Bio-DME degalais varomų transporto priemonių ateities galimybės

 

Jei dyzeliną pakeistų Bio-DME, išskiriamo anglies dvideginio kiekis galėtų būti sumažintas net 95 procentais. 

 

„Volvo“ kartu su kitais šio projekto dalyviais – Bio-DME gamintoju „Chemrec“ ir degalų tiekėju „Preem“ sukūrė transporto sistemą, kuri apima visą grandinę – nuo Bio-DME gamybos bei tiekimo iki jų panaudojimo „Volvo“ sunkvežimiuose, kuriuos eksploatuoja transporto įmonės. 

 

Dešimt „Volvo“ Bio-DME degalais varomų sunkvežimių gabena krovinius nuo 2011 m. rudens, ir projektui įpusėjus rezultatai pranoksta lūkesčius. Neseniai vienu iš dešimties sunkvežimių buvo pasiekta 100 tūkst. kilometrų rida, o visi sunkvežimiai jau nuvažiavo 400 tūkst. kilometrų.

 

„Tai pirmas kartas, kai Bio-DME tokiu mastu yra naudojamas kaip transporto priemonių degalai, ir po pirmųjų bandymų rezultatų įvertinimo matome, kad dimetileteriu varomi sunkvežimiai puikiai atlieka gabenimų užduotis, net viršydami mūsų lūkesčius. Technologija yra patikima, pasižymi energetiniu efektyvumu nuo degalų gamybos iki jų panaudojimo sunkvežimiuose“, – teigia „Volvo“ alternatyvių degalų projekto vadovas Per Salomonsson.

 

Projekte dalyvaujančių krovinių gabenimo „PostNord“ ir DHL įmonių tikslas – iki 2020 m. ženkliai sumažinti išskiriamo anglies dvideginio kiekį, todėl dalyvavimas šiuose bandymuose šioms kompanijoms buvo natūralus žingsnis. 

 

„Mūsų vairuotojai yra maloniai nustebinti. Jų nuomone, važiuoti Bio-DME degalais taip pat paprasta, kaip ir naudojant įprastą dyzeliną. Nors tai yra visiškai nauja technologija, susidūrėme tik su keliais techniniais nesklandumais, be to, sunkvežimiai yra daug tylesni, kai degalų bakai užpildyti dimetileteriu“, – teigia „PostNord“ logistikos aplinkosaugos reikalų vadovas Henrik Boding.

 

„Kadangi mūsų verslo srityje 98 proc. anglies dvideginio išskiriama dėl gabenimų sunkvežimiais veiklos, matome didelį potencialą tai efektyviai sumažinti naudodami Bio-DME“, – teigia DHL aplinkosaugos reikalų vadovas Ulf Hammarberg.

 

„Preem“ pastatė keturias degalines Stokholme, Geteborge, Jončiopinge ir Piteo miestuose Švedijoje, siekdami užtikrinti, kad sunkvežimiai galėtų būti eksploatuojami kasdieninėje gabenimų veikloje. 

 

Šio projekto rėmuose naudojami biodegalai yra gaminami iš šalutinio popieriaus masės gamybos produkto – juodųjų nuovirų „Chemrec“ dujofikacijos gamykloje Piteo mieste. Gamybos sistema veikia sklandžiai, o galimybė tiekti degalus didesniais kiekiais labai priklauso nuo galimų lengvatų atsinaujinantiems degalams.

 

„Bio-DME taip pat gali būti gaminamas ir iš kitų atsinaujinančių žaliavų. Manome, kad šie transporto priemonių degalai yra perspektyvūs. Mes sukūrėme technologiją, leidžiančią naudoti šiuos degalus komerciniuose gabenimuose. Didžiausias ateityje laukiantis iššūkis – sukurti šių degalų tiekimo infrastruktūrą, o tai reikalauja investicijų. Čia daug kas priklauso nuo sprendimus priimančių atsakingų asmenų, kurie atlieka svarbų vaidmenį kurdami esmines prielaidas ilgalaikei plėtrai ir lengvatų taikymui“, – sako Per Salomonsson.

 

Bandymai tęsis iki 2012 m. pabaigos, tuomet bus įvertintos Bio-DME degalų perspektyvos rinkoje. 

 

Tyrime taip pat dalyvauja šios įmonės: „J-Trans“, „Bröderna Lindqvist Åkeri“, „BDX Företagen AB“, „Ragn-Sells“, „Delphi“, „ETC“, „Haldor Topsoe“ ir „Total“.

 

Faktai apie Bio-DME

 

Bio-DME naudojant kaip degalus dyzeliniame variklyje, jie pasižymi tokiu pačiu aukštu efektyvumo rodikliu, o variklis veikia tyliau. Lyginant su dyzelinu, naudojant Bio-DME išskiriama net 95 proc. mažiau anglies dvideginio. Be to, degimo proceso metu susidaro labai nedidelė išmetamųjų dalelių ir azoto oksidų emisija. Visa tai įvertinus, galima daryti išvadą, kad Bio-DME gali būti idealiais dyzelinių variklių degalais.

 

DME yra dujos, tačiau jos paverčiamos skysčiu jas suslegiant tik 5 bar slėgiu. Jį paprasta naudoti, panašiai kaip ir propaną. DME gali būti išgaunamas iš gamtinių dujų, taip pat iš įvairių tipų biomasės. Kai dimetileteris gaminamas iš biomasės, jis vadinamas Bio-DME.