Su UAB „Praslas“, užsiimančios pjautinės medienos importu ir eksportu, generaliniu direktoriumi Rolandu Zakarevičiumi susitinkame jų ofise – Žvėryne. Logistika – svarbus įmonės veiklos veiksnys. Kalbamės apie logistikos procesus, gabenant medieną, veiklos planus ir situaciją Europos bei Azijos rinkose.
Kaip gimė idėja įkurti tokio pobūdžio veikla užsiimančią įmonę?
„Praslas“ – lietuviško kapitalo įmonė, įkurta 2000 metais.
Kokia Jūsų darbo specifika?
Mūsų klientai – visame pasaulyje, išskyrus Japoniją ir Australiją. Dirbame tiesiogiai su įmonėmis, be tarpininkų. Mes esame žaliavų tiekėjai. Tiekiame ruošinius statybų pramonei, baldų pramonei ir t.t.
Patys valdome žaliavas. Mūsų klientas – galutinis vartotojas įvairiose pasaulio šalyse, taigi netgi 2008 m. JAV krizė, o vėliau – Europos krizė – mūsų, galima sakyti, nepaveikė, nes mes diversifikavome rizikas – daugiau dirbome Azijoje nei Europoje. Ten nebuvo krizės. 2009 m. Kinijoje ir Pietryčių Azijoje buvo ekonomikos kilimas. Dabar jau esame grįžę ir truputį daugiau dirbame Europoje. Čia realizuojame apie 60 proc. savo gaminių.
Ar turite atstovybių kitose šalyse?
Kinijoje veikia mūsų atstovybė. Ten dirba kinai, su jais dirbti labai gerai. Jie moka kalbą, jų mąstymas kitoks nei mūsų. Azijoje nesistengiame primesti žaidimo taisyklių, siekiame adaptuotis. Reikia suprasti jų kultūrą, mąstymą ir tada lengva dirbti.
Kokį vaidmenį jūsų veikloje vaidina vežėjai?
Vežėjas – svarbus vaidmuo mūsų veikloje. Mūsų tikslas – atvežti klientui laiku ir to, ko reikia. Svarbu, kad krovinys atvyktų nesugadintas.
Kokiomis transporto rūšimis transportuojate savo gaminius?
Vežame ne tik kelių transportu – naudojame visas transporto priemones, išskyrus lėktuvus. Geležinkeliu gabename iš Rusijos. Sibire taip pat turime savo atstovybių.
Kelių transportu importuojame žaliavas iš Ukrainos, Rusijos iki Uralo, Baltarusijos. Konteineriais gabename iš Afrikos, Brazilijos, Indonezijos, Tanzanijos.
Eksportui naudojame krovininius automobilius maršrutais Vakarų Europa-Skandinavija. Į Prancūziją ir Šiaurės Afriką taip pat gabename laivais.
Ar transportininkai gali patenkinti jūsų poreikius?
Jaučiame automobilių transporto stygių. Į Daniją labai dideli krovinių srautai, bet transportininkai ten važiuoja nenoriai, nes iš ten nėra krovinių.
Kokią išeitį radote?
Pradėjome naudoti multimodalinius pervežimus. Be to, pastiprinome jūrinius gabenimus.
Gabenimo srautai 2011 m. labai padidėjo – apie 30 proc. Šiemet, 2012 m., planuojame augti apie 20 proc. Tai – realūs planai. Esame tam pasirengę.
Vadinasi, esate patrauklūs klientams, nes galite garantuoti didelius gabenimo srautus.
Mes įdomūs dideliems parduotuvių tinklams, turime didelį sandėlį, operatyvų tiekimą dėl logistikos įmonių pagalbos. Rinkos tendencijos leidžia augti.
Kadangi krizė paveikė daugelį importo kompanijų, dabar pasirašome kontraktus 1 metams. Kiekius galime fiksuoti ilgesniam laikotarpiui. Jie nuolat didėja.
Kokie jūsų išgabentų krovinių srautai buvo pernai?
Pavyzdžiui, iš Ukrainos į Lietuvą pernai atgabenome per 600 krovinių, iš Baltarusijos į Lietuvą – 1362, iš Rusijos į Lietuvą – 85 krovinius.
Eksporto srautai taip pat aktyviai didėja. Daugiausiai krovinių išgabenome į Daniją – 929, į Prancūziją – per 100, Lietuvoje – 440.
Kaip vertinate logistikos struktūrą Lietuvoje?
Mano galva, Lietuvos viduje logistika sutvarkyta silpnai, transportininkai dažnai suka galvą, ką daryti, kai nuveži krovinį pirmyn, o atgal neturi ką vežti. Turėtų veikti kokia nors bazė, kuri leistų tas problemas operatyviai išspręsti.
Požiūris
Skaičiuoti kilometrus prie vilkiko vairo daugumai turbūt vis dar atrodo viena iš vyriškų profesijų. Varėniškė Gražina ragina moteris nesibaiminti ir atrasti save darbe, kuriame jos gali pačios sau įrodyti, kad siekti galima bet kokių tikslų.
2021-06-28 734
Prieš penkerius metus į Lietuvą importuota ekonomiško sunkvežimių vairavimo varžybų idėja, ne tik sėkmingai čia prigijo, tapo vienu labiausiai laukiamų transporto profesionalų renginių, bet ir akivaizdžiai išaugo žaidimo „įveik trasą su mažiausiomis degalų sąnaudomis“ rėmus. Racionalų vairavimą susiję su darbo apmokėjimo sistema, kai kurios vežėjų bendrovės pasiekė tokių rezultatų, kokie visai neseniai buvo laikomi „nerealiais“ ar „neįmanomais“. Galiausiai išlošė absoliučiai visi: verslas taupo solidžias sumas degalams, vairuotojų atlyginimai auga, vilkiko agregatai tarnauja ilgiau, o incidentų skaičius mažėja.
2017-07-27 1,188
Valstybinę kelių transporto inspekciją – bene svarbiausią nacionalinę instituciją, formuojančią kelių transporto politiką, prižiūrinčią būsimųjų vairuotojų rengimą bei techninės apžiūros sistemos funkcionavimą, praėjusių metų viduryje supurtė pokyčiai. Nuo pats Valstybinės kelių transporto inspekcijos įsteigimo 1993-aisiais šiai institucijai vadovavęs Vidmantas Žukauskas iš pareigų pasitraukė tarsi bėgdamas iš gaisro – be jokių išsamesnių komentarų. Naujuoju viršininku paskirtas Robertas Šerėnas kibęs į darbus taip pat ilgokai visus permainų eskizus laikė paslaptyje.
2017-02-28 1,731
Europoje siaučiant gripui, verta prisiminti: pašalinis kai kurių vaistų poveikis gali sutrikdyti reakciją, sukelti mieguistumą. Tai – reali grėsmė. Tokį poveikį patiriantiems, tačiau automobilį vairuojantiems asmenims numatyta tokia pati atsakomybė, kaip ir neblaiviems ar narkotinių medžiagų vartojusiems vairuotojams. Tačiau kokia tikimybė sulaukti už tai atsakomybės?
2017-01-23 977
Finansinis lizingas yra plačiausiai paplitusi transporto priemonių finansavimo forma. Lizingo paslaugas siūlo tiek bankai, tiek gamintojai, teikiantys savo produktų kreditavimo linijas. Kaip išsirinkti tinkamiausią lizingo kompaniją? Kokiose situacijose labiausiai tikėtini lizingo bendrovių triukai? Šiais klausimais konsultuojamės su Merkiu Saukevičiumi – stambias Lietuvos ir tarptautinių įmones konsultuojančiu profesionaliu pirkimų valdymo specialistu, buvusiu lizingo bendrovės vadovu.
2017-01-16 2,331
Komentarai
Šaunuoliai, niekada nebuvo atvejo, kad neišspręstų bet kuriame darbe pasitaikančių problemų. Sėkmės visam kolektyvui. Malonu su jumis dirbti.
nu jo... grazu.... bet... pjautine mediena - tai keiksmazodis, nes musu "verslinykai", sugeba pakraut 27-29 tonas, o ant cmr uzrasyt 21. vat ir visas jusu vadinamas geris - nekeliat bangu, tai ir dirbat dar... ta pati ir lenkai daro - pakrauna 15t baldines plokstes, o bendra mase gaunas 42t ant svaru....
Seniai su jais dirbome, dar prieš krizę, įspūdžiai liko labai geri. Patariu.
Sauni kompanija, rekomenduoju.
Pasikreipeme ir mes i juos perskaite si grazu skelbima ziuresim gal ir mum duos darbo....
Taip ir toliau .Sėkmės visam kolektyvui.
Sauni kompanija
Mes taip pat daug dirbam - saunuoliai :) Visada randa kuo padeti ir geranoriskai sprendzia problemas.
smagu su jais dirbti puiki kompanija.tokiu kaip jie vienetai,sekmes jums nuo autogikos kolektyvo
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.