Nacionalinės asociacijos

V. Trezinis: „Lietuva – ir kolegė, ir konkurentė“

Kodėl generalinis sekretorius V. Gilys atsisakė dalyvauti videokonferencijoje?

E. Daukantas: „Lietuvoje yra keliasdešimt ekspeditorių ir keli šimtai ekspedijuotojų“

Akmenys, krentantys kaip muilo burbulai

Gerbiami vežėjai,

jau ne pirmą kartą Jus pasiekia „judėjimo“ „Už skaidrumą „Linavoje“ elektroniniai laiškai. Šio „judėjimo“ atstovai, pasitelkę Lietuvoje gerai žinomą nepigią ryšių su visuomene agentūrą „Viešųjų ryšių technologijos“, ne tik aktyviai veržiasi į „Linavos“ valdžią, bet savo intrigų įrankiu nori padaryti portalą Cargonews.lt.

Jaučiame atsakomybę už skelbiamą informaciją tinklalapyje, todėl viešai atremsime nepagrįstus kaltinimus.

Vieši kaltinimai tendencingumu vežėjams išplatintame laiške (citata – naujienų portalas Cargonews.lt pastaruoju metu spausdina labai tendencingą medžiagą apie judėjimą „Už skaidrumą „Linavoje“ bei jame dalyvaujančių įmonių vadovus) nepagrįsti, nes visa portale spausdinama informacija paremta dokumentais, taip pat publikacijose pasisako ne viena šalis.

„Judėjimas“, teigdamas, kad informacija apie juos pateikiama tendencingai,  veikiausiai omenyje turi neseniai pasirodžiusį straipsnį apie komandiruotę į Šanchajų (http://www.cargonews.lt/Pages/NewsItem.aspx?itemId=6498), publikaciją „Mažiesiems išgalvotų patronų nereikia“ (http://www.cargonews.lt/Pages/NewsItem.aspx?itemId=6328), o gal tekstą „Teismas arčiau – Kongresas toliau“ (http://www.cargonews.lt/Pages/NewsItem.aspx?itemId=5981) ir kt.

Ir šios, ir visos kitos Cargonews.lt publikacijos grindžiamos medžiaga, kalbinami ne tik „judėjimo“ dalyviai, bet ir su jais nesusiję asmenys. Taip išvengiama šališkumo ir paliekama teisė nuspręsti pačiam skaitytojui: kas teisus –  o kas ne, kuo tikėti – o kieno tiesas atmesti.

Teiginys, kad į pirmą puslapį „stumiama“ A. Kondrusevičiaus fotografija, irgi atrodo daugiau ar mažiau keistas. Asociacijos vadovas yra „Linavos“ veidas, reprezentuojantis pačią asociaciją, dažnai vykstantis susitikti su svarbiais užsienio institucijų asmenimis, todėl natūralu, kad jo mintis vežėjai girdi kur kas dažniau nei kitų asociacijos atstovų. Žinoma, mūsų portale vežėjai taip pat gali rasti ir kitų asociacijos vadovų pasisakymų.

Portalas sukūrė inovatyvų projektą – tiesiogines videokonferencijas. Kaip žinia, birželio 21 d. vykusioje pirmojoje videokonferencijoje dalyvavo „Linavos“ prezidentas (http://www.cargonews.lt/Pages/VideoConferenceItem.aspx?itemId=6544 ). Tai tęstinis projektas, į kurį bus kviečiami ir kiti transporto srities atstovai. Atvykti į videokonferencija pakvietėme ir „Linavos“ generalinį sekretorių Valdą Gilį, tikimės, kad jis priims pasiūlymą. Tuomet ir jo nuotrauką publikuosime pirmajame tinklalapio puslapyje.

Tiesioginė videokonferencija – geriausias įrodymas, kad portalas nėra šališkas. Neobjektyvumą būtų galima įžvelgti nebent tuo atveju, jei konferencija būtų iš anksto nufilmuota. Vežėjai ir visi kiti, neabejingi transporto aktualijoms, turėjo galimybę  užduoti bet kokius jiems rūpimus klausimus Prezidentui.

„Judėjimas“ šią konferenciją traktuoja kaip neobjektyvumo faktą (citata – paskutinis neobjektyvumo faktas – 2010 m. birželio 21 d. vykusi videokonferencija su asociacijos prezidentu A. Kondrusevičiumi).

Su tiesa prasilenkia dar vienas kaltinimas Cargonews.lt (citata – iš 9-ių judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ pateiktų klausimų  Cargonews.lt korespondentė pateikė 1-ną, o ir tą patį suformulavo taip, kad būtų kuo patogiau atsakyti nieko konkretaus nepasakant. Be to, visus judėjimo klausimus Cargonews.lt ištrynė iš savo svetainės komentarų skilties).

Šis teiginys yra melagingas, nes visus „judėjimo“ užduotus klausimus galima matyti Cargonews.lt svetainėje (http://www.cargonews.lt/Pages/NewsItem.aspx?itemId=6456, http://www.cargonews.lt/Pages/VideoConferenceItem.aspx?itemId=6544).

Videokonferencijos laikas nebuvo skirtas vien tik „judėjimo“ (5 vežėjų?) pateiktiems klausimams gvildenti. „Judėjimo“ atstovai, vežėjai bei kiti Cargonews.lt skaitytojai  galėjo konferencijos metu skambinti ir kalbėtis su Prezidentu tiesiogiai. Tie, kurie manė, jog į klausimus atsakyta nepakankamai išsamiai arba jų klausimai buvo neužduoti, galėjo skambinti, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Įdomu kodėl? Galbūt neapsisprendė, kas turėjo tai daryti – samdyta agentūra, „judėjimo“ koordinatorius ir atstovas spaudai Erikas  Armalis (ne vežėjas) ar kuris nors vežėjas iš „judėjimo“ (R. Žitkevičius, „Vilniaus dobilas“, V. Pelėda, „Transekspedicija“, A. Nakčiūnas, „Girteka“, J. Kuklys, „Veka-Auto“ , A. Kumelienė „Dejusta“)?!?

„Ekskursija“ į Šanchajų

Mažiesiems vežėjams išgalvotų patronų nereikia

Smulkių ir vidutinių vežėjų asociaciją papiktino grupės Vilniaus vežėjų, birželio 3 d. surengusių spaudos konferenciją, išgalvotas rūpestis mažosiomis transporto įmonėmis.

Po konferencijos išplatintame pranešime net 5 kartus išreiškiamas rūpestis smulkiaisiais vežėjais.
  
Citatos iš pranešimo:

–    Neatsakingi „Linavos“ vadovybės veiksmai gali lemti vežėjų, ypač smulkiųjų, bankrotus;

–    Nuogąstaujama, kad pasitvirtinus įtarimams, jog „Linavos“ vadovai valdė asociacijos narių mokamas milijonines lėšas neatsakingai, o „Linavos servisui“ bus paskelbtas bankrotas, toks pat likimas gali ištikti ir kai kuriuos vežėjus, ypač smulkiuosius;

–    Asociacijos vadovai jau keletas mėnesių slepia duomenis apie tikrąją jos ir „Linavos servisas“ finansinę padėtį, tikėdamiesi, kad bus perrinkti. Dėl to tik stiprėja įtarimai, kad „Linavos servisas“, smulkiems vežėjams reikalingiausia bendrovė, bankrutuos;

–    Pagrindinė bendrovės „Linavos servisas“ paskirtis yra teikti įvairias paslaugas vežėjams, tarp jų: tiekti detales, tarpininkauti perkant kurą, padangas, ypač smulkesniems vežėjams, neturintiems finansinių galimybių tai daryti savo lėšomis. Be to, „Linavos servisas“ tai darydavo palankiomis sąlygomis, atidedant mokėjimus, todėl jos bankrotas būtų rimtas smūgis smulkiesiems vežėjams.

Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijai pasipiktinimą kelia tai, kad apie spaudos konferenciją nebuvo informuoti ir į ją pakviesti smulkiųjų ir vidutinių vežėjų atstovai.

Kai stambių transporto įmonių vadovai (UAB „Girteka“, „Vilniaus dobilas“, „Transekspedicija“, „Veka-auto“ ) žiniasklaidos atstovams dėjosi susirūpinę smulkiuoju transporto verslu, apie tai nieko nežinojo šio verslo širdis – Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija. Jos atstovai juokauja, kad dabar išėjo kaip Šventajame Rašte – „kairė nežino, ką daro dešinė“.

Pasak Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos atstovų, mažiesiems gelbėtojų nereikia. „Užsimanė būti mūsų patronais, mes to neprašome, nes ir patys turime ryšių, kantrybės. Iš kur didžiosios transporto bendrovės  tokios  geradarės pasidarė? Jie patys turi gelbėtis, nes dar neaišku, ar pavyks išbristi iš skolų liūno, juk „Linavos“ paskelbtame skolininkų sąraše matosi, kad daugiausia prasiskolinę didžiosios įmonės“, – sako Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atstovas.

Padarė žalos

Viešos kalbos, paskleistos daugelyje Lietuvos žiniasklaidos kanalų, jau padarė žalos – bankai išgąsdinti. „Jie vėl pakėlė  pradinį lizingo įnašą. Planavome pirkti puspriekabę, bet padidėjus įnašui, dabar tam neturime pakankamai lėšų, tad vėl turime laukti keletą mėnesių. Trukdoma dirbti, juk dabar padaugėjo užsakymų“, – sako smulkusis vežėjas.

Anot Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atstovų, kalbos apie smulkių įmonių bankrotus – smegenų plovimas: „Kaip galime kalbėti apie bankrotus, jei transporto rodikliai rodo rinkos atsigavimą – padaugėjo užsakymų, parduoda 20 proc. daugiau TIR knygelių“.

Anot smulkiųjų vežėjų, didžiosios bendrovės nė karto nėra pajudinę nei piršto dėl mažųjų vežėjų gerovės, anaiptol – smulkieji verslininkai siekdami gerovės savo verslui ne kartą iškovojo palankesnes sąlygas didžiosios bendrovėms, pavyzdžiui, dėl vairuotojų darbo ir poilsio režimo.

„Dėl mūsų didieji vežėjai nėra parašę nei vieno rašto. Jie tik mumis prisidengia. Kad ir visai neseniai, kai buvo norėta įvesti naują muitinės rizikų draudimą – metinį 1000 eurų mokestį įmonei, vykdančiai pervežimus į bendrą muitų erdvę sukūrusias valstybes – Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną. Tuomet  „Vilniaus dobilo“ vadovas Remigijus Žitkevičius  viešai šaukė, kad tai yra teisinga, neatsižvelgdamas į tai, kad mažos transporto bendrovės nepajėgs susimokėti tokių sumų. O dabar jis viešai deklaruoja, kad rūpinasi mažaisiais. Tokia pozicija atrodo mažų mažiausiai keista ir pridengianti savus interesus. Vilniaus iniciatyvinė grupė galvoja, kad einant ginti savų interesų su dideliu pinigų maišu – galima viskas“, – dėsto Smulkių ir vidutinių vežėjų atstovai.

Kaip teigia Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija, didžiosios įmonės jau ne pirmą kartą bando skandinti mažuosius vežėjus – 2002 m. iš rinkos buvo bandyta išstumti įmones, turinčias mažiau kaip 5 vilkikus.

Vilniaus vežėjų iniciatyvinė grupė įsismarkuoja

Apie garantinį fondą ir skolas asociacijai „Linava“

Pasklidusios kalbos dėl garantinio fondo panaudojimo pasėjo abejonių tarp vežėjų. CargoNEWS redakcija sulaukė transporto įmonių atstovų klausimų dėl garantinio fondo ir skolų asociacijai.  Apie tai kalbamės su „Linavos“ generaliniu sekretoriumi Valdu Giliu.

Kokia situacija dėl garantinio fondo?

2009 m. liepos 22 d. vykusio Prezidiumo posėdžio nutarimu, 3 mln. Lt buvo pervesti iš „Snoro“ banko depozitinės sąskaitos į „DnB Nord“ banko depozitinę sąskaitą, vykdant pastarojo reikalavimą, norint pratęsti UAB „Linavos“ serviso garantinę liniją minėtame banke.

Dalis pervestų pinigų buvo naudojami banko mokesčiams sumokėti, pretenzijoms padengti, įmonių depozitams grąžinti. Patikinu, kad garantinio fondo pinigai nebuvo naudojami skoloms padengti.

Kai „Linavos servisas“ stipriai įsiskolino, bankas šią sąskaitą užblokavo. Tuo metu joje tebuvo likę 1,5 mln. Lt. Vežėjai gali jaustis saugūs, nes deramės su „DnB Nord“ banku ir baigiame susitarti dėl pinigų grąžinimo į „Linavos“ sąskaitą.

Kiek iš viso pinigų yra garantiniame fonde? Kiek pinigų yra užblokuotoje sąskaitoje? Kiek pinigų yra kituose bankuose?

Iš viso garantiniame fonde yra apie 2,5 mln. dolerių. Užblokuotoje „DnB Nord“ banko sąskaitoje yra 1,5 mln. Lt. Dar turime daugiau kaip 800 tūkst. dolerių „Snoro“ banke, taip pat pinigų laikome „Parex“ banke.

Ar žadate informuoti vežėjus dėl garantinio fondo?

Prezidiumas mane įpareigojo parengti raštą dėl garantinio fondo. Penktadienį jį publikuosime „Linavos“  tinklalapyje.

Kas ir kiek skolingi asociacijai „Linava“?

Skolininkų yra daug. Skolos susidarė dėl PVM grąžinimo, užskaitų dėl valiutų kursų svyravimų, ypač Lenkijoje ir t.t. Įmonėms dėl skolų išsiųsti raštai, kai kurios moka, kitos – ne. Skolininkų sąrašą galėsime viešinti tik Prezidiumui leidus, kurio posėdis planuojamas birželio 17 d.

„Linavos“ servisas yra paduotas į teismą dėl konfidencialios informacijos apie skolas išplatinimo. Taigi, atsižvelgdami į tai, „Linavos“ skolininkų kol kas neviešiname. Kitu atveju – paskęsime teismuose.

Teismas arčiau – Kongresas toliau

Vakar, gegužės 19 d., vykusiame neeiliniame Prezidiumo posėdyje konstatuota, kad numatytą gegužės 28 d. „Linavos” Kongresas įvykti negalės.

Primename, kad gegužės 13 d. vyko Prezidiumo posėdis, kuriame svarstyta, ar pakartotinai surengti Vilniaus regioninį susirinkimą. 5 Vilniaus regiono transporto bendrovės – UAB „Girteka“ (vadovas Edvardas Liachovičius), UAB „Dejusta“ (vadovė Audronė Kumelienė), UAB „Vilniaus Dobilas“ (vadovas Remigijus Žitkevičius), UAB „Transekspedicija“ (vadovas Vidmantas Pelėda) bei UAB „Vievio transportas“ (vadovas Vladimiras Kitovas) nesulaukę Prezidiumo sprendimo, jau gegužės 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą dėl Vilniaus regiono vežėjų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Šiuose nutarimuose numatoma, kad nuo Vilniaus regiono iškelti kandidatai į asociacijos Prezidento postą (Algimantas Kondrusevičius, Valdas Gilys, Mečislovas Atroškevičius), ir Prezidiumo narių postus (Ilja Ostrovskij, Algimantas Kondrusevičius, Mečislovas Atroškevičius, Jonas Grybauskas, Marjan Mečkovskij, Genius Mikalčius) ir į Revizijos komisiją (Mykolas Drėgva, Kęstutis Sadauskas, Kęstutis Tamulevičius, Vidmantas Pelėda, Alicija Monkevič, Darjuš Prokopič). Minėti vežėjai taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vadovautis 2010-03-25 Vilniaus regiono vežėjų susirinkime priimtais nutarimais dėl kandidatų iškėlimo į asociacijos valdymo organus iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Stebėtina, kad gegužės 13 d. Prezidiumui besvarstant pakartotinio Vilniaus regioninio susirinkimo sušaukimo klausimą, į asociaciją iš Teismo atėjo pranešimas, kuriame informuojama, kad gegužės 17 d. vyks 5 Vilniaus regiono vežėjų pateikto ieškinio nagrinėjimas.

UAB „Dejusta“ vadovė Audronė Kumelienė gegužės 18 d. CargoNEWS portalui tvirtino, kad iniciatyvinė grupė kreipėsi į teismą, nes pernelyg ilgai teko laukti Prezidiumo ir Prezidento sprendimo.

„Vilniaus regioninio susirinkimo rezultatai apskųsti nesulaukus Prezidiumo sprendimo. Juk Prezidiumas vyko gegužės 13 d., o gegužės 11 d. jau buvo paduotas skundas.
Tų įmonių atstovai, kurie kreipėsi į teismą ir apskundė Vilniaus regioninio susirinkimo rezultatus, mano, kad jų interesai yra aukščiau visų kitų“, – pabrėžia A. Kondrusevičius.

A. Kondrusevičius: „Rašinėjantys raštus nėra vežėjų gynėjai, jie tik griauna ilgai kurtą „Linavos“ įvaizdį“

Su dabartiniu „Linavos“ vadovu ir kandidatu į asociacijos prezidento postą kalbamės apie dabartinę situaciją „Linavoje“, „Linavos serviso“ problemas.
 

Kodėl kandidatuojate į „Linavos“ prezidento postą?