Sparti savavaldžių sunkvežimių evoliucija: ar vairuotojai dar bus reikalingi?
Europos Parlamentui pirmininkaujantys Nyderlandai surengė akciją, kurios metu automatiškai pilotuojamų vilkikų kolonos važiavo magistralėmis, pirmą kartą kirsdamos valstybių sienas. Taip buvo siekiama praktikoje patikrinti tarptautinių pervežimų automatizavimo galimybes.
Kovo pabaigoje Į Nyderlandus važiavo net kelios autotraukinių kolonos, kuriuose sėdintys vairuotojai turėjo nuobodžiauti: visą konvojų kiekvieną koloną pilotavo priekiniame sunkvežimyje esantis vairuotojas, o likusieji sunkvežimiai, valdomi automatinių sistemų, preciziškai tiksliai kartojo vedlio veiksmus. Kelionės pabaiga buvo Roterdame, kuriame susitiko kelių skirtingų markių savavaldžių sunkvežimių konvojai, atvažiavę iš kelių skirtingų Europos vietų. Vienas iš konvojų, atvažiuodamas į Nyderlandus, kirto net keturių valstybių sienas.
Europos Sąjunga šią technologiją palaiko dėl kelių priežasčių: visų pirma, savavaldžiame konvojuje važiuojantys sunkvežimiai sunaudoja pastebimai mažiau degalų. Antra – tinkamai veikdamos, konvojaus sistemos turi padidinti eismo saugumą, nes visi sunkvežimiai važiuoja, tiksliai sekdami vienas kito vėžėmis ir visi stabdo tuo pačiu akimirksniu, kaip ir pirmasis sunkvežimis.
Dabar surengto bandymo metu važiavo „Volvo“, „Volkswagen“ ir „Daimler“ koncernų gaminami sunkvežimiai, kurie, tarpusavyje susisieję Wi-Fi ryšiu, važiavo, tarpusavyje stabiliai palaikydami mažesnį atstumą (iki 10 metrų), nei jį palaikytų vairuotojai. Būtent šis faktorius leidžia net 15 procentų sumažinti sunkvežimių degalų sąnaudas. Važiuodama Švedijos keliais, „Scania“ prie savo autotraukinių prikabino dar po papildomą puspriekabę, bendrą tokių savavaldžių megatreilerių ilgį padidinant iki 32 metrų. Pasak švedų, papildoma priekaba krovinių vežimo kaštus (skaičiuojant juos vienai krovinio tonai) sumažina net 40 proc., o anglies dvideginio tarša (taip pat – skaičiuojant tonai) sumažinama ketvirtadaliu.
Šie bandymai nebuvo patys pirmieji. Prieš metus „Daimler“ JAV bandė „Freightliner“ sunkvežimiuose įrengtą sistemą, kurioje buvo naudojama GPS sistema, radarai, lazeriniai atstumo jutikliai ir vaizdo kameros.
Vokietijoje „Daimler“ bando koncepcinį sunkvežimį, kurio valdymo sistema panaši į lėktuvo autopilotą. Kompiuteriui perėmus valdymą, vairuotojas gali ilsėtis. Ekstremalios situacijos atveju, arba įvažiavus į miestą, žmogus vėl ima vairą į rankas.
„Volkswagen Truck & Bus“ per artimiausius penkerius metus į skaitmenines technologijas ketina investuoti per šimtą milijonų eurų.
ES politikai sako tikintys, kad vėliausiai apie 2030 metus savavaldžių sunkvežimių konvojai (angl. „platooning“) taps transporto kasdienybės dalimi. Gamintojai sako, kad techniniu požiūriu tokias sistemas galima būtų įdiegti jau 2020 metais.
Be technologinių naujosios sistemos įdiegimo klausimų yra svarbus ir teisinis aspektas: kas bus atsakingas už savavaldžio automobilio sukeltą eismo įvykį? Kas apmokės jam paskirtas baudas? Automobilio gamintojas, programinės įrangos kūrėjas, naudotojas ar savininkas? Kol kas, atsižvelgiant į vyraujančias tendencijas atrodo, kad atsakomybė gali kristi ant savininko pečių. Sunkvežimių atveju tai neatrodo viliojančiai, tiesa?
Kalbant apie vairuotojų reikalingumą – taip, jie dar tikrai yra nepakeičiami. Iš vienos pusės – dėl žmogaus įsikišimo reikalaujančių įstatymų, iš kitos – atvejams, kai automatinės sistemos pasirodys bejėgės sudėtingesnių manevrų metu. Tačiau tikėtina, kad jau greitai vairuotojo darbas pasidarys kur kas ramesnis. Važiuojančiame sunkvežimyje vairuotojas galės naudotis kompiuteriu, žiūrėti televizorių, skaityti knygą ar, pavyzdžiui, dirbti papildomą darbą.
Komentarai
jei kitu masinu nebutu tai gal , o siaip labiau panasu i utopija
vejas
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.