Darbuotojo atsisakymas dirbti
Darbdavys ir darbuotojas kartais skirtingai supranta darbuotojui duodamų užduočių teisėtumą. Neretai tokie nesusipratimai baigiasi ir darbuotojo atsisakymu dirbti. Krovinių transportavimo sritis ne išimtis – čia taip pat apstu situacijų, kai šalys gali nesutarti (dėl tariamo vairuotojo darbo ir poilsio laiko reikalavimų nepaisymo, dėl leistino kabotažinių pervežimų kiekio ar jiems atlikti numatytų terminų nesilaikymo, dėl pareigos atlikti tarptautinį pervežimą, kai dėl tokio darbo su vairuotoju nebuvo susitarta darbo sutartimi, neišmokant mokėtinų dienpinigių komandiruotei ir/ar su komandiruote susijusių išlaidų ir pan.).
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatyta darbuotojo teisė atsisakyti dirbti ir aplinkybės, kurioms esant darbuotojas gali tokia teise pasinaudoti, būtent kai:
– yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai;
– nurodoma dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti darbuotojas neapmokytas;
– jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar darbuotojas neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis.
Darbuotojo teisėto atsisakymo dirbti aplinkybių sąrašas yra baigtinis. Tačiau tai nereiškia, kad nėra kitų atvejų, kada darbuotojas gali atsisakyti dirbti. Sistemiškai analizuojant DK matyti, kad darbuotojas gali atsisakyti dirbti ir dėl kitokių priežasčių. Tarkime DK numatyta, jog darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi (dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje). Tai reiškia, kad darbuotojas neprivalo vykdyti darbdavio nurodymo dirbti darbus, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios darbo sutartimi. Todėl darbo sutartyje patartina aiškiai apibrėžti tiek pagrindinį darbuotojo darbą, tiek papildomas darbo funkcijas.
Derėtų paminėti ir dar vieną atsisakymo dirbti atmainą. 2010-08-01 įsigaliojusios DK pataisos numatė naują institutą – darbo sutarties vykdymo sustabdymą. Teise laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą darbuotojas gali pasinaudoti, jei:
– darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų arba
– darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio.
Apie darbo sutarties vykdymo sustabdymą darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu prieš tris darbo dienas. Darbo sutarties vykdymas gali būti sustabdytas iki trijų mėnesių. Sustabdymas pasibaigia:
– kitą dieną po to, kai darbuotojas raštu atšaukia darbo sutarties vykdymo sustabdymą;
– darbdaviui visiškai įvykdžius savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informavus;
– pasibaigus trijų mėnesių terminui.
Už kiekvieną mėnesį, kurį darbuotojas buvo pagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, darbdavys privalo jam mokėti ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją. Tačiau tuo atveju, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai, jis privalo atlyginti darbdaviui dėl tokių veiksmų padarytą žalą.
Atsisakymo dirbti pagrindai gali būti numatyti ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, viena iš atsisakymo vairuotojui vykti į reisą priežasčių gali būti 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1365 patvirtintoje Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkoje, aptarta situacija. Tvarkos 5 punktas nustato, kad: „jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas.“ Taigi, jeigu darbo ar kolektyvinėje sutartyje nėra atskirai aptarta sąlyga dėl kitokio komandiruotės išlaidų apmokėjimo, vairuotojas, prieš reisą negavęs avansinio 50 procentų dydžio komandiruotės išlaidų ir dienpinigių apmokėjimo, pagrįstai galėtų atsisakyti nuo savo darbinių funkcijų vykdymo.
Nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, teismai neturėtų apsiriboti DK ar poįstatyminiuose teisės aktuose išvardytomis aplinkybėmis. Štai 2008-06-20 LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2008 konstatuota, jog teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad atsisakymas vykdyti darbines funkcijas atsirado tik po ligos, todėl reikėjo išsiaiškinti ieškovės ligos pobūdį ir tai, ar ligos pasekmės turėjo reikšmės, nebegalint ieškovei vykdyti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Minėtoje byloje ieškovė iki susirgimo dirbo gerai, turėjo paskatinimų, o po ligos kreipėsi į darbdavį su prašymu leisti atlikti kitas funkcijas. Pastarąsias aplinkybes LAT laikė reikšmingomis, sprendžiant, ar yra ieškovės kaltė dėl atsisakymo vykdyti tarnybines pareigas.
Šitaip taikomas ir aiškinamas įstatymas turėtų suformuoti darbuotojui – silpnesnei darbo teisinių santykių šaliai – palankesnę ir labiau jo teises ginančią praktiką. Susidūręs su tokia situacija, darbdavys neturėtų aklai vadovautis įstatymo raide, o turėtų atsižvelgti ir į kitokias aplinkybes, dėl kurių darbuotojas gali pagrįstai atsisakyti dirbti. Tačiau tai nereiškia, kad gali būti ginami tik darbuotojo interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, ragina atsižvelgti į DK 2 str. įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą. Todėl priežastis, dėl kurių darbuotojas atsisako dirbti, reikėtų vertinti atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kad nebūtų iškreiptos darbo teisinių santykių šalių interesų pusiausvyros.
Šiuos teiginius patvirtina Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-102-253/2009 2009-02-25 priimta nutartis, kurioje išaiškinta, jog konfliktas darbo vietoje, kreipimasis į policiją bei gydymo įstaigą (ieškovei diagnozuota liga, jos atsiradimo ir pablogėjimo priežastis buvo ilgalaikės stresinės situacijos, po konfliktų darbe jos būklė pablogėdavo) nėra priežastys, pateisinančios ieškovės savavališką pasišalinimą iš darbo vietos ir darbo sutartimi įsipareigoto dirbti darbo neatlikimą.
Kitoje civilinėje byloje (2008-05-19 nutartis, Nr. 3K-3-274/2008) LAT konstatavo, jog keičiant DK 95 str. 1 d. nurodytas būtinąsias darbo sutarties sąlygas (nagrinėjamu atveju darbo vietos adresas) turi būti gautas išankstinis raštiškas darbuotojo sutikimas. Pripažinus, kad darbo sąlygos yra pakeistos be darbuotojo sutikimo ir neatvykimo į darbą, priežastys yra svarbios (ieškovė turėjo regėjimo negalią), darbuotojo nebuvimas darbe negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
Už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbdavys privalo mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį. Už nepagrįstą atsisakymą dirbti darbuotojui nemokama. Toks atsisakymas laikomas darbo drausmės pažeidimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti ir neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą, laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už ką darbuotojas gali būti atleistas iš darbo be įspėjimo. Už darbo pareigų neatlikimu darbdaviui padarytą žalą numatyta darbuotojo materialinė atsakomybė.
Siekiant išvengti aptariamų darbo ginčų, svarbu užtikrinti, jog darbuotojas žinotų darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašyme ar panašiame dokumente. Darbdavys neturi teisės duoti darbuotojui neteisėtų nurodymų, pavyzdžiui, vykdyti funkcijų, nenumatytų darbo sutartyje. Civilinėje byloje (2007-07-24 nutartis, Nr. 3K-3-311/2007) LAT akcentavo, jog nevykdydamas neteisėtų darbdavio nurodymų, darbuotojas darbo drausmės nepažeidžia.
Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje, aiškinant darbuotojų ir darbdavio pareigas nustatančias bei šių pareigų nevykdymo teisines pasekmes reglamentuojančias darbo įstatymų normas. Kaip turėtų elgtis darbuotojas, gavęs, jo manymu, neteisėtą darbdavio arba administracijos nurodymą (pavyzdžiui, nurodymą, pažeidžiantį vairuotojo darbo ir poilsio režimą), įstatyme nereglamentuojama. LAT nutartyje Nr. 3K-3-311/2007 išdėstė nuomonę, jog darbuotojas turi teisę atsisakyti vykdyti neteisėtą nurodymą, tačiau apie tai turėtų informuoti darbdavį ar administraciją.
Darbuotojas gali atsisakyti vykdyti, jo vertinimu, neteisėtą darbdavio nurodymą nepriklausomai nuo to, ar jis šį nurodymą ginčijo, taip pat ar darbuotojo atsisakymo vykdyti darbdavio nurodymą metu galiojo kompetentingos institucijos sprendimas dėl darbuotojo nevykdyto ar neįvykdymo darbdavio nurodymo neteisėtumo. Pasak teismo, pasinaudodamas teise atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymą, jo paties subjektyviai įvertintą kaip neteisėtą, darbuotojas veikia savo asmenine rizika, prisiimdamas dėl jo subjektyvaus įsitikinimo darbdavio nurodymo neteisėtumu nepasitvirtinimo galinčias kilti teisines pasekmes.
Taigi ir darbuotojas, ir darbdavys, atsidūrę šioje apžvalgoje aptariamoje situacijoje, prieš priimdami vienokį ar kitokį sprendimą, turėtų atidžiai įvertinti aplinkybes bei šalis siejančių darbo teisinių santykių detales, nes neteisingas sprendimas gali lemti ilgalaikes nepageidautinas teisines pasekmes.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.