CMR konvencija – vežėjų biblija: žinokite savo teises ir pareigas!
Tarptautinio krovinių vežimo keliais (CMR) konvencija – pusę šimtmečio sėkmingai naudojamas dokumentas, nustatantis tarptautinio vežimo proceso dalyvių teises ir pareigas. Kalbant žmonių kalba – tai yra svarbiausias dokumentas, kuriuo remiantis nustatomi už pervežimo metu atsiradusią žalą atsakingi asmenys. Iš kitos pusės – CMR konvencija suteikia ir pervežimo sutarties kontrahentų apsaugą, tačiau šios subtilybės ne visada išnaudojamos. Ką reikia žinoti apie Konvencijos suteikiamas teises?
Šeštą dešimtmetį gyvuojančios ir biblinę reikšmę vežėjams turinčios CMR konvencijos dabar prisijungusios 55 valstybės, kurių dauguma yra Europoje ir Azijoje. Pora yra Afrikoje ir viena – Pietų Amerikoje. Galima pastebėti, kad nykštukinės Europos valstybės, kaip Andora, Monakas, Lichtenšteinas, San Marinas ir Vatikanas nėra jos nariai. Tačiau likusios valstybės tarptautinio krovinių vežimo keliais sutartis reglamentuoja, pasiremdamos šia konvencija ir vietiniais teisės aktais. Lietuva – taip pat.
Vežėjo ar ekspeditoriaus teises ir pareigas, kai kroviniai vežami Lietuvos Respublikos teritorijoje, numato keli pagrindiniai teisės aktai – LR Civilinis kodeksas bei CMR konvencija. „CargoNews“ šiais klausimais konsultavęs „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatas Justas Jankauskas pastebi, kad krovinių pervežimo sutartyse šalys gali susitarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų, tačiau tokie susitarimai negali prieštarauti įstatymams. Svarbu ir tai, jog tokiais susitarimais viena ar kita šalis nebūtų atleista nuo atsakomybės, kadangi tokiu atveju jų susitarimas prieštarautų CMR konvencijos nuostatoms.
Tais atvejais, kai kroviniai gabenami tarptautiniais maršrutais, vežėjų ir ekspeditorių teises apibrėžia LR civilinis kodeksas (tiek kiek galimas ginčas susijęs su Lietuvos jurisdikcija ir ginčais Lietuvos Respublikos teismuose), CMR konvencija, bei Tarptautinės prekybos taisyklės (angl. INCOTERMS).
Vežėjo ir ekspeditoriaus pareigos
Konvencijoje nurodoma, kad vežėjas privalo prieš vežimą patikrinti krovinį. Tiksliau – tikrinti krovinio kiekio, numeracijos bei ženklinimo atitikimą važtaraštyje nurodytiems duomenims bei tikrinti kraunamo krovinio ar pakuotės būklę. Negalėdamas to patikrinti, vežėjas privalo įrašyti motyvuotas pastabas CMR važtaraštyje.
Tokiais atvejais, kai nėra galimybių vykdyti vežimo sutarties, vežėjas turi pareigą gauti tolimesnes instrukcijas iš asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, o tais atvejais, kai to padaryti nėra galimybių – imtis priemonių, kurios geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančiu asmens interesus. Advokatas apibendrina, kad visais atvejais vežėjas turi laikytis rūpestingumo ir atidumo reikalavimų siekiant apsaugoti krovinį bei jį laiku ir tinkamos būklės pristatyti į iškrovimo vietą.
Pagrindinė ekspeditoriaus (taip pat kaip ir krovinio vežėjo) pareiga rūpintis pateiktų dokumentų saugojimu iki visiško krovinio pristatymo. Kaip tai numatyta Civiliniame kodekse, labiausiai apibrėžtos ekspeditoriaus pareigos gali būti pačioje ekspedijavimo sutartyje: tai – pareiga organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, savo arba kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą. Ekspeditorius be kita ko, turi teisę vykdant krovinio vežimo organizavimą pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės prieš užsakovą.
Teisės ir apsauga
Ko gero viena pagrindinių ir svarbiausių vežėjo teisių – galimybė neprisiimti atsakomybės už krovininio praradimą, sugadinimą, ar vėlavimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo kaltės. J. Jankauskas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju vežėjas turėtų įrodyti, kad minėtos aplinkybės įvyko dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti. Taip pat, remiantis CMR konvencijos nuostatomis, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingai pavojingų aplinkybių. Tokių aplinkybių sąrašas sudarytas iš šešių atvejų: krovinio vežimo be tento, tai iš anksto suderinus; dėl netinkamo įpakavimo; jeigu krovinį krovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar jų vardu veikiantis trečiasis asmuo; dėl natūralių krovinių savybių; dėl netinkamo krovinių ženklinimo ar vežant gyvūnus.
Pagrindinės CMR konvencijoje numatytos vežėjo teisės – teisė pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, jei šios išlaidos neatsirado dėl jo kaltės bei iškrauti krovinį disponuojančio kroviniu asmens sąskaita, kai gautos tokios instrukcijos. Tačiau advokatas pastebi, kad iš šios vežėjo teisės iškyla ir pareiga – iškrauto krovinio saugojimas. J. Jankauskas nurodo, kad vežėjas gali realizuoti krovinį nelaukdamas instrukcijų iš asmens, turinčio krovinio disponavimo teisę, jei krovinys yra greitai gendantis arba jei to reikalauja krovinio būklė, arba krovinio saugojimo išlaidos būtų didesnės už krovinio vertę.
Konvencijoje numatyta dar viena, papildoma vežėjų apsauga: tai – mažos tikimybės situacija, taikoma, vežant pavojingus krovinius (ADR). Jeigu tokiu atveju krovinio duomenys nebuvo įrašyti į važtaraštį, o vežėjas nebuvo informuotas apie jo pavojingumą ir reikiamas saugumo priemones, vežėjas bet kuriuo metu gali tokį krovinį iškrauti, sunaikinti ar nukenksminti, neatlygindamas siuntėjo nuostolių. Be to, siuntėjas turi atlyginti vežėjo patirtus nuostolius dėl tokio krovinio vežimo.
Neteisingų duomenų pateikimas – nedovanotinas
Čia būtina pridurti, kad neteisingų duomenų pateikimas sukelia problemas ne tik gabenant pavojingus krovinius. Konvencija reglamentuoja siuntėjo pareigą dėl krovinį lydinčių dokumentų teisingumo ir pakankamumo perduodant krovinį vežti vežėjui. Jame nurodoma, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Konvencijoje numatyta, kad siuntėjas visais atvejais atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas, kai CMR važtaraštyje nurodyti neteisingi duomenys.
Be to, vežėjas turi teisę į išlaidų, atsiradusių ne dėl vežėjo kaltės, o dėl siuntėjo duotų instrukcijų gavimo ar vykdymo, atlyginimą. Į minėtas instrukcijas įtrauktini siuntėjo nurodymai vežėjui krovinį vežti kitų adresu, kai važtaraštyje nurodytas neteisingas krovinio pristatymo adresas dėl ko vežėjas gali patirti papildomas sąnaudas, todėl šiuo ir kitais panašiais atvejais vežėjas gali reikalauti patirtų išlaidų dėl siuntėjo neteisingai nurodytų duomenų.
Vežėjo ir ekspeditoriaus atsakomybės ribos
Konkrečiai vežėjo atsakomybę už sugadintą ar prarastą krovinį riboja atlygintinų nuostolių suma. Sugadinto krovinio vertė apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.
Svarbu tai, jog Konvencijoje numatomas vežėjo atsakomybės ribojimas iki 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Atsiskaitymo vieneto (SDR) kursą eurais skelbia Lietuvos bankas pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis. Tai reiškia, kad sugadinus 1,5 tonos krovinio 1 tonos (1000 kg) krovinį dalį, kuris įsigytas 2017 m. vasario 26 d. kompensacija už tokią sugadintą krovinio dalį negalės būti didesnė kaip 6539,88 Eur (1000 kg x 8,33 x 0,7851 euro = 6539,88 euro). Teisininkas pažymi, kad kompensacija negalės būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. Šiam vežėjo atsakomybės ribojimui daromos tam tikros išimtys, kai krovinio siuntėjas iš karto nurodo krovinio vertę, kuri gali būti didesnė, arba kai žalą vežėjas padarė sąmoningai, atlikdamas tyčinius veiksmus.
Ekspeditoriaus atsakomybė už nuostolius
LR civiliniame kodekse įtvirtintas pakankamai griežtos taisyklės, nustatančios ekspeditoriaus atsakomybę prieš užsakovą. Krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų, t. y. ekspeditorius gali veikti kaip užsakovo atstovas – atsakingas už krovinio pervežimą, taipogi jis gali veikti kaip vežėjas, neatliekantis vežimo asmeniškai, arba kaip vežėjas, vykdantis krovinio vežimą. Ir visais atvejais ekspeditorius yra atsakingas už tinkamą sutarties įvykdymą. Kodekse nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka. Tiesa, yra ir išimtis, jog ekspeditoriui įrodžius, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas. Tokios pačios ekspeditoriaus atsakomybės ribos yra įtvirtintos ir Tarptautinės ekspeditorių asociacijų federacijos (FIATA, angl. „International Federation of Freight Forwarders Association“) patvirtintose Pavyzdinėse krovinių ekspedijavimo paslaugų taisyklėse (angl. „Model Rules of Freight Forwarding Services“).
Patarimas sutartims – tikslumas
Paklaustas, ką galėtų patarti vežimo ar ekspedijavimo sutartį sudarantiems kontrahentams, J. Jankauskas pamini duomenų svarbą. Pasak jo, sudarant šias sutartis visų pirma yra svarbu sutartyse apsibrėžti tikslų sutarties objektą. Tiesa čia paprasta: kuo aiškesnes sutarties vykdymo taisykles – tuo lengviau jų laikytis. Sutartyje rekomenduotina nurodyti iš kur krovinys tiksliai paimamas, koks krovinys vežamas ir kur turi būti pristatytas (Sutarties objektas). Sudarant sutarti dėl krovinių vežimo vežėjas turėtų prašyti iš siuntėjo atskleisti visas krovinio savybes ir prašyti pateikti aiškias instrukcijas, reikalingas krovinio pristatymui. Ypatingai, jei tai – specifinis krovinys, reikalaujantis papildomos įrangos (Šalių teisės ir pareigos). Sutartyje, be kita ko, šalims reikėtų nusimatyti aiškias krovinio vežimo kainas ir pačią krovinio vertę (naudinga vežėjams krovinio sugadinimo ar praradimo atveju), kas sudaro vežimo kainą (ar nuvažiuoti kilometrai, ar skaičiuojamos vežimo dienos), papildomai numatyti, kad į sutarties kaina įeina ar neįeina muitai ir kiti papildomi mokesčiai, (tai pažymint CMR važtaraštyje). Pažymėtina, kad sutartyse šalys laisvos nusimatyti įvairias sąlygas, (čia verta priminti kad būtent sutartyje nurodoma ekspeditoriaus atsakomybė už sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą) tačiau svarbu tai, jog tokios sąlygos neprieštarautų CMR konvencijos nuostatoms.
Komentarai
ekspeditoriai daznai daro dokumentosie klaidos kurie pasekme ant sienos reikia moketi baudos arba kišio, bet jie po tuo nelabai nori padengti išlaidos motivodami kad vezejas pats kaltas, kad ne patikrino dokumentus,vairuotojas kuris neturi tam tikru igudziu ir mokslo išsilavinimo negali zinoti istatymus ir del tuo neturi tikrinti dokumentu ,siuntejas pagal istatyma turi pasirupinti kad dokumentai butu uzpildyti teisingai ir atiitktu tikroves.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.