Bauda už pavėluotą krovinio pristatymą pagal CMR konvenciją

11363

Krovinių vežimo versle ypač svarbus operatyvumas – laimi tas vežėjas, kuris sugeba krovinį nuvežti laiku. Žinoma, tai padaryti ne visada lengva, nes vežėjas gali susidurti su įvairiomis aplinkybėmis, trukdančiomis laiku nugabenti krovinį, pvz., užstrigti muitinėje, užtrukti formindamas dokumentus ir pan. Tokiu atveju krovinio gavėjas ar jo atstovas (ekspeditorius) reiškia pretenziją vežėjui dėl nuostolių atlyginimo ir dažnai dėl pavėluoto krovinio pristatymo papildomai reikalauja sumokėti baudą. Tačiau ar iš tiesų krovinio gavėjas už pavėlavimą turi teisę reikalauti netesybų (baudos, delspinigių), jeigu vežimo santykiams buvo taikoma CMR konvencija?

 

Baudų rūšys

 

Krovinių gabenimo praktikoje dažniausiai pasitaiko šie netesybų reikalavimo scenarijai:

 

1) Krovinio gavėjas reikalauja sumokėti fiksuoto dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą dieną (pavyzdžiui, 100 EUR x 3 d. = 300 EUR bauda);


2) Krovinio gavėjas, kaip baudą, reikalauja sumokėti tam tikrą procentą nuo krovinio vertės;
 

3) Tuo atveju, kai krovinys prarandamas, krovinio gavėjas reikalauja ne tik nuostolių dėl krovinio praradimo atlyginimo, bet dar ir baudos už vėlavimą pristatyti krovinį.

 

Susitarimas dėl baudos pagal CMR konvenciją

 

Vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą reguliuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis: tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą.

 

Iš šios CMR konvencijos normos matyti, jog žalos atlyginimo suma už pavėluotą pristatymą negali viršyti sumokėto arba sutarto mokėti užmokesčio vežėjui už vežimą. Vis dėlto nei minėtame, nei kituose CMR konvencijos straipsniuose, nėra tiesiogiai kalbama apie netesybas, krovinių gavėjai įsigudrina taikyti baudas, remdamiesi Civiliniu kodeksu, arba tiesiog teigdami, jog CMR konvencija nedraudžia šalims susitarti dėl netesybų.


Lietuvos teismų praktikoje formuojama kita nuomonė: susitarimai dėl baudų už pavėluotą krovinio pristatymą yra neteisėti ir prieštarauja CMR konvencijai.

 

Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimas mokėti baudą už pavėluotą krovinio pristatymą yra neteisėtas, nes CMR konvencijos normose vežėjo atsakomybė už nesavalaikį krovinių pervežimą ribojama tik nuostolių atlyginimo pareiga.

 

Kitokie susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punktas). Jeigu vežimo sutartyje yra numatomos baudos arba delspinigiai vežėjui už krovinio praradimą, sugadinimą ar nepristatymą, toks susitarimas dėl netesybų nustatymo laikytinas negaliojančiu.

 

Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad netesybų už pavėluotą transporto priemonės pateikimą ar krovinio pristatymo termino pažeidimą taikymas gali lemti CMR konvencijoje nenustatytą dvigubą atsakomybę; susitarimas dėl vežėjo didesnės nei CMR konvencijos nustatytos atsakomybės neatitinka Konvencijos 23 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.

 

Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog krovinio gavėjas negali reikalauti nuostolių atlyginimo, praradus krovinį, ir kartu netesybų (baudos) už vėlavimą pristatyti krovinį. Konstatavus, jog krovinys prarastas, taikomos krovinio praradimo teisinės pasekmės ir jokiu būdu tuo pat metu negali būti taikomos pasekmės, susijusios su pavėluotu krovinio pristatymu.
 

Taigi, jeigu šalys susitaria, kad krovinio pervežimui bus taikoma CMR konvencija, tuomet krovinio gavėjo reikalavimas sumokėti baudą bus neteisėtas, nes taip  būtų nustatyta dviguba vežėjo atsakomybė ir dėl to būtų neproporcingai pažeistos jo teisės. Jeigu bauda už vėlavimą yra numatyta vežimo sutartyje, tokia sutarties sąlyga yra niekinė ir vežėjas neprivalo šios sąlygos vykdyti.

 

Išimtis dėl nuostolių už vėlavimą dydžio

 

Kaip minėta, pavėlavus pristatyti krovinį, nuostolių dydis yra ribojamas užmokesčio už vežimą suma. Vis dėlto, CMR konvencijos 24 ir 26 straipsniuose yra numatyta išimtis, kuomet kompensacija už krovinio pristatymo termino pažeidimą gali būti didesnė už vežimo sumą.

 

CMR konvencijos 24 straipsnyje numatyta, jog siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą.

 

CMR konvencijos 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog siuntėjas, įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga, kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas, gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui, jeigu krovinys būtų prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nebūtų pristatytas į paskirties vietą.

 

Kitaip tariant, abu minėti CMR konvencijos straipsniai įtvirtina siuntėjo teisę deklaruoti papildomą (didesnę) krovinio vertę, tačiau tik su sąlyga, kad vežėjui, vežančiam krovinį, kurio vertė padidėjusi, bus papildomai atlyginta. Kadangi tokiu atveju padidėja krovinio vertė bei užmokestis už jo vežimą, atitinkamai ir nuostoliai už pavėluotą krovinio pristatymą gali būti didesni nei pradinė krovinio gabenimo kaina.

 

Nuostolių dydis ir įrodinėjimo pareiga

 

Vien tik fakto, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, kad vežėjui būtų taikoma atsakomybė. Vežėjo atsakomybė už netinkamą prievolės vykdymą – krovinio nepristatymą suderintais terminais, pasireiškia per vežėjo pareigą atlyginti tokiu pažeidimu padarytus nuostolius (pavyzdžiui, krovinio gavėjo sumokėtas sumas dėl krovinio pavėluoto pristatymo).

 

Kaip minėta, kitokių atsakomybės rūšių vežėjui taikymo už šio pobūdžio pažeidimų padarymą CMR konvencijos normos nenumato. Pažeidęs pareigą laiku pristatyti krovinius, vežėjas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį privalo kompensuoti nuostolius krovinio gavėjui, jeigu šis įrodo, kad dėl to jam buvo padaryti nuostoliai. Patirtų nuostolių faktas bei dydis turi būti pagrįsti įrodymais.

 

Pavyzdžiui, ekspeditorius negali teigti, jog yra patyręs nuostolių, jeigu jis, reikalaudamas vežėjo atsakomybės, remiasi krovinio gavėjo pretenzija, tačiau kartu nepateikia jokių įrodymų, įrodančių krovinio gavėjo pretenzijos apmokėjimą. Tai reiškia, kad ekspeditorius galės reikalauti nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo iš vežėjo tik tada, kai pats atsiskaitys su krovinio gavėju ir atlygins jo patirtus nuostolius.

 

Pažymėtina, kad krovinio gavėjas ar jo įgaliotas atstovas (ekspeditorius) turi įrodyti ne tik pavėlavimą bei dėl to atsiradusią žalą, bet ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. Jeigu bent viena iš šių sąlygų nėra įrodyta, vežėjo atsakomybė už krovinio pristatymo terminų pažeidimą negalima. 
 

Be to, krovinio gavėjas, norėdamas iš vežėjo gauti kompensaciją dėl pristatymo termino viršijimo, privalo per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, pateikti vežėjui raštišką pretenziją, kurioje turėtų būti nurodytos ir pagrįstos visos aukščiau nurodytos aplinkybės. 

 

 

Komentarai

Urbonas Raimis 2011-10-16 22:41

idomias diskusijas varinejat.... bet ar jos idomios vairams??? geriau domekites firmom, kurios maldamos suda, privercia vairuotojus savaitem kabet Rusijos muitinese....minty krovinio gavejus turiu... kada baigsis vezimai zemiau savikainos, tada pasibaigs ir issipisinejimai.....

Keikovskij Michail 2011-09-26 17:27

P.S. Įdomu, koks brolių STONČIŲ išsilavinimas?

Keikovskij Michail 2011-09-26 16:59

Algimantai, dėkingas pačiam už komentarus į mano raštą. Aš taip pat nepalaikau tokių vežėjų, kurie krovinio gavėjams pristato jį nežinia per kiek laiko ir jiems tai "natūralu". Tačiau mes susidūrėme su priešingu atveju, kai krovinio gavėjas leidžia sau net paromis jo neiškrauti. O tokie veikėjai ir melagiai (jų 2011.08.30d. raštas Nr.348) kaip broliai Stončiai iš UAB VLANTANA., kurie, norėdami pasipelnyt vežėjo sąskaita, dar jam skaičiuoja prastovas už tą laiką, kurį krovinio gavėjas sugaišo išsikraudamas krovinį. Ar normalu, kai verslu užsiima tokie "mokslinčiai" ?

Dirgėla Algimantas 2011-09-26 14:08

Ponas Michailai, žinoma, kad atsiprašau, jei mano komentarai pasirodė kažkuo įžeidžiantys. Atsiprašau. Bet aiškumo dėlei norėčiau pasakyti, kad smerkti Jūsų įmonės net neketinau. Tik uždaviau klausimą, kam pasirašinėjat sutartis, kuriopse aiškiai įrašyti neįvykdomi terminai. Dėl kito mano klausimo "ką su tokiais daryti" neturėtumėt įsižeisti, nes tai bendro pobūdžio klausimas. Su vėlavimais susiduriu kiekvieną dieną. Būna suprantamų priežasčių, bet dažniausiai jos yra visiškai nepateisinamos: "vėluojam, nes vairuotojas norėjo ilgiau namie pabūt todėl išvažiavo vėliau". Ir tokį pasiaiškinimą dažnokai išgirstu ne tada kai jau aišku, kad bus vėluojama, o tada kai mano klientas pradeda ieškoti krovinio, kuris vėluoja, kitaip sakant, vežėjas nemato reikalo perspėt apie vėlavimą, nes jam tai "natūralu".

Reda Aleksynaitė 2011-09-23 14:49

Jei reikalaujama ir nuostolių, ir netesybų vienu metu - tuomet be abejo, atsakomybė būtų dviguba (jei netesybos neįskaitomos į nuostolius). O jei nuostolių reikalavimas atskirai nereiškiamas - klausimas ginčytinas, ar tikrai baudos yra neteisėtos. CMT Konvencija - tarptautinis teises aktas, jos taikymas turėtų būti vieningas, ir ją aiškinant, lyg ir reiktų atsižvelgti į teismų praktiką užsienyje, ką LAT ir daro dokumente, kurį Jūs cituojate. todėl aš garsiai ir svarstau - kaip čia yra, kad užsienio teismai jokios baudų negaliojimo problemos nemato ir baudas už vėlavimus leidžia taikyti, neįžvelgdami jokių prieštaravimų CMR normoms, o Jūs teigiate užtikrintai, kad baudos - prieštarauja Konvencijai.. ? Uždarant šią diskusiją, aš vis dėl to liksiu prie nuomonės, kad aiškaus atsakymo šiuo atveju nėra, todėl - visus argumentus reikia įvertinti ir išklausyti, problema yra kur kas sudėtingesnė, nei Jūs aprašėte. Sėkmės darbuose ir gero savaitgalio :)

Valatka Mantas 2011-09-23 13:28

p. Reda, yra ir daugiau nutarčių, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. lapkričio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009. Tai, kad LAT nėra priėmęs daug nutarčių šiuo klausimu, reiškia tik tai, kad ginčai dėl netesybų už pavėlavimą yra gana reti, todėl ir tos praktikos nėra tiek daug. Tai jokiu būdu nereiškia, kad tokią praktiką reikia ignoruoti. Bet kuriuo atveju visi teismai nuo apygardų iki LAT sako tą patį: baudos dėl vėlavimo yra neteisėtos pagal CMR konvenciją. Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio mėn. 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-3, kurioje pasakyta: "CMR konvencijos nuostatų imperatyvus pobūdis, nuosekliai taikomas užsienio teismų praktikoje, nustatytas Konvencijos 41 straipsnio 1 punkte, nurodančiame, kad nepažeidžiant 40 straipsnio nuostatų, visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatos negali būti pakeistos ar apskritai eliminuotos, remiantis nacionaline teise ar šalių susitarimu. Taigi NIEKINIAIS PRIPAŽINTINI VISI ŠALIŲ SUSITARIMAI DĖL DIDESNĖS VEŽĖJO ATSAKOMYBĖS, NEI NUMATYTA KONVENCIJOJE; taip pat įvairūs susitarimai, kuriais vežėjas prisiima papildomus įsipareigojimus, inter alia ir vežėjo pareiga paimti bei tikrinti gaunamų iš siuntėjo dokumentų tikrumą ir atitikimą reikalavimams". Nejau nesutiksite, kad papildomai bauda už vėlavimą (kai vežėjas pagal Konvenciją turi ir taip atlyginti nuostolius už pavėlavimą) reiškia didesnę vežėjo atsakomybę?

Reda Aleksynaitė 2011-09-23 12:15

jei yra tik viena Aukščiausio teismo nutartis, ar ne drąsoka teigti, kad visa teism praktika yra būtent tokia, kaip aprašyta straipsnyje? :) Aš būčiau atsargesnė tuo klausimu. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant, kad teism praktika YRA ar jos NĖRA, reikia atsižvelgti į daugelį dalykų, tarp jų - ir į priimtų nutarčių kiekį. Šiuo atveju, situacija būtent tokia - teismų praktikos šiuo klausimu yra tik pavieniai (pavienis) atvejai, ir dėl to galime diskuotuoti dėl abiejų variantų galimumo - ir kad baudos teisėtos, ir kad ne. Šiaip labai patiko vieno kolegos atsakymas i mano paklausimą dėl tų baudų - pas juos šis klausimas nėra toks aktualus, nes nėra masiškai stengiamasi nesilaikyti to, kas susitarta. Sėkmės visiems darbuose ir geriau nevėluokite :) o jei neplanuojat mokėti baudų - aiškiai tai sakykit užsakovams, pasirašydami sutartis.

Vidas Pilkauskas 2011-09-23 12:14

Kažin kaip situacijas komentuotų Algimantas, jeigu pristatęs krovinį gavėjui iš Klaipėdos + Kretingos raj. į Maskvos sritį per 3-jų parų laikotarpį gautų iš užsakovo Pretenziją, kad vežėjas pavėlavo pristatyti jį net 2 parom. Į krovinio pristatymo laiką, minėto pervežimo užsakovas, pasirodo įskaičiuoja net krovinio gavėjo išsikrovimo laiką, kuris sudarė beveik 1 parą. Pagal Algimantą . pasirodo, kad tai vežėjo problema, nes Jis savo komentaruose moko nepasirašinėti sutarties. Vežėjas pasirašinėdamas sutartis, ar gali žinoti, kad tokiais metodais kai kurios įmonės bando padengti išlaidas, patirtas per gaisrą kelte ir t.t. Tai ką daryti su tokiais užsakovais, ponas Algimantai Dirgėla.? Gal Jūs turite kokį nors gerą "receptą" ?

Keikovskij Michail 2011-09-23 11:15

Ponas Dirgėla, iš pačio rašinėjimų matosi, kad ir pats ko gero priklausote "BRENDILŲ" (labai geras Gedimino naujadaras) kompanijai. Nežinodami konkrečios padėties, pradedate mokyti ir smerkti (Tai ką su tokiais daryti?) mūsų įmonę, kuri dirba net nuo 1991 metų. Tai labai nekorektiška iš Tamstos pusės. P. S. Atsiprašymo nelaukiu. Pagarbiai, Michailas.

Lesutis Darius 2011-09-22 21:13

sveiki, manau kad krovinio pristatymo terminus siuo metu reikia truputi jau ir ilginti , nes vairuotojams reikia ir pertraukas poilsio daryti ir tu kaip nori taip verskis bet tarnsportiniams tai ne motais. tas pats ir su eilems ant sienos juk ne vezejas atsakingas kad eiles yra ir jis negali prisiimti atsakomybes uz trecius asmenis, o baudas manau galima taikyti jei krovinys veluoja ilgiau nei 5 dienos jei nera pateisinimu priezasciu kodel veluoja pristaymas. cia yra kita medalio puse kai pasiimi kroviny o daznai paiima vadyba kuri nelabai ziuri i skolininkus, ir pamatai kad firmike skolininke ir tada jau kose verda. kiekvienas vezejas yra suinteresuotas kuo skubiau pristatyti kroviny ir uz ji gauti pinigu, ir temti gumos nieks bereikalo nenori .. .. nu gal ir yra kas nori :)

Valatka Mantas 2011-09-22 16:00

Štai pora bylų: Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo mėn. 1 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-103; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009.

Reda Aleksynaitė 2011-09-22 15:31

Laba diena visiems, paskaičiusi Kolegos straipsnį, vakar užklausiau savo kolegų - advokatų užsienyje, kurie specializuoujasi transporto teisėje. Kolegos, kurių atsakymus iki šiandien spėjau gauti, sako, kad baudų taikymas už pavėluotą pristatymą pvz. Baltarusijoje ir Vokietijoje yra galimas. Vokietijos teismų praktika yra pasisakiusi dėl baudų dydžio ribojimo (jei gerai supratau, baudos dėl vėlavimo pristatyt krovinį neturėtų viršyti 10 procentų nuo frachto sumos), iš Rusijos žinios tokios, kad yra visokios praktikos - ir kai baudos teismuose pripažintos teisėtomis, ir kai reikalavimai dėl baudų atmesti. Todėl vienareikšmiško atsakymo į klausimą apie vėlavimo baudas manyčiau nėra. Dėl Lietuvos praktikos šiuo klausimu - būtų neblogai, jei Kolega pagarsintų, kokias nutartis cituoja, kokių nutarčių pagrindu daro išvadą, jog "gavėjo reikalavimas sumokėti baudą bus neteisėtas, nes taip būtų nustatyta dviguba vežėjo atsakomybė ir dėl to būtų neproporcingai pažeistos jo teisės".

Astrauskas Gintaras 2011-09-22 10:51

Algimantai, is sausumos vezeju nors kazka galima issireikalauti. bet pabandyk ka nors issireikalauti uz velavimus is vezeju jura, pvz. konteineriniu liniju. pats zinai koki atsakyma gausi. o atsitikus nelaimei (pvz. uzplaukus laivui ant seklumos ar ivykus gaisrui), tai dar ir primoketi privers. tai CMR konvencija zymiai daugiau kelia reikalavimu vezejui ir apsaugo klientu interesus palyginus su juros.

Dirgėla Algimantas 2011-09-22 10:10

Gerai. Sėkmės ginant vežėjus. Pažiūrėsim kokia "nuomonę" išreikš kitų Europos valstybių teismai. Nemanau, kad jie pasakys, kad vėlavimas, dėl kurio nepatyrėt įrodomų nuostolių nėra vėlavimas.

Valatka Mantas 2011-09-21 18:12

p. Algimantai, vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą reguliuoja CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalis: tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, VEŽĖJAS PRIVALO KOMPENSUOTI NUOSTOLIUS, KURIE NETURI BŪTI DIDESNI KAIP UŽMOKESTIS UŽ VEŽIMĄ. Štai šioje vietoje ir numatyta vežėjo atsakomybė už pavėlavimą: vežėjas, pavėlavęs pristatyti krovinį, atsakys krovinio gavėjui pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalį, tačiau jo atsakomybė bus ribojoma frachto dydžiu. Papildomų sankcijų, kaip Jūs sakote, nustatymas laikomas nukrypimu nuo Konvencijos.

Dirgėla Algimantas 2011-09-21 17:45

Michailai, o kam Jūs pasirašot akivaizdžiai neįvykdomą sutartį? Man gana dažnai reikia tikslaus pristatymo, tai aš ir pats nesutinku su vežėju pasirašyti sutarties, jei matau, kad jis nepajėgus ją įvykdyti. Bėdos prasideda tada, kai vežėjas guldo galvą kad suspės, nors iš anksto žino, kad terminai jam nerealūs. Tai ką su tokiais daryt?

Keikovskij Michail 2011-09-21 17:16

Šiuo metu jaučiamas krovinių trūkumas. Tuo sumaniai pasinaudoja kai kurie krovinių siuntėjai (kaip rašo Gediminas tikri NESUBRENDĘ BRENDYLOS) sutartyse nurodydami nerealius krovinio pristatymo terminus ir taip stengiasi nugvelbti darmavų pinigų. Vat kokia kita medalio pusė. Ką daryti su tokiais, nes jie pasijaučia padėties šeimininkais ir visiems diktuoja savo sąlygas?

Vitalijus Chnykinas 2011-09-21 17:10

vežejas ne suinteresotas laikiti krovinio nes už kiek viena diena jam niekas nemoka ir mašina stovi o jeigu klientas pavizdžiui ne nori karatais moketi tai yra galimibe ir prilaikiti ta krovini

Dirgėla Algimantas 2011-09-21 16:55

Pala pala... kur matote konvencijoje uždraudimą susitarti dėl vėlavimo baudos? čia tik pasakyta, kad negalima nukrypti, o draudimo nėra, bei leidžiama papildomai tartis. Taip pat kitame straipsnyje aiškiai pasakyta: "Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą." Tai kaip jis tada "atsako", jei nėra sankcijų?

Valatka Mantas 2011-09-21 15:18

p. Algimantai, viena pagrindinių teismų funkcijų - aiškinti teisės aktus. Žinoma, teismų praktika neatstoja ir negali atstoti CMR konvencijos, tačiau ne visos CMR konvencijos nuostatos yra aiškios, todėl jos išaiškinamos būtent per teismų praktiką. Teismai ne įtvirtina naujas taisykles, kurios keičia CMR konvenciją, o tiesiog komentuoja jos normas. Noriu atkreipti dėmesį, kad CMR konvencijoje vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą yra sureguliuota visiškai. Toks sureguliavimas yra imperatyvus (privalomas), nepaisant to, kurioje valstybėje Konvencija taikoma. Šioje vietoje taip pat labai svarbi CMR konvencijos 40 straipsnio 1 dalis, kurioje pasakyta, jog visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. Būtent dėl šių priežasčių ir negalima susitarti dėl baudos už vėlavimą. Kitaip tariant, ne teismai, o pati CMR konvencija neleidžia imtis kitokių (nei nurodyta pačioje Konvencijoje) sankcijų už vėlavimą pristatyti krovinį.

Inesa Kazlauskaite 2011-09-21 15:03

Taip išeina, kad vežėjas gali važiuot, kad ir mėnesį į iškrovimą ir dar savaitę į pakrovimą. :))

Baguckas Gediminas 2011-09-21 14:04

Jeigu nesilaikoma is anksto numatytu ir suderintu terminu, gali vadovautis kuo tik nori- toks vezejas labai greitai klaupsis ant keliu ir prasys kad ji KAS NORS pakrautu. Vat kokia praktika. O del keliu simtu euru i teismus kreipiasi tik nesubrende brendylos.

Dirgėla Algimantas 2011-09-21 10:14

"Lietuvos teismų praktikoje formuojama kita nuomonė" - Kas ją formuoja? nuo kada Lietuvos teismų praktika atstoja CMR konvenciją? Kokia "nuomonė" pas Vokietijos teismus? Kam reikalingi pristatymo terminai sutartyse, jei teismai neleidžia imtis sankcijų už jų nesilaikymą? Kuris gavėjas puls skaičiuoti išgertas tabletes ir jų vertę, kad galėtų "įrodytį priežastinį ryšį" su patirtais nuostoliais?


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Teisinė informacija

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 100
0