Neleistinas medikamentų poveikis vairuotojams: kokia tikimybė sulaukti sankcijų?
Europoje siaučiant gripui, verta prisiminti: pašalinis kai kurių vaistų poveikis gali sutrikdyti reakciją, sukelti mieguistumą. Tai – reali grėsmė. Tokį poveikį patiriantiems, tačiau automobilį vairuojantiems asmenims numatyta tokia pati atsakomybė, kaip ir neblaiviems ar narkotinių medžiagų vartojusiems vairuotojams. Tačiau kokia tikimybė sulaukti už tai atsakomybės?
Griežtos sankcijos
Daugybė žmonių, susidūrę su peršalimo ar gripo simptomais, juos slopina vaistais, kurie leidžia tęsti pradėtus darbus. Taip, toks sprendimas neleidžia pailsėti ligos sekinamam organizmui ir sergantiesiems leidžia toliau skleisti nešiojamus virusus. Tačiau tai nesukelia teisinės atsakomybės. Tuo tarpu Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) 422 str. 6 dalyje nurodoma, kad vairavimas, esant apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Negana to, devintojoje šio straipsnio dalyje nurodoma, kad tokiu atveju privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. Apibendrinant galima pasakyti: už vairavimą, apsvaigus nuo medikamentų, galima sulaukti griežtesnės maksimalios piniginės bausmės, nei vairuojant, pasiekus 0,4-1,5 promilės girtumą.
Bandymas išsisukti nuo neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo įvertinamas vienodai tiek alkoholio, tiek narkotikų, tiek neleistiną poveikį darančių vaistų vartojimo atvejais: už tai skiriama nuobauda nuo 1 000 iki 2 000 eurų.
Akivaizdu, kad sankcijos – nejuokingos. Tačiau kokia galimybė jų susilaukti? Kokia tikimybė, kad policijos pareigūnas įtars, jog vairuotojas yra neleistinai paveiktas medikamentais ir nurodys atlikti tai nustatančius tyrimus? Įvertinkite tai, kad medikamentų paveiktą vairuotoją identifikuoti yra kur kas sunkiau, nei alkoholio ar narkotikų veikiamą žmogų. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnyboje medikamentų nustatymas biologinėje medžiagoje yra vienas brangiausiųjų: jis kainuoja 132,70 Eur. Palyginimui – alkoholio nustatymas kainuoja 20 Eur. Todėl tikėtina, kad policija nepiktnaudžiaus valstybės apmokamais tyrimais.
Grėsmė – reali
Dabar – apie medikamentų poveikio grėsmę. Nieko nebestebina, kad alkoholio poveikis eismo dalyviams kelia didelę grėsmę. Tačiau medikamentai gali sukelti analogišką poveikį. Nekalbant apie paties peršalimo simptomus (sulėtėjusią reakciją, ašarojančias akis, slogą ir kt.), galinčius perpus sumažinti vairuotojo gebėjimą susikaupti, vaistai gali dar pabloginti situaciją. Pavojų gali sukelti raminamieji, priešalerginiai (pvz. „Tavegyl“ arba populiarių, gripo simptomus slopinančių, vaistų sudėtyje naudojami priešalerginiai vaistai), centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai (pvz., vaistai nuo kosulio ir slogos „Actifed“) ar antidepresantai. Tokių vaistų – tūkstančiai pavadinimų. Kai kurių informaciniuose lapeliuose perspėjama, kad vaistai gali sukelti galvos svaigimą. Tačiau tai nėra priežastis uždrausti vairuoti, nes kiekvienam žmogui konkrečių vaistų poveikis gali skirtis: įstatymas draudžia ne naudoti medikamentus, o vairuoti, jaučiant jų poveikį. Lapeliuose perspėjama: „jeigu toks poveikis pasireiškė, nevairuokite ir nedirbkite su mechanizmais“. Tačiau jeigu poveikis nepasireiškė arba šį poveikį galite maskuoti – vargu ar įmanoma sulaukti sankcijų.
Rimtesnė situacija yra su antidepresantais. Eilė tyrimų rodo, kad Europoje šių vaistų vartojimas negali atrodyti normalus. Pavyzdžiui, „British Journal of Psychiatry“ skelbia, kad 27-ose ES šalyse gyvena tikra „prozako karta“: maždaug 60 procentų gyventojų reguliariai naudoja antidepresantus. Statistika tikina, kad Švedijoje tokių atvejų kiekis sudaro beveik 90 procentų, Lietuvoje – apie 40 proc. Dėl slopinamųjų savybių šie vaistai taip pat yra labai blogas vairuotojo palydovas. Nepaisant to, statistika perša mintį, kad tikimybė Europos keliuose sutikti antidepresantų veikiamą vairuotoją yra nepalyginamai didesnė, nei galimybė sutikti girtą vairuotoją.
Kokia tikimybė likti nubaustam?
Tiek „CargoNews“ kalbinti policijos atstovai, tiek teismo medicinos ekspertai sakė, kad pasitaiko atvejų, kai nustatomi neleistiną medikamentų poveikį patiriantys vairuotojai. Bet labai retai. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič sakė, kad policijos pareigūnai apsvaigimą nustato, vadovaudamiesi formaliai patvirtinta metodika. O ji realiai susiveda į šiuos faktorius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Nieko nepaprasto, tiesa? Pastebėjus šiuos simptomus, reikia nustatyti gebėjimą eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“ ir gebėjimą stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus). Įtarimui išliekant, yra tikimybė, kad pareigūnas pareikalaus atlikti medicininę ekspertizę.
Taigi, galima daryti išvadą: jei automobilio salone mėtosi dešimt tuščių „Gripex“, „Prozac“ ar „Tavegyl“ pakuočių, jos neturėtų būti vertinamos taip, kaip dešimt tuščių alaus skardinių. Su sąlyga, kad vairuotojas elgiasi adekvačiai.
Bene realiausia tikimybė patirti sankciją už neleistiną medikamentų poveikį – patekus į eismo įvykį, kurio metu atsiranda pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą (esant sunkiems ar apysunkiems sužalojimams arba žuvus žmogui, taip pat padarius labai didelę žalą). Tokiu atveju policija eismo įvykio dalyvius siunčia medicininiams tyrimams, kurių tarpe gali būti pareikalauta aptikti ir organizme esančius medikamentus. Teismo medicinos ekspertas Romas Raudys sako, kad tokių atvejų pasitaiko, bet dažniausiai vairuotojų kraujyje aptinkamas alkoholis arba narkotinės medžiagos. Be to, policija net ne visuomet prašo nustatyti organizme aptinkamus medikamentus.
Galima daryti išvadą, kad tikimybė sulaukti sankcijų už neleistiną medikamentų poveikį yra, bet ji – labai nedidelė. Deja, policijos statistika neleidžia tiksliai nustatyti skirtų nuobaudų skaičiaus, nes ši sankcija buvo taikoma pagal tą patį ATPK (dabar – ANK) straipsnį, kuris taikomas ir alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojusiems vairuotojams.
Nepaisant to, linkime suprasti, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis. Vos 50 km/h greičiu važiuojanti transporto priemonė kiekvieną sekundę nurieda beveik 14 metrų, todėl kiekviena jūsų reakcijos sekundė gali būti labai vertinga aplinkiniams.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.