Vienas kitas litras sutaupytų degalų gali nepalikti didesnio įspūdžio kasdien darbo ir šeimos reikalais lengvuoju automobiliu gatves raižančiam žmogui. Vos keletas papildomų eurų, liekančių piniginėje, gali būti per silpna paskata keisti vairavimo įpročius. Tačiau ši galimybė suspindi visiškai kitoje šviesoje, kai kalbame apie milijonus kilometrų kasmet įveikiantį sunkųjį komercinį transportą.
„Hegelmann transporte“, „IKI Lietuva“, „Baltic Logistic Solutions“, „Eugesta“ – tai įmonės, kurios visą mėnesį Lietuvoje bandė naują elektrinį sunkvežimį „Scania 25P“, skirtą miestuose išvežioti prekes. O Estijoje tokį sunkvežimį jau įsigijo gėrimų gamintojas A. Le Coq.
Šiandien krovininio transporto dekarbonizacijos tema yra viena iš aktualiausių ES sprendimo atsisakyti vidaus degimo variklių kontekste. Todėl vis dažniau kalbama apie sunkvežimius, naudojančius ne dyzeliną, o alternatyvų (ekologišką) energijos šaltinį – pirmiausiai, apie elektrinius. Kadaise tai buvo daroma pagrinde Vakarų Europoje, tačiau neseniai pasirodė žinia, kad DFDS įsigijo sunkiasvorius elektrinius „Volvo“ sunkvežimius, skirtus darbui Lietuvoje. Todėl nusprendėme paklausti įmonės apie šios technikos eksploatavimo ypatumus ir pabandyti suprasti – krovininio transporto elektrifikavimas jau yra rentabilus, ar tai tik artėjanti realybė su rimtais trūkumais?
Transporto sektoriui išliekant vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu, ieškoma vis daugiau būdų pakeisti įprastinius degalus į tvarias alternatyvas. Vienas tokių – atsinaujinančios gamtinės dujos, kitaip žinomos kaip biometanas.
Daugybė Europos įmonių vis plačiau į veiklos strategijas integruoja ambicingas tvarumo programas ir kruopščiai registruoja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Į tokias tendencijas privalo atitinkamai reaguoti ir jas aptarnaujančios logistikos bendrovės. Siekdami sustiprinti savo konkurencinį pranašumą, įvairiausias prekes gabenančių transporto priemonių parkų vadovai neretai kone tampa atsakingi už įmonių tvarumą.
Lietuvos žurnalistų autoklubas organizavo geriausio sunkvežimio rinkimus, kurių metu buvo daug įdomybių. Daugiau detalių – čia.
Danijos kapitalo keltų ir krovinių transportavimo bendrovė DFDS Klaipėdos regione pradėjo naudoti elektrinius vilkikus. Iš viso uostamiesčio apylinkėse kursuos trys vien elektra varomos sunkiasvorės transporto priemonės. Tai pirmieji komerciniai elektriniai vilkikai Lietuvoje.
Lietuvos keliais jau zuja dešimtys tūkstančių elektromobilių, o užsienyje elektriniai sunkiasvoriai jau pasitelkti ir krovinių pervežimams. Lietuvoje tokių sunkvežimių kol kas buvo galima pamatyti tik Lietuvos žurnalistų autoklubo (LŽA) organizuojamame „DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurse, vežėjai tvariais sprendimais jau domisi, o technologijų ekspertai kalba apie pokyčius rinkoje.
Transportas ir logistika yra itin reikšmingas ekonomikos variklis, kuris iš viso sugeneruoja apie 11 proc. Lietuvos BVP. Tačiau, reikia pripažinti, transporto sektorius turi daug iššūkių: sudaro 21 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, o sunkusis transportas – 36 proc. kelių transporto taršos. Pati sunkiausia tiesa – nebėra laiko. Turime maždaug 30 metų, kad sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą iki nulio, jei norime bent kiek sušvelninti klimato kaitos procesus. Iki 2050 m. transporto sektorius turėtų sumažinti savo CO2 emisiją 90 proc. 2025 m. – 15 proc., o 2030 m. – 30 proc. Kokios pagrindinės problemos?
Traukos sistemas komerciniam transportui gaminanti bendrovė „Elinta motors“ sukūrė 600 kW elektrinę galios sistemą su inovatyviu silicio karbido variklio valdikliu. Pastaroji leis inovatyvų variklį pritaikyti ne tik vilkikams ir kitam komerciniam transportui, bet ir autobusams, žemės ūkio, statybų technikai ar net laivams.