Sigita Juodė: „Degalų akcizo dalies susigrąžinimas tampa vis populiaresnis tarp vežėjų“

 

Kaip Lietuvoje atsirado „Transpass“ ir kodėl įmonės būstinei pasirinkta Klaipėda? Kiek darbuotojų šiuo metu dirba? 

 

„Transpass“ yra  užsienio kapitalo įmonė. Prieš steigiant bendrovės atstovybes kitose šalyse visada atliekama išsami rinkos analizė. 

 

Lietuva nebuvo išimtis. Buvo renkama informacija iš įmonių registro duomenų bazės, bendrauta su Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje, IRU, Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ ir kitomis įstaigomis. 

 

Išvada buvo labai aiški – Lietuva potenciali šalis „Transpass“ teikiamoms paslaugoms. Pradžioje stengėmės susipažinti su didžiausiomis Lietuvos įmonėmis, vykdančiomis tarptautinius gabenimus, pajusti transporto srities poreikius, reikėjo suprasti ir Lietuvos žmonių mentalitetą. 

 

Įmonė veiklą Lietuvoje pradėjo 2003 m. vasarą, pagrindinis biuras buvo ir yra Klaipėdoje. Klaipėda pasirinkta neveltui: čia yra uostas, tarptautinės keltų linijos, konteinerių terminalas. 

 

Matyt, dar suveikė faktorius, kad Klaipėda yra mano gimtasis miestas. 2003 m.  „Transpass“ veikla Lietuvoje rūpinausi aš, bet vėliau mūsų kolektyvas išaugo iki  8 žmonių. Lietuvoje turime du biurus. 2007 m. nusprendėme atidaryti biurą Vilniuje, kad galėtume greičiau pasiekti klientus rytinėje Lietuvos dalyje.

 

Kokias paslaugas teikiate?

 

Pagrindinė mūsų veikla – kelių mokesčių administravimas Europoje, PVM bei kuro akcizo dalies grąžinimas.  

 

Mūsų tikslas visada buvo suteikti vežėjams optimalias mokėjimo už kelius priemones, kurios leistų ne tik greitai ir praktiškai atsiskaityti už kelius, tunelius, traukinius bei keltus Europoje, bet ir leistų sutaupyti. 

 

Daugelis vežėjų iki šiol nežino, jog kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui Italija, Prancūzija suteikia nuolaidų, jei mokama už kelius specialiomis atsiskaitymo priemonėmis. 

 

PVM grąžinimas tai taip pat labai reikšminga ir svarbi mūsų teikiama paslauga, mes ne tik užsiimame pačiu procesu, tačiau ir konsultuojame klientus, vykstame į biurą, jei klientas pageidauja, mokome įmonės buhalterijos atstovus, kokie turi būti pagrindiniai dokumentai, kaip jie turi būti pateikti, pasitaiko, žinoma, ir kuriozų, kai nuvykęs atlikti minimalaus audito, randi nemažą kiekį suklastotų dokumentų (čekių, netgi sąskaitų). 

 

Kuro akcizo dalies grąžinimo paslauga – tai mažiausiai žinoma paslauga tarp vežėjų. Pirmi žingsniai buvo žengti 2004 m. gegužės mėnesį. Buvome pirmieji Lietuvoje pasiūlę šią paslaugą.  Buvo labai sunku įtikinti transporto įmones, jog tai legalus ir teisėtas procesas, tačiau pirmieji klientai jau seniai džiaugiasi papildomomis pajamomis. Šiuo metu vis daugiau Lietuvos vežėjų yra susipažinę su šia galimybe bei nemaišo šio proceso su PVM grąžinimu.

 

Kokios Jūsų teikiamos paslaugos yra populiariausios?

 

Sunku kategoriškai teigti. Dažniausiai klientai kreipiasi į mus dėl kelių mokesčių paslaugų, jei tos šalies kelių mokesčiai yra apmokestinti PVM, tada žinoma kalbame ir apie PVM grąžinimą, na, o pradėję PVM grąžinimo procesą, būtinai atkreipiame dėmesį ir į akcizo grąžinimo galimybes.

 

Akcizo grąžinimas: kada galima susigrąžinti akcizą, kaip tai veikia, kokią dalį galima susigrąžinti, iš kokių regionų? 

 

Akcizo grąžinimo procedūra visose valstybėse, kurios šiuo metu dalį kuro akcizo grąžina yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Belgija, kuri už 2011 m. rugpjūčio periodą grąžina 0,0813 EUR už litrą, akcizo dalį grąžina atgaline data, t.y., nebūtina laukti registracijos, kaip kad yra Ispanijoje. 

 

Prancūzija turi įvedusi apribojimą, jog akcizo negrąžina tiems vilkikams, kurie yra mažiau nei 2 m. lizinguojami ar nuomojami. Kiekvienoje šalyje yra tikrai daug niuansų.  Šiuo metu akcizo dalį galima susigrąžinti iš šių šalių: Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, Slovėnijos, Italijos, Vengrijos. 

 

Populiariausios šalys, iš kurių mūsų klientai jau senokai gali susigrąžinti kuro akcizo dalį yra Belgija ir Prancūzija. 

 

Kuro akcizo dalis iš Ispanijos pradėta grąžinti nuo 2007 m. sausio 1 d. Ši paslauga kiekvienais metais tampa vis populiaresnė paslauga tarp vežėjų, kurie vyksta į Ispaniją.

 

Grąžinamo akcizo dalis, kaip ir sąlygos, norint susigrąžinti, yra skirtingos visose šalyse ir labai dažnai kinta, tačiau viena svarbi ir bendra sąlyga visose šalyse yra ta, jog akcizas grąžinamas tik pagal sąskaitas faktūras, kurias išrašo kurą tiekiančios kompanijos. Jei vežėjas kurą pilasi ne su kuro bendrovės kortele, akcizo susigrąžinti nebus galima.

 

Kodėl PVM grąžinimas neįmanomas visoje Europoje (Rusija, Baltarusija) ir ar ateityje neplanuojate praplėsti savo veiklos geografijos?

 

Tai tikrai labai dažnai mums užduodamas klausimas, ne paslaptis, jog kuras jūsų paminėtose šalyse yra žymiai pigesnis, taigi šiose šalyse pilamasi daug degalų. 

 

Tam, kad galėtume susigrąžinti PVM iš vienos ar kitos ne ES šalies, reikia, jog tarp valstybių būtų dvišaliai mokestiniai susitarimai šiuo klausimu. 

 

Šiuo atveju Lietuvos Respublika neturi mokestinių susitarimų su Rusijos Federacija ir Baltarusija, taip pat ir kitomis NVS šalimis, todėl PVM grąžinimas Lietuvos juridiniams asmenims iš šių šalių nėra galimas, kaip ir minėtų šalių juridiniams vienetams Lietuvoje. 

 

Šių metų transporto parodoje Miunchene sutikome labai nemažai Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos vežėjų bei organizacijų, viena iš jų BAMAP – Baltarusijos vežėjų asociacija – su kuria aktyviai bendraujame dėl galimo bendradarbiavimo. Žvalgomės į šias rinkas jau keletą metų ir planuojame žengti į jas, tačiau konkrečiau apie tai dar anksti kalbėti.

 

Kuo išsiskiriate iš ta pačia veikla Lietuvoje užsiimančių įmonių? 

 

Lietuvos rinkoje buvome pirmieji, kurie pasiūlė tik mokėjimo už kelius, PVM grąžinimo ir kuro akcizo dalies grąžinimo paslaugą. 

 

Mes nesame kuro tiekėjai, neturime savo kuro kortelių. Mes kelių mokesčių administravimo paslaugos specialistai. Vežėjai labai jautrūs kuro kainų pokyčiams, nes kuras sudaro didžiąją dalį visų įmonės sąnaudų. 

 

Jei transporto įmonė toje pačioje bendrovėje naudojasi ir degalų kortelėmis ir mokėjimo už kelius galimybėmis, gavusi geresnį pasiūlymą iš kitos kompanijos dėl degalų, turi keisti kelių mokesčių operatorių. Tai dažnai sukelia  administracinių sunkumų. 

 

Mums nėra svarbu, su kokia kuro kompanija įmonė dirba, mūsų užduotis užtikrinti, jog transporto priemonės Europos keliais judėtų kaip galima greičiau, negaišdamas laiko ir, žinoma, kaip galima mažesnėmis sąnaudomis. 

 

Taip pat ir dėl PVM bei kuro akcizo grąžinimo paslaugos – mums nėra svarbu, su kuriuo kuro tiekėju mūsų klientas dirba, PVM grąžinimui ir kuro akcizo dalies grąžinimui skaičiuojame vieną, susitartą mokesčio tarifą, nediferencijuojame įkainių pagal kuro tiekėjus, kurių paslaugomis naudojasi mūsų klientai. 

 

Per  daugiau nei 8-erius darbo metus Lietuvoje, galiu drąsiai teigti, jog mūsų aptarnavimą įvertino ir vertina didelė Lietuvos vežėjų dalis, ir tikrai džiugu, kai nauji klientai ateina pas mus, sužinoję apie mus iš mūsų esamų klientų.

 

Smagu, kai mums pasikonsultuoti dėl vienos ar kitos šalies kelių mokesčių, PVM grąžinimo ar kuro akcizo susigrąžinimo paskambina kitų paslaugų tiekėjų klientai.  

 

Žinoma, kiekvienas vežėjas pasirenka sau tinkamą ir priimtiną partnerį, Lietuvoje  šiuo metu tikrai yra iš ko rinktis, ypač po paskutinės krizės jaučiamas naujų, panašaus profilio įmonių antplūdis. 

 

Kaip šiuo metu vertinate situaciją Lietuvos transporto sektoriuje?

 

Jau po pirmosios krizės buvo kalbama apie antrąją krizę. Kas yra krizė? Nepasvertos, nepamatuotos  finansinės piramidės griuvimas. 

 

Pirmosios krizės metu tikrai buvo sudėtinga situacija, tačiau įmonės, kurios turėjo mažiau įsipareigojimų bankams, kurių parko didesnė dalis buvo nuosava, kurie turėjo atsargų savo biudžetuose išgyveno ir netgi sugebėjo atnaujinti savo parkus, nes transporto priemonių kainos buvo gerokai mažesnės nei prieš krizę. 

 

Pirkimo manija šiuo metu nėra tokia didelė kaip kad buvo prieš pirmąją krizę, įmonės auga stabiliau, tai jaučiame iš papildomų paslaugų užsakymų. 

 

Manau, jog čia tiktų pasakymas „kas bus – tas bus, tačiau Lietuvis nepražus“.  Vertindama mūsų klientų nuomones, galiu teigti, jog situacija yra stabili, lūkesčiai nėra išpūsti, artėja aktyvus prieššventinis sezonas, problemos tos pačios – pernelyg didelės kuro kainos, gerų vairuotojų stygius.

 

Kokias transporto perspektyvas matote netolimoje ateityje?

 

Transporto sektorius, manau, augs.  Europa plečiasi, poreikiai didėja, o tai reiškia, jog reikės daugiau prekių, kurioms vežti reikės daugiau transporto priemonių.

 

Kad transporto sektorius augs, rodo ir tai, jog vis daugiau Europos šalių investuoja į kelių apmokestinimo sistemas, pavyzdžiui, Lenkija. Joje nuo 2011 07 01 įsigaliojo elektroninė kelių mokesčių rinkliava. 

 

Prancūzija taip pat planuoja 2012 m. eigoje įvesti papildomą kelių mokestį nacionaliniuose keliuose. Tai ne tik susiję su didesnių mokesčių surinkimu į šalies biudžetą, bet ir su pasauline taršos problema. 

 

Jau dabar aiškiai matyti: senesni vilkikai už kelius Europoje moka daug brangiau, negauna nuolaidų (Italija, Prancūzija), tai skatina įmones atnaujinti savo mašinų parkus.