Andrius Zevertas: „Visada įmanoma rasti savo nišą rinkoje“
Su Šiaulių įmonės „Transroad“ direktoriumi Andriumi Zevertu susipažinome 23-ojo „Linavos“ kongreso metu. Pasirodo, „Transroad“ yra labai jauna įmonė, kuri buvo įsteigta 2010 m. spalio mėnesį, t.y., jau po krizės piko. Pats A. Zevertas pradėjo eiti savo pareigas tik gegužės mėnesį. Jis turi 3 aukštuosius išsilavinimus – puikiai derina technines automobilių remonto ir aptarnavimo žinias su vadybininko ir ekonomisto išsilavinimu. Kalbėtis su naujokais perpildytoje gabenimo paslaugų rinkoje visada įdomu.
Papasakokite apie savo įmonę. Kaip jūs identifikuojate save Šiaulių rinkoje?
Mes turime 30 vilkikų „Volvo“ ir DAF, 30 puspriekabių „Koegel“ bei „Krone“. Kadangi mes dirbame ir Vakarų, ir Rytų maršrutuose, mūsų mašinos atitinka abejus standartus: ir „Euro 3“ ir „Euro 5“.
Šiuo metu mūsų įmonėje dirba 55 žmonės, iš kurių 37 vairuotojai. Pagal Šiaulių mastą – tai vidutinio dydžio įmonė.
Kaip buvo įsteigta jūsų bendrovė?
Tai naujas verslas, kurį mūsų savininkai sukūrė tada, kai nupirko iš banko jo paimtų transporto priemonių (aut. pastaba – dėl buvusių savininkų nemokumo).
Kitaip tariant, „Transroad“ – tai verslo „reinkarnacija“. Ir tai įvyko iškart po krizės piko?
Taip, galima teigti, kad krizė mūsų nepalietė. Už tai krizę išgyveno šios įmonės darbuotojai, kurie padarė tam tikras išvadas. Mes pasistengėme jas įsidėmėti, kad būtume pasiruošę naujiems išbandymams. Krizė išmokė mus būti atsargesnius, renkant klientus ir įdarbinant vairuotojus, optimizuoti maršrutus ir išlaidas. Žodžiu, išmokė būti taupius ir kaupti atsargas.
Kokią strategiją jūs pasirinkote, bandydami įsitvirtinti rinkoje ir norėdami suteikti buvusiai įmonei „sportinę formą“?
Mes dėjome visas viltis į Vakarų-Rytų tranzitą. Pradėjome nuo pervežimų tarp Vokietijos ir Rusijos, o šiandien jau turime partnerius Šveicarijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Belgijoje, Danijoje.
Plečiasi ir Rytų geografija: maršrutai eina vis gilyn ir gilyn į Rusiją: mes jau važiuojame į Archangelską, Sočį, Jekaterinburgą, Saratovą, Permę, Ufą, Sankt-Peterburgą, Maskvą, Pskovą ir t.t.
Kokie tranzito privalumai? Pagrindinis privalumas yra tai, kad čia yra tarifų įvairovė, o tai daro teigiamą įtaką pelnui.
Be to, žymiai lengviau suburti vairuotojų komandą, nes priklausomai nuo kalbų mokėjimo, vieni gali dirbti vienuose maršrutuose, kiti – kituose.
Mes kreipiame itin didelį dėmesį į kurą: atidžiai stebime visus kuro kainų svyravimus ir nuolat vedame derybas su skirtingais tiekėjais: „Lukoil“, „Statoil“, „Aris“, „UTA“ ir kitais, pasirinkdami patį pigiausią variantą.
Vis dėlto jums pavyko įsiveržti į jau perpildytą rinką. Kiek man žinoma, Šiauliuose yra daugiau kaip 40 transporto įmonių. Ar nejaučiate, kad į verslą atėjote per vėlai?
Laisvų vietų rinkoje nebūna. Nėra taip, kad Rusijoje gerai, o Europoje blogai, arba atvirkščiai. Jeigu pasistengi, visada rasi savo nišą rinkoje.
Kiek aš žinau, jūsų įmonė kol kas užsiima tik pervežimais. O kaip dėl ekspedicijos ir sandėliavimo paslaugų?
Mes jau padarėme pirmus žingsnius ir jau pradėjome ekspedicijos darbą. Manyčiau, kad artimiausiu metu mes sustiprinsime ir sukursime rimtą ekspedicijos skyrių. Tai padėtų mums rasti daugiau klientų ir geriau optimizuoti maršrutus.
Nė neabejoju, kad reikia kurti savo sandėlius. Dabar mes naudojamės muitinės ir muitinės sandėlių paslaugomis. Jie yra šalia mūsų arba regionų centruose ir siūlo konkurencingas rinkos kainas už sandėliavimą su muitinės procedūrų įforminimu.
O kaip jūs vertinate viešojo logistikos centro statybas Šiauliuose?
Teigiamai, nes tai smarkiai padidins, paaštrins konkurenciją tarp jau veikiančių centrų. Kuo daugiau krovinių, tuo daugiau darbo mums. Be to, mes tikimės, jog atsiras daugiau galimybių multimodaliniams pervežimams. Tam puikiai tiktų, pavyzdžiui, Zoknių oro uostas. Tarkime, galėtų atskristi lėktuvai iš Kinijos, kroviniai būtų sandėliuojami VLC ir t.t. Jame įsikurtų kokio nors Kinijos buitinės technikos giganto sandėlis.
O kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją transporto paslaugų rinkoje?
Apskritai praėję metai buvo gana sėkmingi. Mes pastebėjome, kad po Velykų frachtų kainos pradėjo kristi, o pastaruoju metu stabilizavosi. Kadangi visi laukia antros krizės bangos, niekas nenori kelti kainų. Situacija klostosi miglota ir nenuspėjama, todėl reikia kaupti lėšas.
Jūsų įmonė labai jauna, tačiau jau yra asociacijos „Linava“ narė. Pasakykite atvirai, kokią naudą jūs gaunate iš šios narystės, išskyrus „TIR carnet“ knygelių gavimą?
Žinoma, dauguma stoja į asociaciją vien dėl praktinių tikslų – kad gautų TIR knygelių. Be to, asociacija teikia svarbios informacijos, ypač naudingos naujokams.
Visada galima paskambinti ir pasikonsultuoti dėl daugelio dominančių klausimų. Pavyzdžiui, „Linavos“ darbuotojų dėka mes vieni iš pirmųjų pradėjome grąžinti PVM, sumokėtą Europoje.
Taip pat mums, kaip jaunai įmonei, buvo labai naudinga siųsti mūsų administratorius į kursus, organizuotus „Linavos“ mokymo centre. Ir mes esame patenkinti jų parengimo kokybe.
„Linavos“ pagalba labai vertinga ir sprendžiant problemas, kylančias kitose šalyse, ypač Rusijoje.
Be abejonės, yra ir trūkumų, kurie atsiskleidė kongreso metu ir prieš jį. Tai vidiniai dalykai.
Daug kas plačiai kritikavo asociacijos finansinę kontrolę, kuri, mano galva, turėtų būti sustiprinta.
Apskritai reiktų kuo daugiau kvalifikuotų sąžiningų darbuotojų, kad mes visi galėtume didžiuotis būdami „Linavos“ nariais.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.