Latvijos „Lauto klubs“ likimas kybo ant plauko
Kaimynės Latvijos nacionalinės vežėjų asociacijos „Latvijas Auto“ draudimų bendrovei „Lauto klubs“ gali būti paskutinės dienos: „Jei iki šių metų kovo 31 d. padalinys neišspręs finansinių problemų, Latvijos Finansų rinkos ir kapitalo komisija gali panaikinti bendrovės veiklos licenciją“ – kovo pabaigoje pranešė Latvijos portalas pietek.lv.
Latvijos vežėjų asociacijos draudimo kompanijoje 3,3 mln. eurų minusas
2012 m. vasario pabaigoje buvo inicijuotas „Latvijas Krajbank“ (kurio veikla sustabdyta 2011m. lapkričio 21 d., o nuo 2011 m. gruodžio 23 d. paskelbtas nemokumas) bankrotas. Dėl to, nacionalinės vežėjų asociacijos Latvijas Auto draudimo bendrovė Lauto klubs (kurioje draudėsi daugiau nei 500 transporto įmonių) neteko 3,3 mln. eurų, kuriuos nepaisydamas asociacijos narių ir asociacijos tarybos narių rekomendacijų išsakytų po „Parex“ banko žlugimo, Lauto klubs direktorius ir Latvijas auto generalinis sekretorius Pavelas Groševas laikė viename banke. Latvijos žiniasklaidai jis pasakojo, kad tokį pasirinkimą lėmė banko siūlomos apie 6 proc. metinės palūkanos, iš kurių per pastaruosius 4 metus Lauto klubs užsidirbo 521 779 latus. Dėl tokio aplaidaus ir savavališko sprendimo, šiandien parasta daugiau nei keturis kartus didesnė suma.
Susisiekėme su vienu iš Lauto klubs bendrovės steigimo iniciatoriumi Vladimiru Zvonariovu ir paklausėme, kaip jis vertina šiandieninę bendrovės situaciją. „Tai, kas atsitiko su „Snoru“ ir „Latvijas krajbanka“ yra force majeure, dėl kurio atsiskleidė visa schema vykdyta Lauto klubs viduje. Pasirodė, jog asociacijos generalinis sekretorius ir Lauto klubs direktorius P. Groševas pats nusprendė laikyti visus vežėjų pinigus viename banke – tai daugiau nei 3 mln. eurų iš Latvijas auto ir Lauto klubs. Tai beveik visos minėtų struktūrų lėšos įskaitant pinigus iš garantinio fondo. Anot jo, jei „Snoras“ nebūtų žlugęs ir kaip to pasekmė „Latvijas Kajbanka“ nebūtų paskelbtas nemokiu, ši schema galėjo būti ir neišaiškinta ir pinigai anksčiau ar vėliau būtų grįžę.
Išaiškėjus šiai informacijai, Latvijos Finansų rinkos ir kapitalo komisija, pagal įstatymo reikalavimus atliekanti procedūras, dėl draudimo bendrovių pareigūnų darbo, Lauto klubs nariams patarė atleisti P. Groševą iš pareigų. Po šios rekomendacijos, P. Groševas pateikė atsistatydinimo pareiškimą, tačiau, kovo 8 d. tarybos posėdyje dėl jo tolimesnės veiklos sprendimas nepriimtas.
Visomis Lauto klubs lėšomis laiduojamas direktoriaus sugyventinės kreditas
2012 m. vasario pabaigoje buvo pranešama, kad nemokiu paskelbto „Latvijas Krajbanka“bankroto procedūra gali į viešumą iškelti faktus, leidžiančius kalbėti apie galimą kai kurių Latvijos politinių partijų, jų narių, organizacijų korupciją. Visuomenei gali būti paviešinta informacija apie įtartinų sandorių, kuriems tarpininkavo „Latvijas Krajbanka“, sudarymą. Tikėtina, kad vienas iš tokių sandėrių buvo sudarytas 2010 m. tarp Lauto klubs direktoriaus ir jo sugyventinės verslininkės Julijos Malyševos. Išaiškėjo, kad Lauto klubs indėlis banke buvo panaudotas kaip garantija, kad Latvijas Auto generalinio sekretoriaus P. Groševo sugyventinė gautų apie 2,5 mln. EUR. kreditą apie banke „Latvijas Krajbanka“.
Nepriklausomų revizorių duomenimis, pagal 2010 m. liepos 13 d. pasirašytą sutartį Lauto klubs indėlis 333 9605 EUR. buvo panaudotas kaip Estijoje registruotos įmonės „MJ Logistic (vadovaujama P. Groševo sugyventinės Julijos Malyševos) finansinių lėšų saugumo užtikrinimo mechanizmas. P. Groševas šioje situacijoje asmeniškumų neįžvelgia ir kaip pasakojo Latvijos portalui pietek.lv, sutartis su J. Malyševos įmone tapo papildoma garantija indėlio saugumui: jei „Latvijas Krajbanka“ negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų prieš bendrovę Lauto klubs, šias lėšas turės kompensuoti J. Malyševos įmonė. Cargonews.lt žiniomis, „MJ Logistic“ 2011 m. sausio 12 d. buvo parduodama varžytinėse.
2011 m. birželio 13 d. buvo pasirašytas dar vienas susitarimas, kad kita J. Malyševos įmonė SIA „Anford Capital“, pasirengusi vykdyti „MJ Logistic“ ir Lauto Klubs 2010 m. liepos 13 d. sutarties sąlygas, o po to,kai buvo sustabdyta „Latvijas Krajbanka“ veikla, J. Malyševa ir P. Groševas (atstovaujantis Lauto klubs) gruodžio 22 d., pasirašė papildomą sutartį, turėjusią užtikrinti minimalią Lauto klubs garantinio fondo sumą, ir apsaugoti terminuotą Lauto klubs indėlį“. Pagal šią sutartį, Lauto klubs įsigijo 17,7 proc. pagrindinio „Anford Capital“ kapitalo. Revizorių duomenimis, įgyta kapitalo dalies kaina – 2474518 latai – buvo 39,4 karto didesnė už nominalią.
Svarbu paminėti, kad nei 2010 m. liepos 13 d., nei kita, 2011 m. birželio 13 d., sutartys nefigūravo: Lauto klubs dokumentacijoje.
Šių metų kovo 8 d. asocicijosLatvijas auto tarybos posėdyje J. Malyševa įsipareigojo iki kovo 31 d. išpirkti iš Lauto klubs jos įmonei priklausančias kapitalo dalis.Cargonews.lt susisiekė su J. Malyševa, tačiau išgirdusi pokalbio temą, kategoriškai atsisakė kalbėtis toliau. Tuomet paskambinome pačiam Lauto klubs direktoriui P. Groševas, išbėrė klausimų tiradą,kokie Jūsų interesai Latvijoje, kaip tai liečia Lietuvos vežėjus, kodėl Lietuvos vežėjams turėtų rūpėti Latvijos vežėjų asociacijos ir jos bendrovės Lauto klubs finansiniai reikalai… Asociacijos bendrovę palygino su likviduotu „Linavos“ servisu, sakydamas, kad jiems tada nerūpėjo, kas atsitiko su mūsų asociacijos bendrove. Pokalbio metu P. Groševas patvirtino, kad J. Malyševa savo įmonė kapitalą iš Lauto klubs jau išpirko ir pridūrė: „Tai, kas dabar vyksta įmonės viduje, neturi jokios įtakos nei Latvijos, nei užsienio pervežimo rinkai. Viskas, kaip veikė, taip ir veiks.“
Ar Latvijos vežėjai turės pakartotinai pirkti draudimą?
Latvijos žiniasklaidai P. Groševas pasakojo, kad susiklosčiusi situacija nekelia pavojaus vežėjų draudimo sistemai ir vežėjams už draudimus nereikės papildomai mokėti, tačiau, Latvijos žurnalistai išsiaiškino, kad kovo 8 d. susirinkime buvo kalbama apie papildomų įnašų į asociacijos kasos būtinumą. Aptarta, kad kiekvienas stambus Latvijos vežėjas turės sumokėti po 10-15 tūkst. latų, smulkesni – po 400 latų. Susirinkime taip pat buvo išreikšta nuomonė, kad Lauto klubs bankrotas naudingas tik stambioms įmonėms – kuo mažiau pervežimo rinkoje dalyvių, tuo mažiau konkurencijos paskirstant kvotas pervežimams per Rusijos sieną. 77 proc. visų Latvijos transporto įmonių yra smulkios (turinčios iki 5 automobilių), todėl Lauto klubs bankrotas gali dar labiau apsunkinti jų veiklą.
Latvijas Auto vykdantysis sekretorius Janis Aboltinš, taip pat labai nustebo, sulaukęs Lietuvos žiniasklaidos dėmesio ir iškarto pradėjo pasakoti, kad „Tai labai nekompetentingi papirkti Latvijos žurnalistai paskleidė gandus mūsų žiniasklaidoje. Galiu pasakyti, kad sklando visiškai tuščios kalbos. Kažkas, kam naudinga sutrikdyti normalią pervežimų sistemą, sumokėjo žurnalistams, kad jie paskleistų gandus apie įsivaizduojamas problemas“ – dėstė Latvijos vežėjų asociacijos atstovas. J. Aboltinš taip pat patikino, kad Lauto klubs išduoti draudimai galios dar 4 metus ir bendrovės finansinės problemos visiškai nereiškia, kad šiuos draudimus nusipirkę vežėjai dėl to patirs finansinių bėdų.
Kalbėdamas apie finansinę situaciją asociacijos vykdantysis sekretorius nebuvo labai kalbus ir tepasakė, kad žlugus „Latvijas Krajbanka“ garantinės Lauto klubs lėšos iššaldytos, finansiniai klausimai sprendžiami ir žingsnis po žingsni judama į priekį.
Kovo 30 d., likus paskutinei dienai, kai Latvijos Finansų rinkos ir kapitalo komisija turi pateikti savo sprendimą dėl tolimesnės Lauto klubs veiklos, susisiekėme su komisijos ryšių su visuomene specialiste Agnese Licite, kuri pasakė, kad dar anksti kalbėti apie komisijos sprendimą. Komisija ir asociacijos draudimo įmonė Lauto klubs sutarė pratęsti šį laikotarpį, siekdami išvengti neigiamų pasekmių dėl bankrutuojančio „Latvijas Krajbanka“ veiksmų, galinčių turėti įtakos tolimesnei Lauto klubs veiklai, tačiau pratęsimo laikotarpis šiuo metu neviešinamas. Po sutartos datos komisija įvertins įmonės pateiktus sprendimus ir padarys išvadas.
Šiandieninė Lauto klubs situacija – komercinių asociacijos struktūrų likvidavimo tęsinys
Pastarąjį dešimtmetį sėkmingai likviduos kelios Latvijas Auto komercinės struktūros: Lauto Serviss ir Latvijas Auto Mokymo ir konsultavimo bendrovė. Lauto Serviss , kuri buvo likviduota 2007 m. lapkritį, vadovai taip ir nesugrąžino asociacijai lėšų, skirtų keltų tinklui tarp Latvijos ir Vokietijos organizuoti.
Taip pat paaiškėjo, kad P. Groševas šeimyninius ir asociacijos interesus supainiojo ne pirmą kartą.
Po Latvijas Auto įmonės likvidavimo buvo pasiūlyta naudotis vieno iš asociacijos tarybos narių, kuris, anot „pasodino“ savo įmonės atstovą Latvijos auto, paslaugomis. Taigi ,asociacija pradėjo leisti kvietimus, o ši įmonė – įforminti vizas. Latvijas Auto asociacijos dukterinė įmonė buvo uždaryta, o jos vietą užėmė viena iš stambiausių įmonių Latvijoje.
Lauto klubs – tai tarpusavio draudimo bendrija, kurios savininkai yra visi asociacijos Latvijas auto nariai, naudojantys TIR knygeles. Šioje draudimo bendrovėje buvo saugomos draudimo/garantinės lėšos. Kiekvienas vežėjas mokėjo po 5000 dolerių įmoką, iš kurių 4000 dolerių kainavo abu pajai (Asociacijos narys yra 2 pajų po 2000 dolerių savininkas), o 1000 dolerių buvo pervedama į rezervinį fondą. Šie pinigai buvo skiriami išmokoms draudimo atvejais ir negalėjo būti išmokami darbuotojams.
Komentarai
Įdomūs dalykai vyksta.. Gražiau nei mūsų Linavoje
Kaip visada, iš karto viską atskleidė.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.