Dmitrij Juvko: dirbame su partneriais, o ne su pinigų darymo mašinomis
Dmitrij Juvko – jaunas, perspektyvus vaikinas, vadovaujantis ekspedijavimo paslaugas teikiančiai kompanijai „Baltic solutions“. Dirbantis mėgstamą darbą D. Juvko paatviravo apie daugelyje ekspedijavimo kompanijų taikomus neefektyvius vakarykščius sprendimus, darbą tik su tais užsakovais, su kuriais jam dirbti malonu ir verslo ypatumus, kurie veda pirmyn.
Papasakokite kaip atsidūrėte logistikos versle ir kokie tolimesni karjeros planai?
Baigęs transporto inžinerijos studijas, pradėjau ieškoti darbo didelėje kompanijoje, kuri galėtų mane išmokyti logistikos verslo subtilybių. Pasidomėjau, kas tuo metu lyderiavo transporto versle ir nuėjau dirbti į krovinių pervežimo geležinkeliais skyrių. Dirbdamas toje kompanijoje supratau, kad ši veiklos sritis man yra ne darbas, o malonumas, tačiau toje kompanijoje pasigedau asmeninio tobulėjimo galimybių. Dėl to, būdamas 20-ies įkūriau krovinių ekspedijavimo kompaniją „Baltic solutions“, kuriai vadovauju šeštus metus. Šiandien mūsų tikslas – per artimiausius penkis metus patekti į geriausių Europos ekspedijavimo kompanijų trejetuką gabenančių krovinius iš Europos į NVS šalis.
Man pati karjera nėra įdomi. Nemėgstu, kai mane vadina verslininku. Tai tik statusas. Manau, kokios žmogaus pareigos bebūtų, jis yra nenutrūkstama komandos grandis ir savo pareigų niekada nereikia gėdytis. Darbą komandoje aš lyginu su futbolo aikštele, kurioje yra puolėjai, gynėjai, treneris, savininkai… Aš už tai, kad kiekvienas žaidėjas (komandos narys) surastų savo vietą aikštelėje ir profesionaliai atliktų savo darbą, siekdami pergalės (įmonės tikslų), nebūtinai siekdami aukščiausių pareigybių.
Bet prastas tas karys, kuris nesiekia tapti generolu…
Aš esu už tai, kad kiekvienas narys atrastų savo vietą „aikštelėje“. Mano nuomone, tapti nariu (nesvarbu kokioje pozicijoje) profesionalioje komandoje, tai lygiagretus siekis, kaip tapti generolu.
Kuo „Baltic solutions“ yra išskirtinė kitų Lietuvos transporto bendrovių kontekste? Jei klientas dvejotų, dirbti su Jūsų įmone ar su kokia kita, kas būtų pagrindinis svertas lemiantis pasirinkimą Jūsų naudai?
Nemanau, kad šiandien didelė konkurencija. Įmonių daug, tačiau daugelis jų dirba vienodai. Naujos kompanijos pradėdamos verslą žiūri ir kopijuoja tą pačią veiklą sėkmingai vystančių kompanijų veiklos modelį. Taip pati logistika netobulėja. Mažai, kas siekia atrasti pranašumų kitų įmonių kontekste. Jei nori veikti be konkurencijos, turi kurti ir veikti pagal savo sistemą.
Vardindamas pranašumus, galėčiau išskirti tai, kad klientų, mes nevadiname „klientais“. Juk nėra malonu girdėti: „Sveikas kliente, eime pavalgyti“. Mums jis yra partneris, o ne pinigų darymo mašina. Nuoširdžiai norime jam padėti išvežti krovinius. Jei siūlytumėme sprendimus, kuriuos siūlo daugelis kompanijų, pamirštumėme žmogiškumą, servisą, kiek tas krovinys partneriui yra svarbus, kodėl jis patiki jį mums, o ne kitiems. Taip pat vienas iš mūsų kompanijos pranašumų – operatyvumas. Per 20 minučių interesantui pateikiame realią situaciją, ar mes vešime krovinį, ar ne. Tačiau pagrindinis mūsų pranašumas – profesionali komanda, kuri leidžia veikloje pritaikyti efektyvius rytojaus sprendimus.
Teikiate ekspedijavimo paslaugas skirtingais būdais: geležinkeliais, oro, jūrų, sausumos transportu. Kuri iš šių krovinių gabenimo būdų – stipriausia kompanijos grandis?
Stipriausi esame krovinių gabenimo sausumos transportu srityje, tačiau 2013 m. planuojame daugiau dirbti gabendami krovinius vandens transportu ir geležinkeliais.
Kokiomis kryptimis gabenate krovinius?
Gabename krovinius iš Europos į NVS šalis. Dirbdami šiomis kryptimis mes patys jaučiamės gerai ir galime nustebinti savo užsakovus.
Šiais metais bankrutavo labai daug ekspeditorių. Kaip manote, kas Jums padėjo išlikti rinkoje?
Aš pats nežiūrėjau žinių, neskaičiau laikraščių. Į verslą nežiūriu kaip į „pinigų darymo mašiną“. Toks požiūris ir padėjo atverti kelius, kurie išskiria mūsų įmonę iš tų, kurios bankrutavo. Taip išsirinkome ne tuos partnerius, su kuriais reikia dirbti, o tuos su kuriais mes norime dirbti. Taip vien jau atsiskaitymo klausimas daug lengviau išsprendžiamas.
Mano nuomone, dauguma įmonių bankrutavo ne todėl, kad jos blogos, bet kad jų valdymas buvo standartinis, klientai standartiniai, kurie atneša standartines problemas, pavyzdžiui, kam mokėti, jeigu galima nemokėti.
Ar Jūsų praktikoje buvo situacijų, kad atsisakytumėte dirbti su klientu?
Tokių atvejų yra buvę ir gana nemažai. Viena iš to priežasčių, kad su jais nėra malonu dirbti. Mes už tai, kad būtų malonu užsakovui padėti. Darome nemažai sprendimų, apie kuriuos užsakovai net nežino. Mūsų tikslas – jiems padėti, o ar mes dirbame naktimis, ar esant reikalui sodiname antrą vairuotoją, ar perkrauname krovinį, tai čia jau mūsų rūpestis. Svarbu, kad galutinis rezultatas viršytų užsakovo lūkesčius.
Skaitydami Jūsų tokias mintis, kad dirbate tik su tuo, su kuo norite, ne vienas pagalvotų –juk tai verslas ir reikia dirbti su tais, kurie kompanijai atneša pinigus, vien malonumu gyvas nebūsi…
Mano nuomone, tai vakar dienos mintys. Vyrauja stereotipinė nuomonė, kad verslas šaltas „ginklas“, kuris tik daro pinigus ir neatneša malonumo. Įprasta manyti, kad ir klientas visada teisus, bet taip tikrai nėra. Aš naudoju sprendimus, kurie man leidžia mėgautis procesu, o pinigai tėra profesionalaus darbo, kurį darai atsidavęs, rezultatas.
Ar patys toleruojate klientus, vėluojančius atsiskaityti?
Dirbdami su tokiais užsakovais, mes prarandame motyvaciją veikti efektyviai: kam stengtis, jeigu vis tiek nesumokės. Iš tokių dalykų reikia išaugti. Verslo pradžioje, mes dirbome su visais ir buvo nemažai atvejų, kai turėdavome bylinėtis teismuose dėl kelių dešimčių eurų. Dabar tokių partnerių vengiame.
Ar nesvarstėte galimybės įsigyti savo vilkikų parką, sandėlių?
Kol aš vadovauju šiai įmonei, mes neturėsime jokių vilkikų. Man vilkikai taip pat asocijuojasi su vakar dienos sprendimu. Vežėjų veikloje esi pririštas prie kuro kainų, vairuotojų nuotaikų ir gainioji tuos vilkikus pirmyn – atgal. Čia mažai erdvės lieka inovatyviems sprendimams ir asmeniškai man tokia veikla būtų nuobodi. Be to, daug patogiau dirbti su profesionaliais vežėjais ir teikti jiems gerus maršrutus, nei bandyti atiminėti jų „duoną“.
Sandėliavimo paslaugas mes teikiame tarpininkavimo pagrindu, tačiau neatmetu galimybės, kad ateityje turėsime ir savo sandėlius.
Sakoma, kad vežėjas niekad nebus ekspeditoriaus draugas, nes tam tikra prasme atima jo duoną. Kaip sekasi sutarti su vežėjais?
Nesutinku su šia mintimi. Manau, kiekvienas turi dirbti tai, ką geriausiai išmano. Vežėjai ekspeditoriams gali atiduoti savo „galvos skausmą“– krovinių paiešką ir tuo metu daugiau dėmesio skirti vairuotojų kvalifikacijai, autoparko būklei, punktualumui. Vežėjai žinodami, kad jiems bus garantuoti tvarkingi reisai, parengti dokumentai, kad už jo paslaugas bus laiku atsiskaityta, už tai turi sumokėti nedidelį komisinį mokestį. Manau, yra visai protinga partnerystė. Neturime tikslo nuskriausti vežėjų su kuriais dirbame, todėl mūsų verslo santykiai sklandūs.
Statistikos duomenimis, logistikos įmonėse skirtumas tarp pirkėjų ir tiekėjų atsiskaitymų 2012 m. augo nuo 9 iki 19 dienų. Koks Jūsų nuomone yra „sveikas“ terminas atsiskaityti su vežėjais už jų suteiktas paslaugas? Ar tai pavyksta įgyvendinti praktikoje?
Aš už tai, kad su vežėju būtų atsiskaitoma per 5 dienas iškrovus krovinį. Deja, ne visada galima tą įgyvendinti praktikoje, nes ne kiekvienas užsakovas, nors jis ir mokus, dėl didelių srautų ar vidinių įmonės taisyklių iš karto gali greitai sumokėti. Aš už tai, jei padarai darbą gerai, atsiskaityti reikia iš karto, o ne laukti 30,60 ar 90 dienų, vien todėl, kad pinigus turėti šalia patogiau.
Su kokiomis didžiausiomis problemomis šiandien susiduria smulkus krovinių ekspedijavimo verslas?
Tai ir yra atsiskaitymo problemos. Galima būtų įmonėms sėkmingai gyvuoti, jei užsakovai atsiskaitytų laiku. Atsiskaitymo problemą sąlygoja visos sistemos grandžių – ekspeditorių, vežėjų, užsakovų, neprofesionalumas.
Ar nemanote, kad ekspeditoriaus atsakomybei sustiprinti reikėtų leidimų, egzaminų ir kitų priemonių?
Tai reikalinga. Manau, ekspedijavimo įmonės turėtų būti licencijuojamos, kontroliuojamos. Taip sumažėtų nešvarių dalykų, kurie juodina visas ekspedijavimo įmones.
Veiklą ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimu draudžiate užsienio kompanijoje. Ar tikite, kad greitu metu Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos pasiūlys gerą kainos ir kokybės santykį turintį draudimą ekspeditoriams?
Šiuo metu Lietuvos draudimo įmonės negali pasiūlyti visiškos ramybės. Mums reikalingas partneris, kuris gali paaiškinti, kas įvyko ir greitai išspręsti kilusius klausimus. Lietuvos kompanijos dar nepasiruošusios pasiūlyti gero draudimo, nes daug kas gali pradėti tuo manipuliuoti. Netikiu, kada nors Lietuvos draudimo kompanijos galės pasiūlyti priimtiną draudimą ir tai ne šių kompanijų kaltė. Lietuvos transporto versle per daug nesąžiningumo apraiškų, siekių pasipelnyti, kad draudimo kompanijos galėtų taip rizikuoti.
Kaip vertinate savo komandą?
Aš džiaugiuosi komandos požiūriu į darbą ir savo komandą vertinu 9 iš 10 balų. Netikiu, kad 10-ies balų vertinimas gali būti, nes tada nebūtų noro tobulėti. Tai būtų sustojimas, reiškiantis judėjimą atgal. Profesionalumą jų išreiškiu pagal tai, kiek jie nori augti ir tobulėti. Žmonių siekis tobulėti versle man yra svarbiau nei piniginis faktorius. Be kiekvieno komandos nario, nebūtumėme tokie, kokie šiandien esame, todėl man svarbus kiekvienas mano komandos narys.
Kokie Jūsų planai, siekiai bus 2013 metais?
Turime veiklos padalinius Olandijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Kazachstane. Šiais metais sustiprinę pagrindinę savo bazę Vilniuje, planuojame stiprinti padalinius kitose šalyse, kad galėtumėme pasiūlyti dar efektyvesnius sprendimus kitų šalių partneriams. Taip pat ketiname stiprinti savo veiklą krovinių gabenimo geležinkeliais ir oro transportu srityse.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.