Lietuvos keliais jau zuja dešimtys tūkstančių elektromobilių, o užsienyje elektriniai sunkiasvoriai jau pasitelkti ir krovinių pervežimams. Lietuvoje tokių sunkvežimių kol kas buvo galima pamatyti tik Lietuvos žurnalistų autoklubo (LŽA) organizuojamame „DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurse, vežėjai tvariais sprendimais jau domisi, o technologijų ekspertai kalba apie pokyčius rinkoje.
Transportas ir logistika yra itin reikšmingas ekonomikos variklis, kuris iš viso sugeneruoja apie 11 proc. Lietuvos BVP. Tačiau, reikia pripažinti, transporto sektorius turi daug iššūkių: sudaro 21 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, o sunkusis transportas – 36 proc. kelių transporto taršos. Pati sunkiausia tiesa – nebėra laiko. Turime maždaug 30 metų, kad sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą iki nulio, jei norime bent kiek sušvelninti klimato kaitos procesus. Iki 2050 m. transporto sektorius turėtų sumažinti savo CO2 emisiją 90 proc. 2025 m. – 15 proc., o 2030 m. – 30 proc. Kokios pagrindinės problemos?
Traukos sistemas komerciniam transportui gaminanti bendrovė „Elinta motors“ sukūrė 600 kW elektrinę galios sistemą su inovatyviu silicio karbido variklio valdikliu. Pastaroji leis inovatyvų variklį pritaikyti ne tik vilkikams ir kitam komerciniam transportui, bet ir autobusams, žemės ūkio, statybų technikai ar net laivams.
„Continental“ sukūrė sistemą, kuri padės vežėjui patikrinti, kaip vairuotojas atlieka transporto priemonės apžiūrą (daugiau – čia ir čia).
Gegužės 29 d. įvyko Transporto inovacijų asociacijos organizuotas renginys „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“, kuriame susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė tvirtino, kad mažinant transporto sektoriaus taršą, bus panaudotos lėšos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
Krovininiai automobiliai yra didžiulės ir galingos transporto priemonės, tad nepriekaištinga jų techninė būklė yra ne tik vairuotojo ir vežamo krovinio, bet ir visų eismo dalyvių saugumo garantas. Prieš keletą metų tiesioginę grėsmę saugumui keliančių techninių trūkumų buvo nustatoma maždaug kas trečiam vilkikui ar sunkvežimiui. Šiandien tendencija kur kas geresnė – nors fiksuojamas panašus skaičius techninių trūkumų, jie daug smulkesni ir nekeliantys rimto pavojaus saugumui.
Elektros pavara lengvuosiuose automobiliuose jau tapo įprasta, tačiau didesnėmis transporto priemonėmis kroviniai ir keleiviai dažniausiai yra pervežinėjami deginant dyzeliną. Kada tai pasikeis?
Lietuvoje plėsti alternatyviais degalais – biodujomis, elektra ar vandeniliu – varomų transporto priemonių parką trukdo įkrovos ar degalų pildymo stotelių ir pačių automobilių trūkumas, sako susisiekimo ministras.
Čia, čia, čia, čia, čia ir čia – ekspertų patarimai, ką patikrinti sunkvežimyje po žiemos.
Pasakius frazę „mechanikas“, daugeliui iškart prieš akis iškyla prie lengvojo automobilio variklio palinkęs specialistas. Ir tik retas kuris pagalvoja apie kelių darbininkus, sunkiasvorius sunkvežimius. Pasirodo, bėda ne tik įsivaizduojama: Lietuvos ugdymo įstaigose didžiausias dėmesys skiriamas įprastų automobilių specialistams, o tų, kurie galėtų kokybiškai rūpintis sunkvežimiais, stinga. Tad pirmą kartą Lietuvos istorijoje rengiamas konkursas, leisiantis išsiaiškinti „Lietuvos sunkvežimių mechaniką 2023“.