Skirmantas Valiukas: „Stovėjimas vietoje – lygus pralaimėjimui“

SONY DSC

Visada malonu pakalbinti sparčiai augančios įmonės vadovą, kuris sugeba ne tik siekti asmeninių rezultatų versle, bet bendriems siekiams „uždega“ ir motyvuoja visą komandą. Apie ekspedijavimo verslo plėtrą, konkurencingumą ir perspektyvas, kalbėjome su ekspedijavimo paslaugas teikiančios UAB „Saveksta“ vadovu Skirmantu Valiuku.

Papasakokite, kokia buvo verslo pradžia, kaip sekėsi „įeiti“ į rinką, kurioje jau buvo gana nemažai stiprių žaidėjų? Kas buvo sunkiausia įmonės veikloje, per visus veiklos metus?

Ekspedicinę veiklą vystome nuo 2007 m. Pradėjau dirbti vienas, sekėsi neblogai, todėl netrukus atsirado keletas kolegų, kurie sėkmingai įsijungė į darbus. Pirmieji žingsniai nebuvo labai sunkūs, gal todėl, kad turėjau sukaupęs ilgametę darbo patirtį, be to pagrindiniai žaidėjai bei taisyklės jau buvo žinomi. Kiek vėliau, jau įsisukus darbams, supratau, kad ši veikla tapo tikruoju mano pašaukimu.

Nueitas nemažas kelias, sėkmingai įveikėme krizę, o svarbiausia, buvome tuomet, kai vyko rinkos persidalinimas ir ieškojome naujų galimybių. Ekspedicinė veikla – tai kasdienis nuožmus darbas „non stop“, viskas nuolat kinta, todėl kiekvieną dieną keliame sau vis naujas užduotis, azartiskai siekiame vis geresnių rezultatų, stovėjimas vietoje –lygus pralaimėjimui.

Dabar populiaru, kad ekspeditoriai be pagrindinės veiklos teikia pervežimų paslaugas, ir atvirkščiai. Ar neplanuojate kurti savo automobilių parką ir vežti krovinius?

Turime susiformavusį bei nuolat pasipildantį vežėjų ratą, todėl mūsų galimybės nuolat auga. Nėra jokių ketinimų kurti nuosavo parko, kadangi mūsų poreikiai iš esmės yra patenkinami, be to paliekame tą veiklą savo srities profesionalams. Siekiant aukščiausių rezultatų reikalinga „superkoncentracija“ į vieną sritį, todėl visą dėmesį sutelkiame tik į ekspedicines paslaugas.

Šiais metais verslo projekto „Gazelė“ nominacijose tapote viena iš sparčiausiai augančių smulkių ir vidutinių Lietuvoje. Papasakokite, kuo pasireiškė spartus įmonės augimas 2011 m.?

„Gazelės“ projektas – tik patvirtinimas, kad esme teisingame kelyje, šiek tiek šlovės už įdėtą triūsą. Esame skaidri įmonė, deklaruojanti finansinius rodiklius ir džiaugiamės pasiekimais. 2011 m. mums buvo sėkmingi, kadangi pavyko įsiskverbti į naujas rinkas, užmegzti ilgalaikius santykius su naujais stambiais klientais, kas ir sudarė visas prielaidas augimui. Man augimas, pirmiausiai, asocijuojasi su asmeniniu tobulėjimu bei profesionalumo augimu, be to, kiekvienai įmonei tai yra savotiškas iššūkis, kol ji pasiekia optimalų dydį. Būdami smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, šiuo metu turime sutarčių su stambiomis vietinėmis bei tarptautinėmis įmonėmis. Pernai pradėjome organizuoti pervežimus ir į Rusiją.

Naujoms, rimtai nusiteikusioms dirbti įmonėms šiuo metu rinkoje įsitvirtinti gana sunku. Kiek laiko, ir kokių pagrindinių veiksmų reikia, kad ekspedijavimo įmonė taptų pilnaverčiu rinkos dalyviu ir galėtų lygiavertiškai konkuruoti?

Kiekviena įmonė turi būti kuriama esant tam tikroms ekonominėms sąlygoms ir konkrečiam rinkos poreikiui patenkinti. Transporto versle į šią pagrindinę sąlygą retai kas atsižvelgia, todėl rentabiliai sugeba dirbti tik tie, kurie turi pakankamai patirties, aiškų verslo planą, stabilius partnerius. Pilnavertis rinkos dalyvis turi atitikti visus minėtus reikalavimus, priešingu atveju, teks tenkintis „trupiniais nuo stalo“, o įsivažiuoti gali prireikti ir kelerių metų.

Šiuo metu Lietuvoje ekspedijavimo verslas labai populiarus. Koks Jūsų įmonės konkurencinis pranašumas, kuo išsiskiriate iš visų ekspeditorių?

Dirbame pagrindinėse Europos krovinių biržose, esame logistinės platformos „Transporeon“ nariai. Įmonės politika tokia: paslaugas teikiame tik tiesioginiams užsakovams, jeigu matome, kad vyksta aukcionai, dažniausiai nusišaliname. Pagrindinis mūsų pranašumas – įdirbis, profesionalumas ir gera reputacija.

Su kokiomis, Jūsų nuomone, didžiausiomis problemomis, šiandien susiduria smulkus ir vidutinis ekspedijavimo verslas? Kokius sprendimus matote?

Šiuo metu prasidėjo pats darbymetis truksiantis iki pat šv. Kalėdų, todėl džiaugiamės suaktyvėjimu. Kita vertus, kai kyla rinka, ekspeditoriams dirbti yra sunkiau, nes jaučiamas šioks toks transporto paslaugų deficitas. Didžiausia problema yra ta, kad trūksta stabilumo. Esame tarptautinės rinkos dalyviai, todėl priklausomi ne tik nuo savo, tačiau ir kitų valstybių ekonomikos bei politikos. Bet kokie pokyčiai išbalansuoja nusistovėjusius transporto bei krovinių srautus, nuo to kenčia visi, pradedant gamintojais bei užsakovais ir baigiant ekspeditoriais, vežėjais ir galutiniais vartotojais. Stambios įmonės siekia ilgalaikių kontraktų fiksuotomis kainomis, todėl tokiomis sąlygomis jas išlaikyti labai sudėtinga. Būdingas pavyzdys – šiemet gegužes mėnesį įsigaliojęs Rusijos muitinės potvarkis dėl trišalių pervežimų bei leidimų stoka-taip Lietuvos vežjai buvo tiesiog išstumti vykdant tiesioginius trišalius pervežimus iš vakarų Europos į Rusiją. Kaip diena – taip naujiena, bet prie to jau visi esame įpratę.

Dar viena opi problema – įmonių mokumas šiame „pokriziniame“ laikotarpyje,todėl pradėjome taikyti efektyvesnes bei griežtesnes skolų prevencijos bei išieškojimo priemones.

Ekspedijavimo sektoriuje labai daug rizikos: dingsta kroviniai, jie būna užlaikomi, vėluoja pakrovimai… Kaip sprendžiate tokias situacijas?

Pats sektorius švelniai tariant gana problematiškas. Kroviniai dažnai gali būti pakrauti tik rytoj,o pristatyti jau vakar, pasitaiko pažeidimų, trūkumų, tačiau mes jaučiamės gana komfortabiliai, stengiamės operatyviai bei lanksčiai sureguliuoti panašias situacijas, išvengti baudų ir neperteikti nereikalingo streso.

Kokia Jūsų nuomone apie vienadienius ekspeditorius, kurie bankroto atveju atsako tik įmonės patalpomis ir kompiuteriu. Ar nemanote, kad reikėtų didinti ekspeditoriaus atsakomybę?

Deja, tenka konstatuoti, kad šiame sektoriuje yra nemažai sumaišties,vienos įmonės steigiasi kitos užsidaro, susiduriama ir su tyčiniu bankrotu, įstatymai per švelnūs, reguliavimo priemonių nėra. Bankrutuojanti ekspedicinė įmonė pridaro daug žalos kitiems, kadangi nuosavybės-turto santykis iš tiesų labai žemas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje bankrutavusios įmonės netgi šeimos nariams tenka laukti 20 metų, kad galėtų vystyti tą pačią veiklą. Manau, bet kokios papildomos priemonės tikrai galėtų užkirsti kelią ekspeditoriams „iš gatvės“, nors kita vertus, rinka negailestingai viską pati sudėlioja į savo vietas.

Ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimas. Ar draudžiatės? Kaip vertinate Lietuvos draudikų paslaugų ir kainų santykį?

Vietinės draudimo bendrovės nieko tinkamo kol kas nesiūlo. Kiek teko girdėti, toks ekspeditorių draudimas joms nepelningas, tačiau įvedus privalomą draudimą kaip pvz. Vokietijoje, problema kaip ir išsispręstų savaime. Kol kas tenka pasikliauti vežėjų CMR draudimu, nors draudimo bendrovės pastaruoju metu stengiasi tik atmesti pretenzijas dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip automobilio sustojimas ne saugomose aikštelėse vagystės atveju, ar netinkamai supakuotas krovinys jį apgadinus ir pan. Taigi, draudimas tikrai reikalingas, tačiau per brangus.

Kaip motyvuojate savo darbo komandą, kad būtų kuo didesnis darbo efektyvumas? Ar praktikoje taikote verslo valdymo sistemas?

Sunkokas klausimas,tačiau pati geriausia motyvacija, manau, yra galimybė užsidirbti darant tai, ką mokame geriausiai. Kai visa širdimi atsiduodi darbui, tai nejučiomis perima ir kiti. Tereikia suteikti sąlygas žmogui atsiskleisti ir nesprausti jo į rėmus.

Ko netoleruojate darbe? Koks vadovas esate?

Stengiuosi būti dėmesingas vadovas, labiausiai netoleruoju, abejingumo darbui bei neveiklumo. Nesistengiu visko kontroliuoti, tiesiog esu pagalbininkas darbuotojo kelionėje į profesines aukštumas. Pirminė sąlyga – darbuotojui turi patikti darbas, galimybė realizuoti save, priešingu atveju, nematau jokios perspektyvos. Tikiuosi mūsų darbuotojai jaučiasi saugūs, pasiruošę nuversti kalnus vardan savo bei įmonės gerovės.

Kokie vienos sparčiausiai augančios įmonės ateities planai?

Dirbti kaip ir dirbome, koncentruoti dar didesnį dėmesį į augimą, na ir, žinoma, žaisti aukščiausioje lygoje su geriausiais žaidėjais.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Požiūris

_MG_9857

Profesionalūs vairuotojai demonstruoja neįtikėtinus ekonomiško vairavimo rezultatus

Prieš penkerius metus į Lietuvą importuota ekonomiško sunkvežimių vairavimo varžybų idėja, ne tik sėkmingai čia prigijo, tapo vienu labiausiai laukiamų transporto profesionalų renginių, bet ir akivaizdžiai išaugo žaidimo „įveik trasą su mažiausiomis degalų sąnaudomis“ rėmus. Racionalų vairavimą susiję su darbo apmokėjimo sistema, kai kurios vežėjų bendrovės pasiekė tokių rezultatų, kokie visai neseniai buvo laikomi „nerealiais“ ar „neįmanomais“. Galiausiai išlošė absoliučiai visi: verslas taupo solidžias sumas degalams, vairuotojų atlyginimai auga, vilkiko agregatai tarnauja ilgiau, o incidentų skaičius mažėja.

2017-07-27 1,188
0
kompo klaviatūra

VKTI užsimojo tapti permainų katalizatorium

Valstybinę kelių transporto inspekciją – bene svarbiausią nacionalinę instituciją, formuojančią kelių transporto politiką, prižiūrinčią būsimųjų vairuotojų rengimą bei techninės apžiūros sistemos funkcionavimą, praėjusių metų viduryje supurtė pokyčiai. Nuo pats Valstybinės kelių transporto inspekcijos įsteigimo 1993-aisiais šiai institucijai vadovavęs Vidmantas Žukauskas iš pareigų pasitraukė tarsi bėgdamas iš gaisro – be jokių išsamesnių komentarų. Naujuoju viršininku paskirtas Robertas Šerėnas kibęs į darbus taip pat ilgokai visus permainų eskizus laikė paslaptyje.

2017-02-28 1,731
3
thermometer-833085_640

Neleistinas medikamentų poveikis vairuotojams: kokia tikimybė sulaukti sankcijų?

Europoje siaučiant gripui, verta prisiminti: pašalinis kai kurių vaistų poveikis gali sutrikdyti reakciją, sukelti mieguistumą. Tai – reali grėsmė. Tokį poveikį patiriantiems, tačiau automobilį vairuojantiems asmenims numatyta tokia pati atsakomybė, kaip ir neblaiviems ar narkotinių medžiagų vartojusiems vairuotojams. Tačiau kokia tikimybė sulaukti už tai atsakomybės?

2017-01-23 977
0
pinigas-spaudzia

Lizingas: kaip rinktis ir ko vengti? Specialisto patarimai

Finansinis lizingas yra plačiausiai paplitusi transporto priemonių finansavimo forma. Lizingo paslaugas siūlo tiek bankai, tiek gamintojai, teikiantys savo produktų kreditavimo linijas. Kaip išsirinkti tinkamiausią lizingo kompaniją? Kokiose situacijose labiausiai tikėtini lizingo bendrovių triukai? Šiais klausimais konsultuojamės su Merkiu Saukevičiumi – stambias Lietuvos ir tarptautinių įmones konsultuojančiu profesionaliu pirkimų valdymo specialistu, buvusiu lizingo bendrovės vadovu.

2017-01-16 2,331
0