Rusijos embargas: iššūkiai ir sprendimai Europos įmonėms
Praėjusį penktadienį Europos Parlamente vyko konferencija apie Rusijos embargo pasekmes ir iššūkius verslui. Joje į susikaupusias problemas transportininkų požiūrį išdėstė „Linavos“ prezidiumo narys Dainius Abramavičius. Pateikiame jo pranešimo tezes.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ vienija apie 1000 transporto įmonių, kurioms priklauso virš 20 000 krovininių automobilių. Didžioji dauguma asociacijos narių savo verslą buvo orientavę būtent krovinių gabenimui iš Vakarų Europos į Rytus (Muitų sąjungos valstybės, Vidurinės ir Rytų Azijos šalys). Lietuvoje yra labai išvystyta visa logistinė infrastruktūra, pritaikyta tokių krovinių gabenimui. Tai Klaipėdos jūrų uostas, taip pat Lietuvos teritorijoje išdėstytas visas tinklas muitinės sandėlių ir importo – eksporto terminalų, bei logistikos kompanijų, kurios specializuojasi būtent tokio krovinių srauto aptarnavimui.
Rusijos Federacijai pradėjus taikyti atsakomąsias priemones dėl ES taikomų sankcijų ir uždraudus įvežti žemės ūkio produkciją, maisto produktus ir žaliavas į Rusijos Federaciją, Lietuvos vežėjai pastebi ženklų užsakomųjų reisų krovinių gabenimui sumažėjimą. „Linavos“ transporto įmonės minėtų produktų vežimui į Rusiją naudoja apie 3000 specializuotų krovininių transporto priemonių – šaldytuvų, kurios į Rusiją per metus atlieka apie 90 000 reisų. Didžioji dalis šių transporto priemonių neteks darbo. Situaciją komplikuoja ir dar nuo praeitų metų rudens Rusijos muitinės tarnybos pradėti taikyti TIR Konvencijos apribojimai gabenant krovinius su TIR knygelėmis į Rusiją. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad 2014 metais TIR knygelių parduota 33 % mažiau, negu per atitinkamą 2013 metų laikotarpį. Tuo atvejų, jeigu Rusijos Federacija taikys atsakomąsias priemones vienerius metus (kaip numatyta), Lietuvos vežėjai per šiuos metus gali netekti apie 90 mln. eurų planuotų pajamų. „Linavai“ priklausančiose įmonėse dirba apie 40000 darbuotojų. Esant tokiam pervežimų apimčių sumažėjimui (33 proc.), galima prognozuoti, kad per metus darbo netekti gali apie 20 proc. transporto sektoriaus darbuotojų, t. y. per 8000 darbuotojų.
Apribojimai taikomi ne tik sąrašuose nurodytų prekių išleidimui į laisvą apyvartą Rusijoje, bet ir šių prekių gabenimui tranzitų per ją į kitas valstybes. Tokiu būdu vežėjai, gavę užsakymą nugabenti prekes į Vidurinės Azijos šalis ar Kazachstaną, turi rinktis maršrutus, einančius ne per Rusijos teritoriją.
Daugiau nei pusė iš asociacijos nariams priklausančių krovininių automobilių (jų dabar daugiau, nei 20 000) yra naudojami pagal lizingo sutartis. Todėl, esant dabartinei situacijai, kyla grėsmė įmonių mokestiniams įsipareigojimams. Transporto įmonėms yra labai aktualus klausimas lizingo įmokų ir palūkanų už įsigytas transporto priemones lengvatų ir atidėjimo klausimas. Tačiau dabartinė ES politika yra orientuota tik į pagalbą produkciją gaminančioms Bendrijos įmonėms.
Esant tokiai nepalankiai Lietuvos vežėjams rinkai Muitų Sąjungos šalyse, nerimą kelia ir kai kurių ES šalių iniciatyvos, tokios, kaip Prancūzijoje ir Belgijoje taikomos neadekvačiai didelės baudos už kassavaitinio darbo ir poilsio režimo pažeidimus.
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) interneto svetainėje yra nurodyta 100 rekomenduojamų stovėjimo aikštelių Belgijoje. Atidžiai išanalizavus pateiktą informaciją, nurodytos tik 6 aikštelės, kuriose atliekama 24 valandų transporto priemonių saugojimo paslauga, tačiau prie jų nėra jokio viešbučio, kad vairuotojas galėtų atlikti normalų kassavaitinį poilsį. Toliau atliekant analizę, tose 100 stovėjimo aikštelių yra 10 viešbučių, tačiau prie jų nėra saugomų aikštelių transporto priemonėms. Todėl, nesant normalios infrastruktūros Belgijoje ir esant labai blogai kriminogeniniai situacijai, kitų šalių vairuotojai, saugodami savo transporto priemonę su kroviniu, bus priversti daryti pažeidimus atliekant normalų kassavaitinį poilsį.
Analizuojant IRU pateikiamų Prancūzijoje 100 rekomenduojamų stovėjimų aikštelių informaciją, nustatyta, kad tik 14 iš jų yra visą parą saugomos aikštelės ir prie jų yra tik 3 viešbučiai. Iš viso prie100 stovėjimo aikštelių yra tik 6 viešbučiai.
„Linavos“ nuomone, Belgijos ir Prancūzijos nacionaliniai teisės aktų pakeitimai įveda naują Europos Sąjungos taisyklių interpretaciją, diskriminuojant kitų šalių vežėjų įmones, ir suteikiant pranašumą savos šalies transporto įmonėms. Tokia praktika prieštarauja ES teisėsaugos principams. Lietuvos vežėjai suinteresuoti, kad jų vairuotojai ilsėtųsi viešbutyje ar motelyje, deja, iš pateiktų pavyzdžių apie saugomas aikšteles ir prie jų esančius viešbučius, matosi, kad Belgijoje ir Prancūzijoje nesukurta tam tinkama infrastruktūra.
Pažymėtina, kad Lietuvos transporto įmonių vadovai aktyviai stengiasi prisitaikyti prie Rusijos taikomo embargo sąlygų ir bando atrasti galimybes dirbti kitose rinkose. Tai yra sudėtingas procesas, nes Rusijos Federacija taiko importo apribojimus visoms ES valstybėms narėms ir kitoms šalims, todėl pastaruoju metu jaučiama labai didelė konkurencija tarp vežėjų, mažėja pervežimų įkainiai. Lietuvos vežėjai bando perorientuoti savo veiklą į pervežimus Europos viduje, tačiau ženkliai padidėjusi konkurencija blogina įmonių ekonominius rodiklius. Tai suprasdami Lietuvos vežėjai stengiasi išlikti patikimais partneriais, tuo užsitikrindami savo gerą vardą tarptautiniame krovinių gabenimo versle.
Komentarai
Tai del to, kad susikluoste tolia situacija transporte,didele kalte atsigula ant peciu musu politines valdzios.Lietuva yra paliginus nedidele valstybe ir visad priklauso ir priklausis nuo didesniu zaideju.Atitinkamai reikia musu valdziai daugiau atsizvelgti i savo ekonominius interesus ir ne kelti gresmes savo ekonomikai neatsakyngomis kalbomis .Reikia daugiau klausyti ir maziau kalbeti.Diplomatijos menas dar niekam netrukde.Kam sita panika ...Naudinga tik tiems ,kurie nori gauti is sios akimirkos asmeniniu devidentu politiniame zaidyme.Nors mano nuomone auksciau yra vis del to EKONOMIKA.Tada bus ir turtinga valstybe,ir turtingi zmones! Nereiks galvuoti apie neismoketus lizingus ir emigracija ir naslaite medicina.Lietuvai reikia seimeninko,kuris galetu pirma-pakelti ekonomika,o paskui viskas savaimei issispres.Smagu ziureti,kaip dziaugiasi Tauta kai laimime sporto aikstelese,ar baseinuose.Visi zmones iseina i gatves ir kartu dziaugiasi pergalem.Bet Lietuvos resursais vadovauja kiti zmones.Kuriems ne taip rupi Lituva,kaip savo asmeniniai pasiekimai.Yra zmoniu Lietuvoje kurie protingai ir masto ir kalba,bet kas su jais atsitinka,kas darosi kai pakliuna i seima.Seime vien laabai turtingi ir turtingi!Zmoniu,tautos interesus jie visai negyna.Parasiau is sirdies ka galvuoju...
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.