Maris Dreimanis: „Darbus pradėjome kartu su krize“
Latvijos ekspeditorių įmonė „Vervo“ įsteigta 2008 m. rugpjūtį, t.y., gilios ekonominės krizės sąlygomis. Apie ekspedicijos verslą kalbamės su įmonės vadovu Marisu Dreimaniu.
Papasakokite apie savo įmonę.
„Vervo“ dirba 6 transporto vadybininkai ir du administracijos darbuotojai. Šiandien mes turime daugiau nei 400 klientų. Jų geografija labai plati: NVS šalys, Europa, Kaukazas, Azija ir Lotynų Amerika.
Taigi mes aptarnaujame sudėtingiausias visų rūšių transporto multimodalines schemas. Taip pat siūlome pavojingų ir negabaritinių krovinių pervežimo, draudimo, muitinės tarpininkavimo paslaugas. Naudojame įvairiausią transportą – nuo įvairių pajėgumų vilkikų iki refrižeratorių ir cisternų.
Savo sandėlio mes neturime, tačiau esant būtinybei, jį nuomojamės – jis yra prie pat mūsų įmonės. 2010 m. bendrovės apyvarta sudarė maždaug 700 tūkst. latų. Šiais metais planuojame pasiekti 1 mln. latų apyvartą.
Kokių klientų turite daugiau – vietinių ar užsieniečių?
Mūsų klientai – daugiausiai Latvijos įmonės, tačiau turime ir užsieniečių: iš Olandijos, Švedijos, Gruzijos, Estijos, Belgijos, Vokietijos, Airijos, Suomijos.
Įprastai naujų klientų atsiranda dėl mūsų eksportuotojų ir importuotojų rekomendacijų. Žinoma, daugiausiai naudojame latvių mašinas, tačiau pasitelkiame ir kitų šalių, jei yra poreikis. Dažnai bendradarbiaujame su Latvijos, Estijos, Lenkijos atstovais. Vežėją renkamės atsižvelgdami į gabenimo kainą. Prieš pradėdami dirbti, tikriname visus partnerius, bet vis tiek labiau mėgstame dirbti su nuolatiniais.
Įdomu, kaip jūs pats atėjote į šį verslą? Pavyzdžiui, kaip tai susiję su jūsų išsilavinimu? Kaip tapti geru ekspeditoriumi?
Mano išsilavinimas nesusijęs su transportu ir logistika. Visus reikalingus darbo įgūdžius aš įgijau dirbdamas. Apskritai manau, kad šios profesijos įgūdžius geriau įgyti praktiškai.
Mano patirtis rodo, kad net turint 5 metų stažą kiekvieną dieną galima išmokti kažką naujo.
Štai kodėl mes dažniausiai priimame į darbą žmones be darbo įgūdžių transporto srityje – juos lengviau paruošti ekspeditoriaus darbui.
Pagrindniai mūsų kriterijai – darbo su klientais patirtis, idealios latvių, rusų ir anglų kalbų žinios, aukštas atsakomybės ir užsispyrimo lygis, mokėjimas organizuoti savo darbą savarankiškai, taip pat atsparumas stresui.
Koks minimalus įstatinis kapitalas reikalingas, jei norima Latvijoje įkurti ekspedicinę įmonę?
Iš esmės nereikia jokio. Tiksliau – tam užtenka vieno lato. Ekspedijavimu gali užsiimti bet kuri ribotos atsakomybės bendrovė ar individualus verslininkas.
Ar Latvijoje ekspeditorių veikla kaip nors licencijuojama? Jeigu ne, tai ar šiuo klausimu vyksta diskusijos, ir kaip jūs tai vertinate?
Eskpeditorių nebūtina licencijuoti. Manau, kad būtinas sertifikavimas, kad galėtume atsikratyti nesąžiningų verslininkų.
Kaip jus paveikė ekonominė krizė?
Matote, mūsų įmonė įsteigta 2008 m. rugpjūtį, taigi mes pradėjome darbus kartu su krize. Tai reiškia, jog mums nuo pat pirmųjų žingsnių buvo būtina ne tik išsikovoti vietą rinkoje, bet ir įveikti sunkumus, iškilusius dėl ekonominės situacijos. Visa tai mums puikiai pavyko. Šiandien mes esame vieni iš savo sferos lyderių Latvijos rinkoje.
Sunkus laikas įmonei buvo 2009-2010 m., kai bankrutavo du mūsų stambūs klientai, tačiau šiuos praradimus jau įveikėme.
Nepaisant to, mes nuolat augome: 2008 m. buvo tik du transporto vadybininkai, o šiuo metu šeši. Klientų skaičių kiekvienais metais didinome šimtu.
Kaip jūs galėtumėte paaiškinti tokią įmonės sėkmę tokioms neįprastoms sąlygomis?
Pagrindinė problema krizės metu ir apskritai mūsų versle – nemokėjimai arba vėlavimas sumokėti už paslaugas. Tam, kad sumažintume šią problemą, daugiausiai dirbame su tiesioginiais krovinių savininkais Latvijoje, rečiau imame krovinius iš ekspeditorių įmonių. Praktika parodė, kad atsiskaitymai su tiesioginiais savininkais vyksta greičiau ir sėkmingiau.
Kaip jūs vertinate Latvijos ekspeditorių rinką: ar ji labai užpildyta, kokią dalį užima „pašto dėžutės“ (aut. pastaba – tie, kurie dirba vieno kambario butuose)? Kokias principais vadovaujatės darbe? Visgi kokia ta sėkmingo darbo ekspedicinėje įmonėje paslaptis?
Nemanau, kad Latvijos ekspeditorių rinka yra perpildyta. Žinoma, konkurentai neleidžia atsipalaiduoti ir verčia dirbti aktyviau. Reikia nuolat prisiminti, kad išgyvena stipriausias, tačiau kiekvienam suteikta galimybė pasireikšti šioje srityje. Juk ir mes savo metu buvome vadinamieji „butiniai“ ekspeditoriai.
Ekspeditorių verslas nėra saldus. Sėkmę lemia sunkus ir kryptingas darbas. Čia svarbu ne tik tai, ką gali padaryti tu pats, bet ir tai, ką gali padaryti tavo komanda. Be geros komandos neįmanoma pasiekti aukščiausio laiptelio.
Komentarai
Maris, mano skaičiavimai geri ir 13:53 ir 0:53, kaip jūs ir sakėte interviu - mūsų darbas nenormuotas. O parašyti aš norėjau maždaug tą patį, ką kiti kolegos: koks gali būti lyderis, jei vienas vadybininkas per mėnesį turi 10 pervežimų? O jeigu iš apyvartos atimti tarpininko, sandėliavimo, draudimo paslaugas, tai ji bus dar mažesnė.
Malonu, kad žmonės skaito šį interviu ir net komentuoja. Bet tam, kad nebūtų nesusipratimų, nori atsakyti į kai kuriuos komentarus. Pone Rivča Inga, sunku buvo suprasti, ką jūs norėjote pasakyti savo skaičiavimais, tačiau vėliau pamačiau, kad komentaras parašytas 0:53 ir viską supratau. Galiu jums atsiųsti papildomą informaciją tikslesniems skaičiavimams. Pone Keppler Andre, ačiū už gerus palinkėjimus, jums taip pat sėkmės! Sakydami, kad esame vieni iš lyderių, turėjome omeny būtent ekspediciją ir būtent Latvijoje. Pone Vitālijs Koļesņiks, kitą kartą atidžiau skaitykite, kas parašyte, mes ne lyderiai, o VIENI IŠ LYDERIŲ savo srityje.Pone Linai Zukai, jūs jau parodėte savo intelekto lygį savo komentaru. Gaila gaišti dėl jūsų laiką.O šiaip ačiū už dėmesį ir komentarus. Jeigu dar turite klausimų, rašykite man asmeniškai, nes čia užeinu retai.
Dar vieni juokdariai-bet , matau , kompa turi-galinga eskspedicija
Evgenija, pamiršote nurodyti loginą ir slaptažodį.
https://www.lursoft.lv/lapsaext?act=URGPVID&i dent=990382067 nuoroda į balansą
Vitalijau, niekas svetimų pinigų neskaičiuoja, tiesiog sakome, kad negalima laikyti save lyderiu su 1 mln. apyvarta! Du skirtingi dalykai - manyti ir tvirtinti!
Įmonė Vervo visada sąžiningai mokėjo, buvo malonu su jais dirbti. Sekmės nelengvame darbe. O skaičiuoti svetimus pinigus nelebai gražu.
Mane truputi juokina kelinta karta besikartojantys straipsniai kur imones yra aukstinamos todel kad jos pasiekia didziulia apyvarta.Ar as kazko jau nebesuprantu ar zmones mes dirbam del pelno ?
Linkiu sėkmės Vervo, tačiau laikyti save vienu iš lyderiu rinkoje su 1 mln. eurų apyvarta?
"2010 m. bendrovės apyvarta sudarė maždaug 700 tūkst. latų. Šiais metais planuojame pasiekti 1 mln. latų apyvartą."Ekspedicijoje apyvarta nėra rodiklis. Ekspeditorius perka ir parduoda paslaugą. Į apyvartą įeina visa pirkinio kaina, o faktiškai ji yra "perleidžiama" toliau paslaugos tiekėjui. Sakote, kad kiekvienais metais + 100 klientų, tai reiškia, kad 2010 m. jų buvo 200-300. 700 tūkst. latų/ ~ 250=2800 latų (4000 eurų) klientui per metus. Arba kitaip: 700 tūkst. latų/ 6 vadybininkai=116666 latų (166666 eurų) vienam vadybininkui per metus, arba 13888 eurų per mėnesį, tai reiškia 13 pervežimų už truputį daugiau nei 1000 eurų frachtą per mėnesį vienam vadybininkui.
Radau! Latvija.
O čia kokioje šalyje?
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.