36 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šiame Susitarime, taikomuose tarifuose ir Tarnybinėje SMGS instrukcijoje nėra reikiamų teiginių, taikomos nuostatos, kurias nustato atitinkamos šalies, kurios geležinkelis yra šio Susitarimo dalyvis, vidaus įstatymai ir taisyklės.

Taigi, esant tarptautiniams geležinkelio vežimams, vežant krovinius Susitarime nurodytų šalių geležinkeliais, pretenzijų ir ieškinių senaties terminą, jo skaičiavimą, reglamentuoja SMGS 31 straipsnis, kuris nustato, kad ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo gali būti pateikti per devynis mėnesius. Šis terminas yra trumpesnis negu numatytasis nacionalinėje teisėje ieškinio senaties terminas.