Nepasakyta “Linavos” generalinio sekretoriaus V. Gilio kalba asociacijos “LINAVA” XX kongrese

 

Nesiveldamas į diskusijas ir abstrakčius pamąstymus norėčiau Jums pristatyti 2009 ųjų ir 2010 –ųjų metų   „Linavos“ sekretoriato veiklą bei padarytus darbus.

 

Pagrindiniai sekretoriato veiklos bruožai – novatoriškumas ir efektyvumas.

 

„Linavos“ sekretoriatas, nuo pat įsikūrimo pradžios, vežėjams teikia reikalingas bei veiksmingas paslaugas; jas galima būtų suskirstyti į dvi grupes – akivaizdžias – kasdienes ir matomas, bei tas, kurių plika akimi nesimato, bet jos būtinos ne tik kasdienei vežėjų veiklai, bet ir visos transporto šakos vystimuisi.

 

Be gerai veikiančios ir sklandžiai dirbančios kelių transporto sistemos šiandien nebegali normaliai funkcionuoti civilizuota visuomenė.

Krizės bei nauji iššūkiai parodė, kad „Linavos“ sekretoriatas dirba našiai ir efektyviai, nes randame skubius bei racionalius sprendimus kasdieniams problemoms spręsti.

 

Numanome kas vežėjų verslo laukia ateityje, todėl be kasdienių darbų visada daug dėmesio ir jėgų skiriame automobilių kelių transporto veiklos perspektyvoms.

 

TIR departamentas teikia būtiniausias vežėjams paslaugas. Jo veikla vis dar labai svarbi ir iš dalies atspindi ne tik pervežimų, bet ir asociacijos veiklą.

 

 

 

 

Pernai įvyko 5 komisijos posėdžiai, kuriuose buvo svarstytos 24 įmonės, stojančios į TIR muitinės sistemą. 12 įmonių buvo pateikta Muitinės departamentui dėl TIR procedūros vykdytojo leidimui suteikimo, 12 iš 24 svarstytų įmonių neatitiko keliamų reikalavimų.

Dėl dalyvavimo TIR sistemoje buvo išnagrinėta 126 įmonių veikla.  2009 metais iš TIR muitinės sistemos buvo pašalintos 32 vežėjų įmonės.
 
Daug darbo ir rūpesčių TIR departamentas turėjo po to, kai Rusija paskelbė esą nepatikimų Lietuvos vežėjų sąrašus.
 
Neeiliniuose posėdžiuose buvo išnagrinėta Rusijos Federacijos federalinės muitinės pateikta informacija, apie Lietuvos vežėjus padariusius pažeidimus. Tikriausiai girdėjote apie „juodąjį“ mūsų vežėjų sąrašą. Dabar galiu pasakyti, kad buvo net keturi rusų atsiųsti sąrašai su  16, 29, 58 ir 22  mūsų įmonių pavadinimais. Dabar nebeliko jokių juodųjų sąrašų.
 
TIR departamentas aktyviai ir produktyviai dalyvavo kartu su Muitinės departamentu ir IRU IT specialistais bendruose posėdžiuose dėl elektroninio deklaravimo įdiegimo tarptautinių pervežimų sityje. Ši naujovė nors ir sunkiai, tačiau tapo patogia ir efektyvia transporto bendrovių vadybininkų darbo forma.

 

 

Įmonių, turinčių TIR procedūros vykdytojo leidimą, skaičius ženkliai sumažėjo 2010 metais ir sausio 1 d. sudarė tik 952 įmones. 

Nemažėja darbų ir TIR pretenzijų skyriui – iš viso yra 296 neapmokėtos/nesureguliuotos pretenzijos už LINAVOS išduotas TIR knygeles:

 

• 7 bylos, kurioms pretenzijos pateiktos Vokietijoje (2 BGL, 5 AIST PFA);

• 3 bylos, kurioms pretenzijos pateiktos Lietuvoje;

• 31 byla, pretenzijos pateiktos Olandijoje (PFA);

• 1 byla, pretenzija iš Italijos;

• 254 bylos, pretenzijos iš Rusijos:

– 224 atvejai→ Bendradarbiavimo susitarimai,

– nuo 2005 metų IRU gavo 41 pretenziją iš FCS RF (RF Fed. muitinės tarnybos) dėl Lietuvos TIR knygelių, kas sudaro 24 % visų Rusijos pateiktų pretenzijų,

– 11 pretenzijų apmokėjo IRU už apytikriai 250’00 CHF,

– 30 šiuo metu neišspręstų bylų už maždaug 1’300’00 CHF:

2 atvejais apmokėjo turėtojas;

2 bylos laukia teismo procedūrų ASMAP prieš FCS RF (bylos pateiktos 2009 m. pabaigoje);

1 byla greitu laiku bus apmokėta (įgaliojimas pateiktas ASMAP);

25 bylos lieka neapmokėtos/neišspręstos.

TIR pretenzijų skyrius kaip filmuose problemines bylas suskirstė į serijas – Ekrano ekspedicijos, Altayskaya, Avtobalttrasit serijas

Prieš pradedamas kalbą apie pinigus, kuriuos padeda sekretoriatas susigrąžinti vežėjams, noriu kelis žodžius pasakyti apie informaciją ir jos nuolatinį skleidimą mūsų asociacijos nariams ir kandidatams.

 

Operatyvi ir objektyvi informacija leidžia priimti teisingus ir savalaikius sprendimams.

 

Interneto amžiuje informacijos gausa sukuria iliuziją, kad bet kokią žinią galima gauti greitai ir paprastai. Tačiau tai tik  iliuzija. Objektyvios informacijos iš patikimų šaltinių, ne tiek jau daug.

 

Vežėjų asociacijoje „Linava“ aktualiausią transporto verslui informaciją pirmieji gauna ir registruotiems vartotojams pateikia Informacijos ir IT skyriaus darbuotojai. Laiku gautos svarbios naujienos vežėjams padeda išvengti klaidingų sprendimų ir sutaupo nemažai išlaidų bei brangaus laiko.

 

Asociacijos tinklalapyje www.linava.lt nuolat keičiasi naujienų iš viso pasaulio eilutė su aktualiausiomis tos dienos kelių transporto žiniomis. Čia pateikiami ne tik teisės aktų pakeitimai ar Vyriausybių priimtų sprendimų komentarai, tačiau ir operatyvi informacija apie Europos ar Rusijos kelius, uždarytus tunelius, streikus ar sezoninius pakeitimus.

 

Bendradarbiaudami su kolegomis iš giminingų  asociacijų, gauname daug informacijos, tad mūsų pareiga pranešti laiku apie pokyčius šiose valstybėse tiesiogiai susijusius su kelių transporto verslu. Naujienas įmonių vadovai gauna elektroniniu paštu, o jei jiems kyla klausimų, į juos atsako Informacijos ir IT skyriaus specialistai. Pastarieji gali atsakyti į labai specifinius, ekspertinės kompetencijos reikalaujančius Darbo ir poilsio režimo, Rytų šalių rinkų bei Europos šalių klausimus.

 

Skyrius taip pat rengia asociacijos narių apklausas, siunčia anketas ir nuolat teikia svarbią vežėjų verslui informaciją.

 

 

Svarbi ir ypač naudinga vežėjams  paslauga pridėtines vertės mokesčio grąžinimas už užsienyje pirktas prekes bei paslaugas. Paskutiniais metais jis gerokai suaktyvėjo ir išsiplėtė jos veiklos geografija.

Asociacija „LINAVA“ jau aštunti metai tarpininkauja vežėjams susigrąžinant kitose ES šalyse sumokėtą PVM. Veiklos pradžioje PVM buvo grąžinamas tik iš Lenkijos, o dabar PVM grąžiname iš visų ES šalių.

Šiuo metu PVM grąžinimo paslauga teikiama 850 Lietuvos, 34 Latvijos  ir 8 Estijos  įmonėms.

 

Per 2009 m. buvo pateikta 5725 paraiškos dėl PVM susigrąžinimo iš 22  ES šalių; pagal pateiktas paraiškas grąžintinas PVM sudaro  – virš 26 mln Eur ( 26112863 Eur).  Nors šalies ekonominė padėtis pablogėjo, lyginant su 2008 m.. paraiškų PVM susigrąžinimui padaugėjo 81 procentas, atitinkamai pagal paraiškas PVM grąžintina suma padidėjo apie 2,5 karto.

 

 

 

Visų šalių, išskyrus Ispaniją, pridėtinės vertės mokestis buvo grąžinamas tiesiogiai per mokesčius administruojančias institucijas. Dėl sudėtingų Ispanijos VMI reikalavimų dokumentų pateikimui, PVM iš šios šalies grąžiname tarpininkaujant Ispanijos asociacijai SETIR. 

2008 m. buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys  su kuro tiekėjais STATOIL ir AS24 , pagal kurias kuro tiekėjai asociacijai „LINAVA“ tiesiogiai siunčia įmonių sąskaitas – faktūras bei kitus reikalingus dokumentus. Tuo paspartindami ir palengvinantys PVM grąžinimo procedūrą. 2009 m. analogiškas sutartis pasirašėme su „TIMEX“ Lietuva ir „LOTOS“ kuro tiekėjais.
 
Šiuo sunkiu Lietuvai ekonominiu periodu, siekdami paspartinti  įmonėms apyvartinių lėšų stygiaus kompensavimą, jau 3 metai vykdome su SEB banku pasirašytą faktoringo sutartį, pagal kurią įmonėms avansuojama iki 90 procentų Europos sąjungos šalyse sumokėtos PVM sumos. Pinigai į įmonės sąskaitas pervedami per 5 darbo dienas. Faktoringuojamos tik sąskaitos, kurias išrašo kuro kortelių platintojai.

 

Dėl greito PVM grąžinimosi Sutartis dėl faktoringo  yra pasirašę 480 įmonės.

 

Per 2009 m. dėl greito PVM grąžinimosi SEB bankui pateikėme 7653  paraiškas, 2008m. – 5195, lyginant su 2008 metais  paraiškų pateikta 2458  daugiau, t.y. paraiškų apimtys išaugo net 67,8 proc. 2008m. su AB SEB banku buvome pasirašę faktoringo sutartį  2 896 200 EURŲ sumai, 2009m. ši suma išaugo iki 6 371 640 Eurų.

 

Ieškome įvairiausių būdų kaip padėti įmonėms, kurioms buvo nutrauktos draudimo sutartys su kuro tiekėjais. Su kuro kortelių platintoju AS 24, 2009 m. pasirašėme trišales sutartis, pagal kurias įmonių prašymu grąžintinos PVM sumos pervedamos į AS 24 sąskaitą. Šie pinigai skirti pradelstų skolinių įsipareigojimų už suteiktas paslaugas ir pirktą kurą padengimui. Šia paslauga 2009 m. pasirašiusi sutartis naudojosi 90 įmonių.

 

Pagal galiojusią iki  2009 m. pabaigos PVM grąžinimo tvarką, kaip įpareigoja ES direktyva, visų šalių mokesčius administruojančios institucijos paraiškas turėjo išnagrinėti ir PVM grąžinti per 6 mėnesius nuo paraiškų registravimo dienos, tačiau ne visos šalys laikosi šių terminų. Labai lėtai vyksta PVM grąžinimas iš Italijos, Vengrijos, Rumunijos, Slovakijos. Rašome priminimus, raginimus ir net skundus, kadangi laiku negrąžinus PVM, pagal pasirašytą faktoringo sutartį Asociacia „LINAVA“ turi mokėti didesnes palūkanas.

Didžiausia problema, su kuria susiduriame vykdant faktoringo sutartį – Lenkijos zloto kurso svyravimas. Kai daugelis tautiečių džiaugėsi pigesne mėsa ir dešra Lenkijoje, mūsų vežėjai neteko daug pinigų.

 

Visos operacijos per banką vykdomos eurais operacijos vykdymo dienos kursu. Buvo daug atvejų, kai Lenkijos VMI grąžinus PVM,  dėl kritusio zloto kurso lito atžvilgiu, konvertavus zlotą į eurus, nepakakdavo padengti išmokėtos avansu sumos. Per du metus – nuo 2008-01-01 iki 2010-01-01  zloto santykis su litu svyravo nuo 1 iki 0,7 Lt. Dėl šios priežasties grąžinta PVM suma, konvertavus į eurus sumažėjo iki 30 proc.

 

Nuo 2010m. sausio 1d., sutinkamai su 2008/9/EB tarybos direktyva, įsigaliojo nauja paraiškų PVM susigrąžinimui iš ES šalių pateikimo tvarka. Pagrindinis pasikeitimas yra toks, kad paraiškas į atitinkamos šalies VMI reiks siųsti elektroniniu būdu ir, tik atskirais atvejais, pareikalavus atitinkamos šalies valstybinei mokesčių inspekcijai, reikės siųsti originalius dokumentus. Dėl tvarkos pasikeitimo papildomai reikėjo pasirašyti naujus įgaliojimus, aiškintis atskirų šalių reikalavimus, tvarkas ir atlikti aibę papildomų darbų. Turėtume apsispręsti dėl faktoringo sutarties pratęsimo arba jos nutraukimo.

 

Ne mažesnę reikšmę sėkmingam verslui turi ir asociacijos mokymo centras bei asociacijos atstovybė Maskvoje. Svarbi veiklos kryptis – vežėjų paslaugų pristatymas potencialiems užsakovams. Nuolat dalyvaujame parodose Maskvoje ir kituose mietuose. Augantis susidomėjimas Rusijos rinka parodė, kad konkrečios ir naudingos konsultacijos bei teisinė pagalba tarpininkaujant mūsų atstovybei Maskvoje yra kaip niekada reikalinga. Šiandien sugebame atstovauti šalies vežėjams net ir itin kebliose situacijose ar ginčuose su Rusijos muitine, kitomis institucijomis, rengiame mokomuosius seminarus.

 

Labai daug atvejų, kai vairuotojai nežino ar nesugeba atlikti savo pareigų ir neužpildo CMR važtaraščio 18 grafos, dėl ko vežėjui pereina atsakomybė dėl priimtų vežti krovinių pertekliaus, trūkumo ar viršsvorio. 25 atvejai, kai vežėjai kreipėsi į mūsų atstovybę Maskvoje dėl to, kad iš jų be pagrindo buvo reikalaujami trečių šalių kelionės leidimai. Apie 30 atvejų, kai vairuotojai dėl įvairių priežasčių, pradelsė Rusijos vizų galiojimo datą, o tai kosulinių skyrių ir migracijos tarnybų pareigūnai traktuoja, kaip labai grubų vizinio rėžimo pažeidimą. Pernai du vairuotojai Rusijoje buvo dingę.

 

Įvertinus „Linavos“ atstovybės Rusijoje informaciją galima drąsiai konstatuoti, kad  vežėjai pradėjo dirbti daug atsakingiau ir profesionaliau. Mažėja atvejų, kai trūksta kroviniu lydinčių dokumentų, bei atvejų, kai šie dokumentai yra blogai užpildomi.

Pagrindinė problema yra ta, kad vežėjai kreipiasi į atstovybę neoperatyviai, dažnai po 2-3 savaičių nuo tos dienos, kai kur nors įstringa, ar kai atsiranda problema. Todėl prašytume dėl visų kylančių klausimų kreiptis į atstovybę nedelsiant. Pageidautina raštu, rusų kalba ir atsiunčiant atitinkamų dokumentų kopijas, bei vairuotojo telefono numerį, kad būtų galima tiksliai išsiaiškinti vietoje susidariusią problemą.

 

 

Prie kasdienių ir labai reikalingų paslaugų vežėjams priskirčiau mūsų Vizų skyriaus darbą.

 

Pagal asociacijos „LINAVA“ tarpininkavimo raštus pateikiamus Rusijos ir Baltarusijos Ambasadų konsulatams, vizų įforminimas 2009 – visuotinės krizės metais, palyginus su 2008 metais. –  sumažėjo 25% procentais.

 

Parengta – 13,069 dokumentų vizoms gauti : iš jų į Rusiją – 7,847 ir Baltarusiją – 5,222
 
Rusijos vizos išduodamos 9-ą darbo dieną taip kaip ir praeitais metais, o vairuotojo pasą reikalaujama palikti visam vizos forminimo laiku.

 

Apgailestaujame, tačiau skubių vienkartinių vizų rusai nedaro, nenoriai išduoda vizas kitų tautybių vairuotojams. Reikalauja, kad vairuotojai išrašytų iš paso visas įvykusias keliones į Rusiją.

 

Rusijos konsulatas 9 kartus per metus pakeitė  konsulinį mokestį, dabar viza kainuoja 48 USD ( prieš tai kainavo 46 USD ), ir 2 kartus pateikė naujas vizoms forminti anketas.

 

Artimiausiu metu ir Baltarusijos konsulatas planuoja keisti anketos formą, todėl vežėjams siūlome prieš pateikiant dokumentus vizų skyriui, peržiūrėti informaciją internete.

 

Esame patenkinti Baltarusijos konsulato darbu  – prieš visas šventines dienas konsulatų darbuotojai grąžina mūsų vairuotojų pasus su vizomis, t.y. anksčiau laiko.

 

Baltarusijos konsulatas skubias metines vizas išduoda tą pačią užsakymo pridavimo dieną, tiesa metinės darbinės vizos labai brangios, 175 Eurus kainuoja  skubi ir 150 Eurų –  neskubi per savaitę.

 

Šiais metais dokumentų ruošimas vizoms gauti stabilizavosi, o nuo gegužės mėnesio kiekvieną mėnesį vizų įforminama daugiau nei 2009 metais. Tikimės 2010 m įforminti apie 4% vizų daugiau nei 2009 metais.
 
 

 

Ilgus metus skaudžiausia transporto įmonių problema išlieka žmogiškieji resursai: kvalifikuotų drausmingų ir atsakingų vairuotojų, vadybininkų trūkumas. Didžiąją, ir pačią svarbiausią personalo dalį, sudaro vairuotojai. Vairuotojų amžiaus vidurkis kasmet auga. Problema opi visose Europos Sąjungos valstybėse, o dar artėjantis Europos Komisijos direktyvos EB 59, nustatančios privalomąjį vairuotojų–profesionalų perkvalifikavimą įgyvendinimo terminas. Mūsų vežėjai buvo priversti ieškoti vairuotojų iš Rytų šalių. Jų įdarbinimas pasunkėjo, tad turime ruošti daugiau savo šalies piliečių, išdrįsiančių leistis į tolimuosius reisus.

Tačiau po ilgų raginimų ir siūlymų valdžios institucijoms išjudinti vairuotojų rengimo ir perkvalifikavimo sistemą, tenka konstatuoti – darbai vyksta vangiai, o direktyvos EB 59 vykdymas iš esmės nė nepradėtas. Iš dabar dirbančių maždaug 12 tūkst. autobusų vairuotojų ir 75 tūkst. sunkvežimių vairuotojų profesinę kvalifikaciją žyminčius dokumentus įgijo vos vienas kitas, tad visas darbas dar prieš akis. Asociacijos pastangomis surengtas ne vienas pasitarimas, apvalaus stalo diskusija, daug informacijos transliuota per žiniasklaidą. Viskas tam, kad vairuotojai ir įmonių savininkai nepraleistų vieno svarbiausių etapų šiame versle ir nebūtų vėlu pradėti mokytis.

Mūsų Mokymo centras  nuolat ieško naujų veiklos barų, kurie būtų naudingi it įdomūs vežėjams ir kitiems transporto baro specialistams.

Praėjusiais metais „Linavos“ mokymo centras dalyvavo viešame konkurse ir laimėjo Lietuvos Respublikos  susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą vertimui Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais ir tarptautinio pavojingų krovinių vežimo ADR 2009 redakcijos ir „pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkelio transportu (RID) lyginamojo teksto vertimą iš anglų į lietuvių kalbą.

Praėjusiais metais mokymo centras laimėjo Lietuvos darbo biržos skelbtus viešuosius pirkimus mokymams ir sudarėme sutartis su Trakų ir Mažeikių darbo biržomis dėl mokymo paslaugų tiekimo 2010 metams. Šiais metais numatoma tokia pati sutartis ir su Vilniaus darbo birža.

Pradėtas ciklas paskaitų transporto įmonių vadybininkams ir vairuotojams vykdantiems pervežimus su įformintu muitinės kontroliniu dokumentu T5. Tai specifiniai subsidijuojamų krovinių pervežimai į trečiąsias šalis, kai už teisingą muitinės procedūrų atlikimą tiesioginę atsakomybę neša vežėjas. Seminare, kurį pravedė muitinės atstovai, dalyvavo 14 transporto įmonių atstovai.

 

Pernai bendradarbiaujant su IRU akademija atlikta sertifikuotų mokymo programų analizė ir jų pritaikymo galimybes Lietuvos vežėjų mokymo procesui tobulinimui, siekiant mokymo centre išduoti IRU akademijos mokymo kursų baigimo diplomus. Mūsų centro darbuotojai praėjo mokymo kursus ir įgyjo IRU akademijos tachografų mokymo programų instruktoriaus kvalifikacija. Tai suteikia galimybę ne tik patobulinti mūsų mokymo programas bei metodiką bendradarbiaujant su IRU, bet ir galimybė klausytojo išduoti IRU akademijos mokymo kursų baigimo diplomą. Deja, toks pažymėjimas yra mokamas, ir tikimybė kad tokių pažymėjimų šiais metais bus išduota daug  abejotina.

 

Pasikeitus Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos reikalavimams mokymo įstaigoms ruošiama, derinama ir bus patvirtintos naujos neformalaus mokymo programos bei tikimės kad,  įmonei bus suteikta teisė pradėti kvalifikacijos kėlimo mokymo kursus ir valstybės tarnautojams bei pareigūnams (valstybinės kelių transporto, policijos, muitinės, pasienio kontrolės pareigūnus) įvertinant, kad kai kuriems mokymų vykdymui bus būtinos ir aikšteles, skirtas praktiniams užsiėmimams „degių medžiagų gesinimas“.

 

Brangiausia mokytis iš savo klaidų, tad iš anksto agituojame ir perspėjame visus šio verslo dalyvius, kad vairuotojų perkvalifikavimo bumas – ne už kalnų. Jam reikia pasiruošti. Su ministerijomis kalbamės, kad šiam reikalui būtų panaudoti ES paramos pinigai – tai tikrai šiuolaikinis ir realus būdas sutaupyti išlaidų mokymo procesui.

 

 

Dažnai girdžiu vežėjų priekaištus, esą asociacija eikvoja tik jų mokamus pinigus. Tai netiesa – „Linava“, bendradarbiaudama su Vilniaus Gedimino technikos universitetu bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, ėmėsi kurti pažangesnį studentų praktikų organizavimo modelį, skirtą keleivinio ir krovininio transporto sektoriui. Šie partneriai pasirinkti ne atsitiktinai. Asociacija ir prieš projektą bendradarbiavo su VGTU Transporto inžinerijos fakultetu, VGTU studentai yra atlikę praktikas tiek asociacijoje, tiek ir asociacijos „Linava“ įmonėse.

 

Projekto „Studentų praktikų organizavimo modelio sukūrimas keleivinio ir krovininio transporto sektoriuje“ vertė yra daugiau kaip 700 tūkst. Lt, didžioji dalis lėšų gauta iš ES fondų. Bus sukurta ir įdiegta IT sistema, kuri leis studentams atlikti praktiką, atsižvelgiant į jų profesinius interesus, pagerės studento praktikos kokybė, studentas bus labiau suinteresuotas sėkmingu praktikos atlikimu.

 

Inovatyvių mokymo metodų diegimas ir taikymas praktikos atlikimo metu prisidės tiek prie kokybės, tiek prie efektyvumo gerinimo.
Vienas iš projekto privalumų bus dar ir tas, kad įmonės užmegs glaudesnius ryšius su transporto sektoriui specialistus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis bei prisidės prie efektyvesnio studentų rengimo optimaliai atitinkančio darbo rinkos poreikius.

 

Kitas projektas, taip pat remiamas ES fondų – vairuotojų garsiniai 3 val. trukmės anglų kalbos kursai įrašyti kompaktinėse plokštelėse. Tai ypač progresyvus būdas vairuotojus mokyti užsienio kalbų. Vairuotojai mokymuisi gali skirti laiką, paprastai sugaištamą laukiant eilėse pasienyje arba poilsio metu. Kalbos klausymo ir tarties pratimai skirti įvairioms su transportu susijusiomis temoms: oru prognozė, situacijos muitinėje, TIR formų pildymas, situacijos kelyje, sandėliai, sugadintas krovinys, automobilio remontas, maisto užsisakymas bei bendra informacija.

 

Siūlau audiokursus padaryti prieinamus visiems asociacijos nariams. Apie pusė tūkstančio įmonių juos gavo kompaktiniuose diskuose, o kiti nariai galės medžiaga parsisiųsti iš asociacijos „Linava“ internetinio puslapio.

 

 

Asociacija dalyvauja ir svarbiausiuose transporto ir logistikos renginiuose, tokiuose kaip pernai vykęs Azijos ir Europos transporto ministrų susitikimas ASEM ar šių metų birželio 29 d. Vilniuje vykusi Rytų–Vakarų transporto koridoriaus (East–West Transport Corridor) asociacijos steigiamoji konferencija. Asociacija „Linava“ pasirašė šios organizacijos steigimo sutartį ir tapo jos nare.

 

Pagrindinis šio koridoriaus tikslas – stiprinti įvairių transporto rūšių bendradarbiavimą ir siekti, kad šio koridoriaus pagrindu būtų suformuota konkurencinga tarptautinė transporto ir logistikos grandinė jungianti Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis.

Formuojant taip vadinamą „žaliąjį koridorių“, kurio pagrindu taptų intermodaliniai gabenimai, bendradarbiauja šių šalių verslo organizacijos, valstybės institucijos, universitetai bei uostai.

 

Maždaug 700 mlrd. USD vertės tranzitas tarp prekių gamintojos Azijos ir prekių vartotojų Europoje domina vežėjus. Kol kas čia vyrauja jūrinis ir geležinkelių transportas, tačiau ilgainiui padėtį gali pakeisti naujasis „šilko kelias“, kurį jau išbandė Tarptautinė vežėjų sąjunga IRU ir Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ projekte NELTI. Šis pavadinimas verčiamas kaip „Naujosios Eurazijos transporto iniciatyva“ – automobilių transporto keliu jungianti centrinę Aziją ir vakarų Kiniją su Europa ir Turkija.

 

Vieną maršrutą – nuo Pekino iki Briuselio mūsų vežėjai jau išbandė 2005 m., kai 6500 km atstumą „Linavos“ ir kitų šalių vežėjų asociacijų vilkikai gabeno krovinius į Europos sostinę. Lietuva galėtų tapti viena iš projekto grandžių. Centrinės Azijos regionas, per kurį ėjo šilko kelias, neturi priėjimo prie jūros, bei šiuo metu tik mažiau nei 1 procentas prekybos tarp Azijos ir Europos šalių vyksta per šias šalis, kurios senovėje buvo pasaulinės prekybos širdis. Šis regionas tinkamas automobilių transportui, tad dalį ypač jautrių krovinių, tokių kaip elektronika, matavimo prietaisai, vaizdo ir garso aparatūra, galėtų perimti vežėjai automobiliais.

 

Savo pranešimą noriu baigti vakarykšte Lietuvos radijo informacija, kuriai nereikia jokių komentarų ar paaiškinimų: – „Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje parduoti 775 sunkvežimiai, o tai beveik pustrečio karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai yra geriausi rodikliai, lyginant su kitomis Europos valstybėmis“.
 
Krovinių yra, kelių ir maršrutų daug, galimybės realios, nesustokime…