Dienpinigiai tolimų reisų vairuotojams: kokia fiskalinės trumparegystės kaina?
Transportininkų bendruomenės lyderiai viešai skelbia niūrias prognozes dėl šio sektoriaus ateities. Dvejus pastaruosius metus sprendę gyvybiškai svarbius uždavinius, kaip praradus tradicines rinkas Rytuose (krovinių gabenimui iš Vakarų Europos į Muitų sąjungos valstybes savo transporto parką bei logistinę infrastruktūrą buvo pritaikę daugiau nei 80 proc. vežėjų įmonių) ir, atrodo, sėkmingai radę veiklos nišų Senajame žemyne, vežėjai bijo žlugti dėl trumparegiškų saviškių politikų sprendimų. Asociacijos „Linava“ vadovai perspėja, kad jei bus apmokestinti dienpinigiai tarptautiniuose maršrutuose dirbantiems sunkvežimių vairuotojams – Lietuva nupjaus šaką ant kurios pati sėdi.
Pakomentuoti šią problemą detaliau CargoNews.lt paprašė „Linavos“ prezidento Erlando Mikėno.
Internete daug darbo pasiūlymų sunkiojo transporto vairuotojams-ekspeditoriams; siūlomas uždarbis svyruoja nuo maždaug 500 iki 3000 eurų per mėnesį. Kas lemia tokias dideles „žirkles“?
Tokias „žirkles“ lemia ne tik vairuotojų kvalifikacija, vairuojamos transporto priemonės ar maršrutų geografija, bet ir kai kurių darbdavių pateikiama informacija. Tai yra kartais darbo skelbimuose nurodomos ne visos oficialiai gaunamos vairuotojų pajamos. Kaip taisyklė, į užsienį išvykstantys vairuotojai gauna bent 1300 eurų pajamų. Mažesnės sumos mokamos dirbantiems Lietuvoje, nepilnu etatu ir pan.
Šiuo metu transporto įmonės stengiasi optimizuoti savo išlaidos vairuotojams mokėdamos oficialų minimalų atlyginimą su 1,3 koeficientu, o likusią dalį kaip dienpinigius; kaip pasikeistų finansinė našta verslui, jei visas realus vairuotojo atlyginimas būtų mokamas pagal įprastas darbo santykių schemas?
Ką reiškia optimizuoti? Dienpinigiai privalomi mokėti pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą pagal šali. Ar vairuotojams išmokėjus apie 1500 – 1800 eurų dienpinigių darbdavys dar turėtų mokėti tiek pat ir atlyginimo? Tai reikštų, kad transporto įmonei vairuotojas atsieina maždaug 2500-3100 eurų. Nors pripažįstama, kad vairuotojo darbas sunkus ir įtemptas, tačiau tai yra nerealu, kadangi verslas taptų beviltiškai nuostolingas, o Lietuvos vežėjai nekonkurencingi – pagrindiniai mūsų konkurentai iš kitų šalių atlyginimus vairuotojams moka pagal tokią pačią sistemą, kokia šiuo metu taikoma Lietuvoje. Pagal pastarųjų metų verslo tendencijas ir esamą statistiką, galiu drąsiai teigti, kad vienas svarbiausių verslo sektorių Lietuvoje žlugtų. Vargu ar vairuotojai sutiktų uždirbti mažiau, tad visa našta tektų verslui, kuris nėra pajėgus atlaikyti tokios mokestinės naštos. Ar mūsų valstybė siūlo mažinti vairuotojų pajamas?
Kokias socialines garantijas turi tolimų reisų vairuotojai ir ko netenka gaudami atlyginimus pagal dabartinę sistemą? Ką jiems rekomenduotute?
Tolimųjų reisų vairuotojai šiuo metu gauna visas valstybės numatytas socialines garantijas. Tai, kad dalis jų pajamų yra dienpinigiai, daro įtaką jų kaupiamai senatvės pensijai, atostoginiams. Tačiau realus vairuotojų darbo užmokestis tikrai gerokai viršija Lietuvos vidurkį, todėl jie turi visas galimybes sutaupyti senatvei. Mes kiekviena proga primename šiuos dalykus ir rekomenduojame darbuotojams kaupti senatvės pensijai savanoriškuose fonduose.
Kita vertus, jei valstybė iš tiesų nuoširdžiai rūpinasi visų piliečių socialinėmis garantijomis, nereikėtų išskirti tik tolimų reisų vairuotojų. Kodėl negalvojama, pvz. apie dirbančias prekyboje kasininkes? Gal trūkstamais antros pagal svarbą ūkio šakos darbuotojais – vairuotojais – galėtų pasirūpinti valstybė?
Kuo Lietuvoje nusistovėjusi atlyginimo tolimų reisų vairuotojams sistema skiriasi nuo egzistuojančios kaimyninėse (pagrindinėse vežėjų konkurentų) šalyse?
Kaip jau minėjau, esminių skirtumų nėra. Jie labiau išoriniai. Po skirtingų šalių įvairiai įvardintomis vairuotojų pajamomis, slepiasi ta pati sistema – bazinis atlyginis ir dienpinigiai ar jų atitikmuo. Mūsų šalies vairuotojams mokamas atlygis viršija Europos sąjungos vidurkį. Ar tai taip jau blogai?
Kaip, Jūsų žiniomis, Lietuvoje siūloma keisti dienpinigių mokėjimo tvarką? Kaip tai galėtų paveikti transporto sektoriaus verslo aplinką?
Oficialios informacijos kol kas neturime. Tačiau diskusijose apie galimas mokesčių sistemos korekcijas svarstomos idėjos akivaizdžiai liudija, kad yra pasiūlymų apmokestinti dienpinigius pajamų ir socialiniais mokesčiais. Jei taip nutiks, Lietuvos vežėjai neatlaikys kaimyninių šalių konkurencijos, o viena kertinių (transporto sektoriaus indėlis į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą – 13,7 proc.) Lietuvos ūkio šakų atsidurs prie žlugimo ribos.
Ar tiesa, kad nemažai didžiųjų vežėjų įmonių svarsto galimybes perkelti verslą į Latviją ar Lenkiją?
Įmonės visada kuria ateities planus, kuriuose numatomos galimos grėsmės ir jų sprendimai. Yra vežėjų, kurie jau išanalizavo galimybes perkelti savo transporto įmones ir mokamus mokesčius į kitas ES šalis, nebūtinai Latviją ar Lenkiją. Tai nėra labai lengva procedūra, tačiau ji gali būti neišvengiama norint išgyventi. „Linava“ jau gavo pageidavimus iš savo narių išanalizuoti kitų šalių variantus, kad turėtų ką pasiūlyti savo nariams, jei būtų priimti beprotiški ir nepamatuoti sprendimai.
Europos Komisija neseniai paskelbė ketinanti koreguoti darbuotojų komandiravimo taisykles, siekdama, kad visose Bendrijos narėse būtų mokamas vienodas darbo užmokestis už tą patį darbą, taip pat kad būtų užkirstas kelias socialiniam dempingui. Kiek šie dalykai svarbūs Lietuvos vežėjams?
Mūsų šalies tolimųjų reisų vairuotojai gauna pakankamai dideles pajamas, kurios „normalios“ atrodo ir visos ES rinkos kontekste. Apie tai kalbėjau prieš porą savaičių viešėdamas Briuselyje. Analogiškos pozicijos laikosi kolegos Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Rumunijos vežėjai, kurie taip pat tvirtina susiduriantys su bandymais ne „užkirsti kelią socialiniam dempingui“, bet paprasčiausiai riboti konkurenciją. ES senbuvių keliami reikalavimai yra ne kas kita, kaip noras ir kurti protekcionistines sąlygas saviems ir uždėti apynasrį „nepatogiems“ varžovams. Gal ir Lietuva gali įsivesti apribojimus užsienio kapitalo įmonėms, dirbančioms Lietuvoje? Šiuose dalykuose galima įžvelgti netgi bandymus skaldyti ES. Apie Europos bendrijos senbuvių ir naujokių „paklodės tampymą į savo pusę“ diskutuojama ir Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU prezidiumo posėdžiuose
Kokią įtaką transportininkams turėjo Vokietijos reikalavimas mokėti 8,5 eurų valandinį atlygį Lietuvos vairuotojams?
Pasikeitė vienintelis dalykas – padidėjo administracinio darbo krūvis. Tenka atsakingoms Vokietijos institucijoms pateikti įvairius dokumentus, kurie patvirtina, kad vairuotojai gauna minėtą atlygį. Tad įmonių administracijai tenka ruošti daugiau dokumentų. Vairuotojų atlygis iš esmės nesikeitė, nes ir anksčiai atitiko keliamus reikalavimus. Noriu atsakyti klausimu: kas bus, kai visos šalys pradės elgtis taip, kaip Vokietija? Kiek šalių finansų ministerijoms turėsime teikti duomenis, norėdami nuvykti, pvz. į Portugaliją? Ir kiek reikės papildomų darbuotojų, norint patenkinti kiekvienos šalies pageidavimus?
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.