“Linavos” atstovai susitikimuose su parlamentarais aptarė bemaž visas vežėjų problemas
Dviejuose atskiruose susitikimuose kovo 12 d. ir kovo 26 d. asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius ir generalinis sekretorius Ričardas Malkus susitiko su dviejų didžiausių Seimo frakcijų atstovais: Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariais. Parlamentarams pristatytos vežėjų problemos, į kurias siūloma atkreipti dėmesį bei atitinkamai formuoti politinius sprendimus.
A.Kondrusevčius pabrėžė, jog verslo ir politikų susitelkimas bendram darbui šiuo sudėtingu metu ypač svarbus. „Esame priklausomi nuo įvairių pokyčių. Mūsų darbą lemia tiek ekonominiai, tiek ir politiniai sprendimai, todėl norime atkreipti jūsų dėmesį į problemas, kurios ypač svarbios vežėjams. Prašome atsižvelgti į jas ir padėti spręsti“, – į politikus kreipėsi asociacijos „Linava“ prezidentas.
Pasak M.Atroškevičiaus, neatidėliotinas ir savalaikis pateiktų problemų sprendimas pagerintų vežėjų verslo sąlygas bei padėtų išvengti nuostolių visos šalies ekonomikai. R.Malkus pažymėjo, jog vežėjai pirmieji pajunta ekonominių pokyčių įtaką, todėl tikisi, kad jų patirtis ir prašymai bus išgirsti visų pirmiausia.
Politikai padėti neatsisako
Premjeras Algirdas Butkevičius patikino vežėjų atstovus, kad bendrame ekonominių sunkumų su Rusija fone, vežėjų klausimas visuomet yra prioritetinis. Jis pažymėjo, kad savo patarėjams perduos išnagrinėti detalų problemų sąrašą, kurį jam įteikė asociacijos “Linava” atstovai.
Tuo tarpu Andrius Kubilius, pažymėjo, jog matydami kaip greitai keičiasi geopolitinė situacija politikai bando numatyti tam tikrus scenarijus ir planuoja kaip užtikrinti verslui palankesnes sąlygas. Seimo nariams pateiktas detalus problemų sąrašas ir siūlymai, kaip jas reikėtų spręsti:
1. Dėl TIR sistemos krizės Rusijoje
1975 m. lapkričio mėnesį įvykusioje JT/EEK baigiamojoje (suvestinėje) konferencijoje buvo pristatyta 1975 m. TIR konvencija, kuri įsigaliojo 1978 metais. Nuo to laiko ji yra viena iš veiksmingiausių tarptautinių transporto Konvencijų ir faktiškai vienintelė universali tranzito sistema. Ši muitinio tranzito sistema yra skirta tam, kad būtų galima maksimaliai supaprastinti tarptautinį muitinės prižiūrimą krovinių gabenimą, užtikrinant kontrolę ir suteikti tranzito šalims būtinas garantijas. Šiuo metu prie TIR sistemos yra prisijungusios 68 pasaulio valstybės. 1992 m. gegužės 23 d. Asociacija LINAVA buvo priimta į TIR sistemą. Asociacijos LINAVA narių viena iš pagrindinių transporto veiklos krypčių yra orientuota į Rytų rinkas. Šiuo metu Muitų Sąjungos kryptimi tarptautinius pervežimus vykdo virš 600 asociacijos Linava įmonių, kurios per metus atlieka virš 200 000 reisų.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA reiškia savo susirūpinimą dėl Rusijos Federalinės muitinės tarnybos (toliau –FMT) sprendimo keisti TIR sistemos taikymo sąlygas Rusijoje nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. Tai reiškia, kad prekėms, gabenamoms į Rusiją arba tranzitu per Rusiją, taikomas reikalavimas pateikti nacionalinę garantiją (palyda, užstatas, maršruto nustatymas). Nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. Rusijos FMT nuosekliai mažino muitinės įstaigų, kuriose priimamos TIR knygelės, skaičių. Po 2013 m. gruodžio 1 d. TIR knygelių Rusijos muitinės pareigūnai nepriima niekur, išskyrus Šiaurės Vakarų valdybos Vyborgo, Karelijos ir Murmansko muitines.
FMT sprendimas buvo priimtas vienpusiškai, be jokių konsultacijų su TIR sistemos dalyviais nei nacionaliniame nei tarptautiniame lygmenyje. FMT oficialiai nepateikė siūlomos priemonės TIR Vykdomajai tarybai (TIRxB) svarstymui pagal TIR Konvencijos 42 bis straipsnį, kuriuo remiantis apie nacionalines priemones, kurių imasi kompetentingos institucijos, turi būti nedelsiant pranešta TIR Vykdomajai tarybai, kuri turi išnagrinėti jų atitiktį TIR Konvencijos nuostatoms. Tokie FMT veiksmai prieštarauja TIR Konvencijos dvasiai ir tekstui.
Rugpjūčio 27 d. už TIR konvencijos priežiūrą atsakinga Jungtinių Tautų Organizacijos TIR Vykdomoji taryba (TIRxB), sušaukusi neeilinį posėdį Ženevoje, paskelbė savo išvadas, kuriose, įvertinusi Rusijos muitinės veiksmus dėl planuojamo papildomų garantijų įvedimo vežėjams, juos įvertino kaip šiurkštų šios konvencijos pažeidimą, ką patvirtino ir Jungtinių Tautų Administracinis komitetas AC – 2.
Šis FMT sprendimas palietė Europos Sąjungos valstybių ir Rusijos Federacijos tarptautinės prekybos sąlygas, tame tarpe ir Lietuvos verslo šakų atstovų, visų pirma, vežėjų, ekspeditorių, muitinės sandėlių ir terminalų savininkų, taip pat eksportuotojų ir importuotojų, interesus. Rusija daugelį metų yra vienu iš stambiausių Lietuvos prekybos partnerių. Prekyba tarp Rusijos ir Lietuvos daugiausiai vykdoma naudojant tarptautinius pervežimus automobilių keliais. Virš 95 procentų iš Europos Sąjungos į Rusiją ir tranzitu per ją automobilių transportu vežamų krovinių yra gabenami naudojant TIR knygeles.
FMT sprendimo pasekmės – ženklus tarptautinių pervežimų kaštų padidėjimas, sutrikusi Europos Sąjungos valstybių ir Rusijos Federacijos tarptautinė prekyba, neigiamas poveikis šalių eksporto apimtims, dėl ko visos pusės patiria ekonominę žalą.
2. Dėl pasienio su Baltarusijos Respublika postų pralaidumo sumažėjimo
Pastaruoju metu Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA gauna daug nusiskundimų iš vežėjų dėl ženkliai padidėjusių eilių Baltarusijos – Lietuvos pasienio kelio postuose. Nuo šių metų vasario 14 dienos Lietuvos muitinei įvedus privalomą kuro krovininių transporto priemonių standartiniuose bakuose deklaravimą, labai padidėjo įvažiuojančių į Lietuvą krovininių automobilių eilės ir stovėjimo eilėse laikas. Vežėjai skundžiasi, kad eilėse stovi po 2-3 paras, o muitinę kaltina netinkamu darbo organizavimu, įvedus naują tvarką. Vežėjai skundžiasi, kad prastovos Baltarusijos – Lietuvos pasienyje darosi nebepakenčiamos. Transporto priemonės, grįžtančios į Lietuvą, eilėje prastovi iki dviejų parų. Krovinių gabenimai į Baltarusiją ir Rusiją tapo vienodi ir trunka iki aštuonių parų. Transporto priemonės rida per mėnesį (o taip pat ir pajamos) sumažėja iki 30 procentų.
Dėl pablogėjusios situacijos Baltarusijos – Lietuvos pasienio kelio postuose asociacija LINAVA gauna paklausimus ir iš kitų šalių nacionalinių vežėjų asociacijų ir tarptautinės vežėjų asociacijos IRU. Muitinės departamentas asociaciją LINAVA informavo apie Lietuvos muitinės vykdomą sustiprintą įvežamo kuro kontrolę, dėl kurios postų laidumas sumažėjo apie 20 %. Ir nors Muitinės departamentas nurodė, kad postų pralaidumo sumažėjimo priežastis yra įvežamo kuro kiekio kontrolė pagal Europos sutartį dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR), asociacija LINAVA, analizuodama padėtį Lietuvos – Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose, pastebėjo, kad, pradėjus reikalauti iš vairuotojų raštiškų deklaracijų, situacija dėl pralaidumo Medininkų ir Lavoriškių kelio postuose yra dar prastesnė. Nuo vasario mėnesio iki šiol pasienyje su Baltarusija visą laiką yra didelės įvažiuojančių į Lietuvos Res publiką krovininių transporto priemonių eilės. Medininkų kelio posto laidumas kovo mėnesį tesiekia tik 70%, o Lavoriškių – 60 % nustatytojo.
Asociacija LINAVA pritaria Muitinės departamento vykdomai akcijai, tačiau mano, kad jos vykdymas jokiu būdu neturėtų išauginti eiles pasienio postuose ir sumažinti postų pralaidumą.
3. Dėl degalų, esančių standartiniuose transporto priemonių bakuose apmokestinimo
Asociacija LINAVA, susirūpinusi dėl ketinimų riboti įvežamų standartiniuose komercinių transporto priemonių bakuose degalų kiekį, teikia savo poziciją šiuo klausimu.
Manome, jog siekimas apriboti įvežamų degalų kiekį yra iš dalies paremtas naftos produktų pardavėjų interesais ir gali turėti nepageidaujamų padarinių ne tik Lietuvos vežėjams, bet ir Lietuvos, kaip tranzito valstybės, tarptautiniam įvaizdžiui. Šie apribojimai neigiamai įtakotų tranzito srautus ir logistikos centrų veiklą. Dalis krovinių, siunčiamų į Klaipėdos jūrų uostą, būtų nukreipiami į Latvijos ir Estijos jūrų uostus, kadangi tokie apribojimai degalų įvežimui standartiniuose transporto priemonių bakuose minėtose valstybėse netaikomi.
Pritaikius Lietuvoje 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 108 straipsnį, suteikiantį teisę valstybei narei apriboti atleidimą nuo muitų degalams komercinių motorinių transporto priemonių ir specialiųjų talpyklų standartiniuose bakuose, būtų pažeidžiamos tarpvalstybinių dvišalių susitarimų „Dėl tarptautinio vežiojimo automobiliais“ su Rusijos Federacija, Baltarusija, Kazachstanu, Ukraina, Moldova, Uzbekistanu, Gruzija, Turkija nuostatos. Šiuose susitarimuose numatyta, kad vykdant vežiojimus nuo muitinės rinkliavų (t.y. muitų ir kitų mokesčių) abipusiai atleidžiami į kitos susitariančios šalies teritoriją įvežami degalai, esantys kiekvienam transporto priemonės modeliui numatytose talpyklose, pagal technologiją ir konstrukciją tiesiogiai sujungtose su variklio maitinimo sistema. Įvedus įvežamų degalų apribojimus, būtų pažeidžiamos šių susitarimų nuostatos, kadangi susitariančių šalių vežėj ams taip pat būtų taikomi degalų įvežimo apribojimai. Šių valstybių kompetentingos institucijos nedelsdamos imtųsi atsakomųjų veiksmų Lietuvos vežėjų atžvilgiu, svarbiausias iš kurių būtų ženklus leidimų tarptautiniams vežimams kvotų sumažinimas. Šioje srityje jau dabar yra susiklosčiusi pakankamai sudėtinga šalies vežėjams situacija, todėl bet koks tam tikrų sutartinių nuostatų vienašališkas pakeitimas ar bandymai jas pakeisti sukeltų neprognozuojamų padarinių visam Lietuvos kelių transporto sektoriui.
Minėtų apribojimų įvedimas Lietuvos Respublikos pasienio postuose įtakotų dar didesnių krovininių automobilių eilių susidarymą dėl išaugusių laiko sąnaudų, reikalingų nustatyti įvežamų viršnorminių degalų kiekį.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos vežėjai yra sudarę sutartis su kaimyninių ES valstybių degalinių tinklų operatoriais ir degalus šiose šalyse (ypač Lenkijoje) turi galimybę įsigyti su ženkliomis nuolaidomis. Be to, ES valstybių narių finansų institucijos grąžina Lietuvos vežėjams pridėtinės vertės mokestį už įsigytus degalus jų šalies teritorijose. Darytina prielaida, kad įvedus minėtus degalų įvežimo į Lietuvos Respubliką apribojimus, jų pardavimai išaugs kaimyninėse ES valstybėse ir prognozuojama ekonominė nauda Lietuvai bus abejotina.
Degalų, įvežamų į Europos Bendrijos muitų teritoriją standartiniuose transporto priemonių bakuose, atleidimą nuo importo muitų nustatančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1186/2009 110 straipsnis reglamentuoja neapmokestinamų degalų naudojimo tvarką, draudžiančią įvežtus degalus išpilti iš juos įvežusios transporto priemonės bako ir naudoti kituose automobiliuose. Vadovaudamosi šio reglamento nuostatomis, kontroliuojančios tarnybos privalo užtikrinti, kad be muitų įvežtais degalais nebūtų neteisėtai prekiaujama. Šioms priemonėms asociacija „Linava“ be išlygų pritaria.
4. Dėl Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo projekto
Asociacija nepritaria projekto Nr. XIIP-1396 4 straipsnio 1 dalyje siūlomam 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto papildymui, kuriuo viena iš leidimo gyventi išdavimo būtinų sąlygų numatomas ne mažesnis nei 14 kvadratinių metrų gyvenamasis plotas pilnamečiam asmeniui, remiantis šiais argumentais:
1) Tenka pripažinti, kad Lietuvos profesinės mokymo įstaigos kol kas neparengia Lietuvos įmonėms reikalingo vairuotojų skaičiaus. Todėl vežėjai ieško galimybių įdarbinti trečiųjų šalių vairuotojus, kurie turi profesinės patirties, pasižymi tinkama ir gera kvalifikacija. Lietuvos Respublikos darbo biržos duomenimis 2013 m. sausio-lapkričio mėn. Lietuvos transporto įmonėms trūko 8,7 tūkst. visų kategorijų vairuotojų. Pagal asociacijos „LINAVA“ anketinių apklausų duomenis 2013 m. vien tik asociacijos nariams trūko 2100 vairuotojų tarptautiniams krovinių vežimams.
2) Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų darbo specifika yra nereikalaujanti pastovios gyvenamosios vietos visiems vienu metu toje pačioje gyvenamoje vietoje registruotiems asmenims, jų buitis ir darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu ir krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais. Vairuotojai, vykdantys krovinių vežimus tarp ES ir kitų šalių, dažnai į deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje negrįžta po 1 mėn. ir daugiau.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, tikslinga nustatyti šių reikalavimų išimtis, nes išduodant leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams su tikslu dirbti tarptautinio krovininio transporto vairuotojais, gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas bus neproporcingas siekiamam tikslui. Todėl siūlome užsieniečius, dirbančius pagal leidimus dirbti tarptautinio krovininio transporto vairuotojais įtraukti į projekto 4 straipsnį, kuriuo keičiamas 26 straipsnis ir jį papildyti nauja 3³ dalimi ir išdėstyti taip:
„3³. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas užsieniečiui, dirbančiam pagal leidimą dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat kai keičiamas šio užsieniečio leidimas gyventi“.
5. Siūlymas inicijuoti konsultacijas bei derybas dėl dvišalių susitarimų kelių transporto srityje su Kinijos Liaudies Respublika ir Maroko Karalyste pasirašymo
Pastaruoju metu, analizuodami krovinių vežėjų kelių transportu veiklos plėtros kryptis, pastebime didelį transporto įmonių susidomėjimą naujomis rinkomis. Lietuvos vežėjai sėkmingai skverbiasi ne tik į Rusijos Federacijos azijinę dalį, bet ir į Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgiziją, Afganistaną. Paskutiniu metu yra suaktyvėjęs domėjimasis Kinijos ir Maroko rinkomis
Tačiau Lietuvos vežėjai negali efektyviai išnaudoti savo turimo potencialo, vežant krovinius iš Kinijos ir iš Maroko, kadangi Lietuva nėra pasirašiusi dvišalių susitarimų kelių transporto srityje su minėtomis valstybėmis. Todėl, įžvelgdami didžiulį potencialą Lietuvos vežėjams sėkmingai konkuruoti šiuose regionuose, siūlome inicijuoti konsultacijas bei derybas dėl dvišalių susitarimų kelių transporto srityje su Kinijos Liaudies Respublika ir Maroko Karalyste pasirašymo.
6. Dėl Azerbaidžano ir Kazachstano vizų gavimo vairuotojams supaprastintos tvarkos
Vadovaujantis Susitarimais tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės, taip pat tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių“ krovininio transporto vairuotojams daugkartinės vizos, galiojančias iki vienerių metų išduodamos, jeigu yra Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA sudaryti sąrašai ir įforminti dokumentai.
Lietuvos krovininio transporto vairuotojai susiduria su problemomis gaunant iškvietimus iš Azerbaidžano ir Kazachstano partnerių daugkartinėms vizoms įforminti. Todėl asociacija LINAVA maloniai prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos pradėti derybas dėl analogiškos vizų gavimo tvarkos pagal asociacijos sąrašus su Azerbaidžano ir Kazachstano Respublikomis.
7. Dėl Lietuvos Respublikos Asociacijų Įstatymo 8 straipsnio pakeitimo Įstatymo
Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gruodžio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo apribojama asociacijų narių – juridinių asmenų teisė įgalioti kitus asmenis atstovauti jų interesus visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame asociacijos organe.
Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos veiklos tikslas yra asociacijos narių interesų atstovavimas ir gynimas, todėl kiekvienas narys turi teisę pasirinkti sau priimtiniausią būdą šia teise pasinaudoti, t.y. veikti pačiam ar per atstovą. Įgaliojimu asmuo suteikia teisę įgaliotiniui veikti atstovaujamojo vardu ir paprastai jame yra aiškiai apibrėžiamos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys. Juridinis asmuo įgaliojimą atstovauti savo interesus gali suteikti tiek su tuo juridiniu asmeniu susijusiems asmenims, tiek kitiems asmenims, bet visi jie privalo veikti įgaliojimą išdavusio asmens interesais, neviršijant įgaliojime jiems suteiktų teisių apimties ir jų turinio. Taigi visi įgaliotiniai privalo veikti įgaliotojo interesais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra su įgaliotoju susiję darbo ar kitais santykiais, ar ne, bei nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su pačios asociacijos veikla. Asociacijos nuomone ankstesnė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies redakcija buvo tinkama ir nereikalaujanti pakeitimų.
Pažymėtina ir tai, kad šis įstatymo pakeitimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.132 str., kuriame nustatyta, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, kuriais gali būti tiek veiksnūs fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o taip pat Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.133 str., kuris nurodo, kad atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.
Asociacijos LINAVA nuomone ankstesnė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies redakcija buvo tinkama ir nereikalaujanti pakeitimų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.