Marjan Svirko: „Efektyvumas – kokybės atspirties taškas“
Tarptautinių krovinių gabenimo kompanija „Ortima“ skaičiuoja jau aštuonioliktus savo veiklos metus. Bendrovė specializuojasi Skandinavijos rinkoje, valdo 37 vilkikų autoparką, turi 55 darbuotojų kolektyvą. Su UAB „Ortima“ vadovu Marjan Svirko kalbamės apie darbo Skandinavijos rinkoje specifiką, požiūrį į transporto verslą bei dabartines rinkos tendencijas.
Kada prasidėjo Jūsų įmonės istorija?
Įmonę įsteigėme 1993 m. Nusipirkome sunkvežimį MAZ. Po dviejų metų, 1995-aisiais, tapome Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ nariai. Po truputį plėtėmes. Dabar turime 37 vilkikus, 55 darbuotojų kolektyvą. Stiprus įmonės augimas prasidėjo 2004 m. Atėjo dirbti sūnus ir dukra.
Kokiomis kryptimis dažniausiai rieda jūsų vilkikai?
Istoriškai taip susiklostė, kad nuo pat įmonės gyvavimo pradžios dirbame Skandinavijos rinkoje. Viskas prasidėjo nuo gabenimų į Suomiją, paskui – į Švediją, Daniją. Klientų poreikis skatina įmonės plėtrą – šiemet įsigijome 7 naujus vilkikus.
2010-aisiais UAB „Ortima“ nominuota kaip viena iš sparčiausiai plėtrą vykdančių ir sėmingiausiai dirbančių Lietuvos bendrovių. Kaip Jums tai pavyko?
Turėjome pasirengę trejų metų įmonės veiklos strategiją. Ją sėkmingai įgyvendinome. Galbūt pasiekti užsibrėžtų tikslų padėjo tai, kad žinome, ko norime – tapti rinkos lyderiais gabenimų į Skandinaviją segmente. Kol kas esame 5–6 vietoje pagal pardavimus, jei lygintume su kitomis Lietuvos kompanijomis, dirbančios Skandinavijoje. Rengsime ateinančių 5 m. veiklos strategiją.
Labai drąsiai kalbate apie plėtrą. Ar neatsitiks taip, kad lietuviai, vėl prisipirkę naujų transporto priemonių, pritrūks krovinių?
Priklauso nuo to, kokiais finansiniais srautais disponuoja kiekviena įmonė. Jei jos klientai auga, jo finansiniai srautai didėja, tai normalu, kad transporto bendrovei reikia patenkinti kliento norus. Tarkime, jei mes negalėsime to padaryti, jis kreipsis į konkurentus.
O konkurentai, lenkų vežėjai, labai stiprūs. Jų galia didelė jau vien todėl, kad jie valdo didelius transporto parkus. Be to, iš ten kur kas dažniau kursuoja keltų linijos į Skandinaviją. Mes teturime vieną uostą,vieną kompaniją, kuri gabena vilkikus į Skandinaviją.
Pagrindiniai jūsų įmonės finansiniai srautai ateina iš Skandinavijos ir Rusijos. Ar skandinavai griežtai laikosi atsiskaitymo už paslaugas terminų?
Verslo aplinka ten labai skaidri. Mes stengiamės dirbti taip, kaip skandinavai. Dirbant su skandinavais, nereikia nerimauti ar reikalauti pinigų. Jie žino, kad sutartu laiku reikia sumokėti. Yra griežta verslo disciplina, preciziška verslo etika. Verslo ryšius padeda stiprinti bendravimas realioje aplinkoje – susitikimų metu. Jie atvažiuoja pas mus, mes – pas juos. Tik prieš keletą dienų išleidome delegaciją iš Švedijos.
Nepaisant to, kad dirbant su skandinavais labai retai pasitaiko finansinių problemų, daug kas sako, kad lietuviams darbuotis Skandinavijoje sunku. Ar tai tiesa? Kokių problemų kyla?
Kad prisitaikytume prie jų pageidavimų, daug investavome į mokymus – gavome sertifikatus vadybos ir aplinkos apsaugos srityse. Skandinavai labai vertina, jei įmonė yra draugiška aplinkai.
Aišku, galėjome nieko nedaryti šiose srityse, bet tuomet klientų akyse nebūtume turėję tokio įvaizdžio, kokį turime dabar. Pagrindinis mūsų įmonės tikslas – aukštos kokybės transporto paslaugos.
Stengiamės nuolat tobulėti, todėl nuolat vykdome monitoringą, padedantį nustatyti, ar mašinos laiku atvažiuoja krautis. Turime visą statistiką, taigi, jei mums kas nors nepavyksta, viską išanalizavę, galime ištaisyti klaidą. Tolerantiškai žiūrime į klaidas. Svarbu, kad apie jas būtų laiku pranešta ir imtasi atitinkamų veiksmų, kad tos pačios problemos nepasikartotų ateityje.
Juk kokybė – šiuolaikinio verslo „arkliukas“. Esant didelei konkurencijai tarp vežėjų, laimės tie, kurie sugebės suteikti labai kokybiškas paslaugas.
Vežėjai skundžiasi, kad šiuo metu rinkoje sulėtėjimas – sumažėjo ne tik krovinių srautai, bet ir įkainiai…
Iš tiesų, vasarą kiek mažiau darbo. Pakilimas buvo tada, kai metų pradžioje lenkai negavo leidimų į Rusiją – buvo daug krovinių, labai aukšti gabenimo įkainiai. O dabar viskas vėl grįžo į savo vėžes. Dar ir sezoniškumas turi įtakos. Jei lygintume su metų pradžia, tai įkainiai krito maždaug 15 proc.
Ar jūsų verslui turėjo įtakos Rusijos draudimas įvežti daržoves iš Europos Sąjungos šalių?
Netiesiogiai, žinoma, turėjo. Nors mes patys daržovių nevežame, bet pokyčius rinkoje pajutome tada, kai tie, kurie neturėjo darbo su šaldytuvinėmis puspriebabėmis, pradėjo vežti ne maisto produktus. Rinkoje krovinių sumažėjo.
Be to, gabenimų verslui atsiliepė ir krizė Baltarusijoje. Kai sumažėjo importas, daug Baltarusijos vežėjų liko be darbo ir pradėjo veržtis į mūsų rinkas. Aišku, tai labiau pakenkė tiems, kurie neturi ilgalaikių sutarčių. Mes dirbame su ilgalaikiais partneriais.
Ar šiuo metu užtenka vairuotojų?
Mes grįžome prie užsieniečių įdarbinimo praktikos. Prieš krizę pas mus dirbo baltarusių, dabar vėl juos pakvietėme. Iš pradžių padavėme skelbimą į Darbo biržą, bet tinkamų vairuotojų nesuradome. Daug kas į Vokietiją išvažiavo arba krizės metu pakeitė profesiją.
Šiuo metu pas mus dirba 4 baltarusiai. Esame patenkinti jų darbu. Tik gaila, kad užsieniečių įdarbinimo procesas gana ilgas. Nevisad vežėjas gali tiek laukti – jei yra užsakymas, tai reikia gabenti šiandien, o ne po dviejų mėnesių.
Džiugina tai, kad dirbti vairuotojais ateina ir jaunesnių žmonių – tėvai atsiveda savo sūnus.
Pakalbėkime apie transporto vadybininkus. Ar jų kaita dažna?
Pas mus įmonėje – ne. Praktika parodė, kad geriau šiam darbui samdyti žmogų, nedirbusį transporto srityje. Tuomet darbuotojui nereikia „persilaužti“, jis pripranata prie įmonės aplinkos, suvokia jos kultūrą, politiką.
Turime parengę trijų mėnesių Adaptacijos programą. Naujam darbuotojui skiriamas kuratorius, kuris jį moko. Taip pat atėjęs dirbti žmogus siunčiamas į „Linavos“ mokymo centro rengiamus kursus. Ten sužino apie CMR, Darbo ir poilsio režimą, daug kitų dalykų, mokosi praktiškai. Nebuvo tokių, kurie neįveiktų bandomojo laikotarpio. Žmones transporto vadybininko pareigoms surandame pagal skelbimą arba remdamiesi rekomendacijomis.
Pastebima tendencija, kad kolektyvas jaunėja: vadybininkai pas mus gana jauni. Jiems privalu mokėti rusų ir anglų kalbas. Pats pradėjau mokytis anglų kalbos, nes anksčiau nebuvau mokęsis.
Ar galima sakyti, kad profesionalus darbuotojų kolektyvas buvo sėkmės garantas krizės laikotarpiu?
Visi faktoriai kartu: ir kompetentingi darbuotojai, ir ilgametė patirtis, ir stabilūs verslo santykiai su klientais. Krizės metu su savo partneriais susitarėme. Nors ir mažomis kainomis, bet perėmėme dalį krovinių iš Lenkijos vežėjų. Iš pradžių negalėjome suvokti, kaip dirbti esant tokioms kainoms. Bet susiėmėme, perorganizavome darbo procesus, daug ką pavyko optimizuoti.
Kokias tolimesnes darbo Skandinavijos rinkoje tendencijas įžvelgiate?
Visi laukia rudens ir žiūrės, kas bus toliau, ar čia tik sezoninis įkainių kritimas, ar kažkokia tendencija. Europoje daug problematiškų taškų – Portugalija, Graikija. Visi stebi rinką, analizuoja, kas vyksta. Europa turi susitvarkyti su problematiškomis šalimis – jos reikalauja daug išteklių. Žiūrėsime, kaip elgsis Europos centrinis bankas. Panašu, kad pinigai brangs, gali būti didinama bazinė palūkanų norma.
Nuo liepos 1 d. susikūrusi Muitų Sąjunga taip pat darys įtaką transporto verslui. Galime važiuoti su TIR pilotinėmis knygelėmis, šiek tiek sutaupome, bet ir jos pabrango. Manau, kad taip atsitiko dėl problemų vežėjų asociacijoje „Linava“.
Prakalbome apie „Linavą“. Kaip vertinate tai, kad vis dar neišrinkta valdžia?
Valdžią išsirinksime. Vienas iš didžiausių pasiekimų, mano nuomone, yra balsavimas kongrese be įgaliojimų. Džiugu, kad vežėjai po Asociacijų įstatymo pakeitimo kongrese valdžią rinks „gyvai“.
Judėjimas „Už skaidrumą „Linavoje“ išjudino tuos procesus, nes jeigu nebūtų judėjimo, tai visi šitie klausimai ir problemos „Linavoje“ būtų toliau paslėptos.
Vežėjai pradeda suprasti, kad jų veiksmai turi įtakos sprendimams asociacijoje.
Kažkada būta siūlymų samdyti „Linavos“ vadovą kaip nepriklausomą asmenį. Ar tam pritartumėte?
Vežėjas turi atstovauti vežėjus. Tik tas žmogus, kuris turi savo transporto verslą, gali suprasti kitų vežėjų problemas. „Linavos“ vadovas turėtų būti vežėjas.
Komentarai
Laba diena. Mes turime krovinį 15 tentui a/m iš Ankaros (TR) į Minską (BY). Krovininė įranga ir detalės. Pakrovimo data – 15-20.07.2011. Tarifas 4500 usd. Apmokėjimo forma: su išankstiniu apmokėjimu 50/50.Siūlome bendradarbiauti pervežant krovinius tarp TR ir Baltijos šalių.Contact skype: akintransFirma: www.logitransport.com
Tik teigiami atsiliepimai - šaunuoliai!
Puiki įmonė. Šaunuliai.
Prieš 2 metus dirbau su Jūsų kompaniją. Labai geri atsiminimai.
Labai gera imone, vadybininkai laiko auksta lygi! :)
Malonu dirbti su Ortima. bendravimas ir servisas tikrai skiriasi nuo garsiau rekianciu konkurentu. Laikykites, pleskites ir gyvuokit!!
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.