Bendroji avarija: patirtis, niuansai, patarimai
Draudimo bendrovė išmokėjo 700 tūkst. litų krovinių draudimo išmoką, nors kroviniai buvo nepaliesti. Tiek kainavo trijų klientų, kurių kroviniai buvo plukdomi, mokestis skęstančiam laivui gelbėti. Iš viso laivo gelbėjimas kainavo 35,1 mln. litų, išgelbėti pavyko 88,6 mln. litų vertės turtą.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis pasakoja, kad laivą MSC „Nikita“ teko gelbėti 2009 m., kai jis susidūrė su kitu laivu MV „Nirit pride“. Jis tuomet plaukė iš Klaipėdos į Antverpeną, pradėjo skęsti prie Olandijos krantų. Laive buvo gabenami trys bendrovėje krovinių draudimu apdrausti kroviniai – mediena, mechanizmų detalės ir PET granulės.
Bendroji avarija. Kas tai?
„Susidūrus laivams nedelsiant buvo paskelbta bendroji avarija, o tai reiškia, kad krovinių savininkai, kurių turtas gabenamas laivu, turi atlyginti ir laivo bei krovinių gelbėjimo darbų išlaidas. Jeigu kroviniai apdrausti krovinių draudimu, tokią žalą sureguliuoja ir išlaidas padengia draudimo bendrovė, kitu atveju – neišvengiama didelių nuostolių“, – teigia D. Bivainis.
D. Bivainis pasakoja, kad įvykus bendrajai avarijai yra paskiriama dispečerinė organizacija, atsakinga už žmonių, laivo bei krovinių gelbėjimą. Ši organizacija nustato preliminarias garantijų sumas, kurias turi sumokėti krovinių savininkai, norintys atgauti savo turtą. Vėliau dispečeris organizuoja neatsiimtų krovinių likučių pardavimą, skaičiuoja visoms šalims sukeltą žalą ir laivo atstatymo kaštus.
„Po laivo avarijos nuostoliai yra dalijami proporcingai visiems gabentų krovinių ir laivo savininkams. Kuo didesnė gabento krovinio vertė, tuo didesnę gelbėjimo darbų išlaidų dalį teks padengti. Tačiau jei krovinio išgelbėti nepavyko, išlaidos už laivo gelbėjimo darbus bus mažesnės“, – atkreipia dėmesį D. Bivainis.
Draudimo bendrovė už visus tris klientus turėjo pateikti 1 mln. litų garantiją. „Paprastai tokiais atvejais dispečerinei organizacijai tinka garantijos iš kelių Europos bendrovių, jas gauti sudėtinga, kadangi įmonėms keliami dideli patikimumo ir mokumo reikalavimai. Jeigu bendrovės negauna garantijos, jos turi šiam laikotarpiui užšaldyti savo apyvartines lėšas“, – teigia D. Bivainis. Visas administravimo procesas trunka ilgai, gali užsitęsti net kelis metus. Jeigu įmonės negauna garantijos, milijonines sumas tenka pamiršti keliems metams.
D. Bivainis atkreipia dėmesį, kad paprastai bendrosios avarijos atveju būtinas draudimo bendrovių operatyvumas, jūrų teisės išmanymas, dideli finansiniai rezervai. Tūkstantinės sumos reikalingos ir samdant advokatus, nepriklausomus ekspertus, kurie reikalingi, kad bylos svarstyme būtų geriausiai atstovaujama krovinio savininko interesams. Visus šiuos darbus ir išlaidas iš apsidraudusio krovinio savininko perima draudikas. Jei krovinio savininkas nėra sudaręs vežamo krovinio draudimo sutarties, didelių sumų užstatus tenka sumokėti pačiam savininkui. Tuo ir yra svarbus krovinio draudimas, kadangi atlyginama žala ne tik už patį pažeistą ar prarastą krovinį, bet būtinus mokėjimus už bendrąją avariją, gelbėjimo išlaidas, negautą pelną ir kitus netekimus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.