J. Salenekas: „Jeigu Rusijoje padarai du svarbius dalykus per dieną – tai jau gerai“
Su „Linavos“ atstovybės Maskvoje vadovu Juliumi Saleniku kalbamės apie atstovybės veiklą, ateities planus.
Jau beveik dvejus metus vadovaujate „Linavos“ atstovybei Maskvoje. Ką pavyko nuveikti per šį laikotarpį?
Jau beveik dvejus metus vadovaujate „Linavos“ atstovybei Maskvoje. Ką pavyko nuveikti per šį laikotarpį?
Rusijoje „Linavos“ atstovybė buvo įkurta 2003 m. Jai pradėjau vadovauti po penkerių veiklos metų. Kaip ir bet kurioje naujoje vietoje daug laiko užima adaptacija – susipažinimas su aplinka, kontaktų užmezgimas. Sunkiausia buvo suprasti bendrą tvarką, prisitaikyti prie vietinės darbo atmosferos. Visgi Rusija yra šalis, kurios įstatymai ir tradicijos gerokai skiriasi nuo lietuviškų.
Kaip sekėsi užmegzti ryšių su Lietuvos vežėjams svarbiomis Rusijos institucijomis?
Tam tikri kontaktai buvo užmegzti, aš juos perėmiau, su kai kuriomis institucijomis ryšius reikėjo atnaujinti. Žinoma, per beveik dvejus darbo metus Maskvoje pavyko užmegzti nemažai svarbių naujų ryšių.
Su kokiomis institucijomis labiausiai bendradarbiaujate?
Daugiausia su Rusijos vežėjų asociacija ASMAP, Rusijos Kelių transporto inspekcija „Ространснадзор“, su skirtingų Rusijos muitinės postų pareigūnais, su federaline Muitų tarnyba. Esame pakvietę jų atstovus į Lietuvą. Čia jie vedė seminarus, dalyvavo susitikimuose su vežėjais, atsakė į jiems rūpimus klausimus.
Kaip Rusijos muitinės pareigūnai ir ASMAP asociacija vertina Lietuvos vežėjų darbą Rusijoje?
Labai malonu, kad į Lietuvą žiūrima labai teigiamai. Lietuvos vėžėjai ten turi gerą reputaciją. Vertinami už tai, kad darbą atlieka tvarkingai, sumaniai. Rusai netgi pripažįsta, kad Lietuvos vežėjai yra daug labiau pažengę logistikos srityje, kad jų kompetencija atlikti tarptautinius gabenimus yra didesnė. Lietuviai vertinami ir dėl sklandaus sutarčių vykdymo.
Ką Rusijos muitinės pareigūnai kalba dėl Lietuvos vežėjų „juodųjų sąrašų“?
Rusijos muitinė, kaip ir bet kurios kitos šalies muitinė, yra įpareigota vykdyti savo darbą. Jeigu jai kyla įtarimų, kad kurios nors šalies, nesvarbu, ar tai Lietuva, ar Lenkija, ar Turkija, vėžėjai daro daug pažeidimų, imamasi tam tikrų priemonių. Dėl sąrašų sunku kažką pasakyti, nemanau, kad tai pagrindinė problema.
Ar daug Lietuvos vežėjų kreipiasi į „Linavos“ atstovybę Maskvoje? Dėl kokių problemų gaunate daugiausiai užklausų?
Kreipiasi įvairiausiais klausimais. Būna nesusipratimų su Muitinės tarnyba, su Kelių transporto inspekcija. Susisiekia ištikus ir rimtesnei bėdai, pavyzdžiui, kai pagrobiamas vilkikas ar krovinys, neteisėtai organizuojama prekyba. Ne vieną kartą teko važiuoti į Milicijos skyrių, dėl to, kad gavėjas šantažavo Lietuvos vežėją.
Skambina ir dėl vizos pasibaigusio galiojimo, dėl trečiųjų šalių leidimų panaudojimo, kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Skambina ir dėl vizos pasibaigusio galiojimo, dėl trečiųjų šalių leidimų panaudojimo, kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Ar operatyviai teikiama pagalba Lietuvos vežėjams?
Tai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Jeigu, tarkime, problema susijusi su mokesčiais, pavyzdžiui, gavėjas nesutinka mokėti numatytų mokesčių laiku, tai, aišku, negalėsime padėti per vieną dieną. Bendradarbiaujame įvairiais būdais – skambučiai, vizitai, raštų siuntimas. Žinoma, būna ir tokių problemų, kurių išspręsti mūsų atstovybė neturi pakankamai kompetencijos, tuomet rekomenduojame kreiptis į Rusijos juristus. Turime kelis juristus Maskvoje, Sankt Peterburge, Pskove.
Kiek kreipimųsi gaunama per mėnesį?
Sunku pasakyti, kadangi ne visi kreipimaisi fiksuojami. Pavyzdžiui, dažnai teikiame konsultacijas telefonu, paprašome atsiųsti mums reikiamus dokumentus – pažeidimų protokolus, CMR važtaraščius, TIR knygelės kopiją. Tuomet, išanalizavę situaciją, ir sprendžiame, ką daryti.
Ar Rusijos institucijos atsižvelgia į atstovybės darbą? Ar per 7 m. įgytas įdirbis pagelbėja sprendžiant Lietuvos vežėjų problemas?
Taip, įdirbis reiškia labai daug. Jau esame susikūrę patikimų partnerių įvaizdį. Bendradarbiavimo iniciatyvą rodome ne tik mes, bet ir Rusijos muitinės postų pareigūnai – jie siunčia mums įvairius raštus, užklausimus, prašo patvirtinti duomenis.
Ar pastebima tendencija, kad kreipimųsi į atstovybę daugėja? Ar visada Rusijoje nukentėjusi įmonė kreipiasi pagalbos į „Linavos“ atstovybę Maskvoje?
Sunku pasakyti, kartais įmonės bando spręsti savo bėdas pačios, ypač tada, jei turi stiprius partnerius Rusijoje. Su atstovybės pagalba darbai įprastai pajuda sparčiau, nes mes žinome, kur kreiptis. Asmeniniai kontaktai Rusijoje lemia daug.
Ar pasitaiko tokių įvykių, kai Lietuvos vežėjams kyla problemų dėl žalų, padarytų Rusijoje, neapmokėjimo?
Tokių įvykių būna. Jei įmonė mums suteikia įgaliojimą, padedame ir šiais klausiais. Daugiausia ryšių palaikome su „Ingosstrach” draudimo bendrove.
Kiek žmonių dirba „Linavos“ atstovybėje Maskvoje?
Viską spėjame nudirbti dviese – aš ir samdomas Rusijos pilietis.
Kokios pagrindinės problemos kyla atstovaujant Lietuvos vežėjų interesus Rusijoje?
Mūsų darbui įtakos turi bendra politinė atmosfera. Kuo ji geresnė, tuo lengviau dirbti, prisibelsti į valstybines institucijas. Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos ambasada. Ambasadorius itin palaiko Lietuvos vežėjus, yra ne kartą padėjęs išsikapstyti iš vienokios ar kitokios bėdos.
Šiemet leidimų į Rusiją gauta pakankamai. Ką Rusijos institucijos kalba šia tema?
Manau, kad ir ateityje dėl leidimų pavyks susitarti. Kviečiame rusus vežti kuo daugiau krovinių per Lietuvą.
Kokius tikslus kelia atstovybė? Kokie artimiausi darbai numatomi, ko tikitės netolimoje ateityje?
Didžiausias noras dar labiau padėti vežėjams, užmegzti naujų kontaktų, kad gabenimai į Rusiją būtų greitesni ir lengvesni. Norėtųsi užmegzti stipresnius ryšius su Rusijos muitinės agentais.
Taip pat būtų šaunu dirbti ta linkme, kad būtų kuo mažiau tarpininkų tarp krovinio siuntėjo ir gavėjo, t.y. kad būtų kuo daugiau tiesioginių ryšių. Numatome stiprinti ryšius su pramonės ir prekybos institucijomis.
Kas labiausiai apsunkina atstovybės darbą Rusijoje?
Kitų žmonių vangumas, dideli atstumai, nuolatinės spūstys. Darbo ritmas labai intensyvus, tačiau vis tiek Maskvoje neišeina padaryti tiek daug, kaip tarkime, Vilniuje. Patys rusai juokauja: jei Maskvoje padarai du svarbius dalykus per dieną, tai jau gerai.
Aš, kaip vadovas, matau nišų, kur save realizuoti ir kaip prisidėti prie Lietuvos vežėjų gerovės, todėl vyksta spartus ėjimas į priekį. Susipažinimo procesas jau baigėsi, todėl darbai juda sparčiau.
Žinoma, tam įtakos turi dar ir tai, kad prieš pradėdamas dirbti Rusijos atstovybėje jau buvau gerai pažįstamas su daugeliu Lietuvos vežėjų, taip pat turėjau ryšių su Rusijos institucijų pareigūnais.
Ar Lietuvos vežėjų darbui Rusijoje nekenkia dabartinės „Linavos“ politinės batalijos?
Rusijoje žmonės užsiėmę, visi turi savų darbų. Asociacijos reikalai yra asociacijos reikalai. Į tai, kas vyksta, žiūriu kaip į natūralų procesą. Visur visko yra. Dėl to linksniuoti „Linavą“ nėra prasmės.
Esate ne tik „Linavos“ atstovybės Maskvoje vadovas, bet ir Lietuvos verslo klubo Maskvoje valdybos pirmininkas. Kaip suderiname šiuos darbus? Ar nesidubliuoja atstovybės ir klubo funkcijos? Papasakokite plačiau apie šio klubo veiklą, tikslus.
Klubas įkurtas 2004 m. Valdybos pirmininku mane išrinko šių metų vasarį. Kol kas klubas vienija 30 narių. Tai ne pelno siekianti organizacija. Klubo nario mokestis siekia apie 800 Lt per metus.
Pagrindiniai klubo tikslai – informacijos apsikeitimas, naujų Lietuvos įmonių atvedimas į Rusijos rinką, aktyvus bendradarbiavimas su pramonės organizacijomis ir asocijuotomis struktūromis.
Verslininkai susibūrė todėl, kad galėtų pasisemti idėjų, pasidalinti patirtimi. Susitinkame dažnai – įprastai vieną kartą per mėnesį.
Komentarai
Šaunuolis Julius! Ištvermės jam !
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.