E. Daukantas: „Lietuvoje yra keliasdešimt ekspeditorių ir keli šimtai ekspedijuotojų“

13593
Su ekspeditorių asociacijos „Lineka“ laikinuoju prezidentu Edmundu Daukantu kalbamės apie asociacijos veiklos kryptis, artimiausiu metu numatomus darbus, ekspeditorių situaciją Lietuvoje, problemas tarp vežėjų ir ekspeditorių.
Kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena ekspeditoriai? Ar jau pastebimi atsigavimo ženklai – Lietuvoje, Europoje, Rytuose?
Ar krovinių srautai didėja – įdomus klausimas. Statistika rodo, kad jie gyvesni negu pernai. Žaidėjų skaičius – ir ekspeditorių, ir vežėjų, rinkoje yra sumažėjęs. Aš naudočiau kitokią frazę – sąlyginai krovinių daugiau, nes rinkoje mažiau dalyvių, taigi likusiems atitenka daugiau krovinių.
Geras ekspeditorius seka rinką pusę metų ir tik po to daro išvadas. Apie rezultatus, pokyčius rinkoje kalbėsime šį rudenį. Balandžio –gegužės mėnesio šuoliukas į viršų, atrodo, truputį laikinas.
Tam tikras srautų pagyvėjimas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kroviniai tapo smulkesni, tonažas padidėjo labai ne daug. Vis dėlto kol kas džiaugtis, manyčiau, neverta.

Susidaro vaizdas, kad lietuviai vežėjai dažnai keikia ekspeditorius, žiūri priešiškai kaip į tarpininkus, atsiriekiančius dalį pinigų pyrago.  Kodėl taip dažnai kyla problemų tarp vežėjo ir ekspeditoriaus?
Aš mėgstu sakyti, jeigu jums nepatinka ekspeditoriai, tai pažiūrėkite, kas jums nepatinka, ir dirbkite tik su „Linekos“ nariais. Problemų dažniausiai sukelia neaiškios reputacijos veikėjai. Gal vieną dieną imkime ir susitarkime, kas yra tas ekspeditorius.
Mes draugiškai dirbame su „Linava“ ir kiekvieną kartą, kai prasideda kalba apie nesąžiningus ekspeditorius, aš užduodu klausimą: štai mūsų narių sąrašas, prašome informuoti, kurios iš šių įmonių nesąžiningai elgiasi rinkoje. Jie man sako: šitame sąraše nėra. Taigi vėl atsiduriame tame pačiame rate – neprofesionalūs žmonės, esantys ekspedijavimo versle, gadina kitų Lietuvos ekspeditorių gerą vardą.
Esame vienos rinkos dalyviai, mūsų vežėjams reikėtų suprasti, kad jokios svajonės apie „dirbtinį“ licencijavimą situacijos nepakeis, jei šio žaidimo dalyviai nejaus savo atsakomybės. Aš žinau seną svajonę viso pasaulio vežėjų, kad ekspeditoriai galėtų būti tik licencijuotos įmonės ir tik jos turėtų teisę užsakinėti transportą. Aš su tuo sutinku, bet yra kita medalio pusė: jei užsakymą duos ne ekspeditorius, o prekių gamintojas. Ar jis turi turėti licenciją? Jeigu tai gali daryti tik licencijuotos įmonės – tai labai palanki aplinka ekspeditoriams, nes nė vienas klientas negalėtų sudaryti tiesioginės sutarties su jokiu vežėju. Tai būtų įmanoma padaryti tik su ekspeditoriaus pagalba. Ir tada paaiškėtų, kad vėl ne visi patenkinti.
ES turi savo požiūri į šiuos procesus. Mes bandome diskutuoti, bet pamirštame apie ką kalbame. Ekspeditoriaus licencijos ES nėra. Yra kitos licencijos, pavyzdžiui, pakrauti transporto priemonę gali tik licencijuoti asmenys, formuoti krovinius gali tik atskirų specialybių licencijuoti specialistai. Lietuvoje tai nėra iki galo išdiskutuotas klausimas, nėra aiškaus supratimo, kam tai reikalinga. Ekspeditorių licencijavimas vežėjams nepadės.
Tik tie, kurie turi didesnę tarptautinę patirtį, mato, kad žaidimo taisyklės ne visur vienodos, kai kur jos trukdo darbui, kai kur – padeda. Reikia gerai įvertinti.
Ką manote apie ekspeditorių veiklos reglamentavimą?
Ekspeditorių veiklą reglamentuoja straipsnis Civiliniame kodekse. „Linavos“ siūlymai reglamentuoti ekspeditorių veiklą yra kiek keisti. Tarkime, taksi vairuotojų profesinė sąjunga užsimanytų reglamentuoti savo klientų elgesį ir jų finansinį pajėgumą. Kokios reakcijos tai susilauktų?
Kas yra ekspeditorius – vežėjo klientas. Mes užsakome gabenimą – jie atlieka paslaugą. Kiekvienas paslaugos teikėjas norėtų, kad jo klientų veikla būtų griežtai reglamentuota. Bet juk rinkos žaidėjai dirba rinkoje ir pamatę, kad gatvėje nėra reglamentuoto kliento, ims tokį, kokį ras tuo metu.
Į „Linavos“ siūlymus atsakyčiau taip – reglamentuokite vežėjo santykius su ekspeditoriais. Įveskite griežtą taisyklę – jei turime reikalą su nelicencijuotu ekspeditoriumi arba krovinio siuntėju – nepriimkite iš jo užsakymo.
Ar ekspeditorių veiklai kenkia „Linavos“ politinės ir finansinės  batalijos? Kaip vertinate tai, kas šiuo metu vyksta vežėjų asociacijoje?
Veikia kaip ir visos batalijos Lietuvoje – liūdina, nes kolegos negali rasti sutarimo, kaltina vieni kitus. Mes esame giminingos asociacijos, daug mūsų ekspeditorių dirba su kelių transportu, taip pat yra nemažai narių, kurie priklauso ir vienai, ir kitai asociacijai.
Mes oficialiai pranešėme „Linavai“, kad „Lineka“ šitose batalijose nedalyvaus jokia forma. Jeigu mūsų nariai, būdami taip pat ir „Linavos“ nariais, tose batalijose dalyvaus, mes nei drausime, nei padėsime, bet oficiali „Linekos“ pozicija – aiški.
Anksčiau kiekvieno prezidiumo posėdžio metu „Linekoje“ mes turėdavome komentarų apie tai, kas vyksta „Linavoje“, dabar tai yra nediskutuojama tema. Aišku viena, kas beįvyktų vienoje iš verslo asociacijų – verslas nuo to nesustos.
Su kokiomis pagrindinėmis problemomis šiuo metu susiduria „Lineka“?
Keičiasi muitinės tvarkos, reikia tam pasirengti, organizuoti seminarų ciklą asociacijos nariams, suformuoti programą taip, kad įmonių veikla dėl pokyčių nesustotų.
Bus pasikeitimų ir draudimo srityje. Juk formuojasi kitokios draudimo kompanijų politikos. Asociacijos viduje koncentruosimės į mokymosi ir švietimo procesus, taip pat į lobizmą – atstovausime savo narius valstybės struktūrose. Aišku, čia nekalbu apie agresyvųjį lobizmą. Pirmiausia, kai keičiasi įstatymai, tvarkos, siekiame,  kad jų diegimo grafikai būtų suderinti, kad ekspeditoriai būtų gerai informuoti apie pokyčius. Taip pat stengsimės pristabdyti pokyčius, jei jiems dar nepasirengta visapusiškai. Turėjome tokį pavyzdį su išankstiniu deklaravimu, kuris turėjo pradėti veikti nuo šių metų liepos 1 d.
 
Lietuvos muitinė paskelbė, kad bus pasirengusi, tačiau mes įrodėme, kad liepos 1 d. nereikia būti pasirengusiems. Pasirodė, kad buvome teisūs, nes dauguma ES muitinių pranešė, kad pasirengti nespėta. Netyčia iššokę į traukinio priekį būtume atsidūrę kvailio vietoje.
Yra dvi pagrindinės trikdžių grupės: pačios muitinės – jų informacinės sistemos nėra parengtos, kita – krovinių savininkų ir ekspeditorių problematiškas keitimasis informacija. Norint vykdyti išankstinį prekių deklaravimą, informacijos apsikeitimas turi būti sistemingas ir sklandus. Čia nepakanka fakso ar elektroninio pašto.
Tikimasi, kad išankstinio elektroninio deklaravimo sistema pradės veikti nuo 2011 m. sausio 1 d.
FIATA griežtina reikalavimus intermodalinio transporto važtaraščio, vadinamojo FBL (angl. FIATA bill of lading) išdavimui. Kokia situacija Lietuvoje?
Klausimas techninio pobūdžio. Asociacija nėra turtinga, o važtaraščio administravimas yra darbas, kuris kainuoja. Svarstėme, kokia turėtų būti šios paslaugos kaina.
FBL yra reikalingas tuomet, kai krovinys vežamas skirtingų rūšių transporto priemonėmis.
Važtaraštį išduoda „Lineka“. Nesant asociacijos nariu, jį galima gauti tiesiogiai iš FIATA. Norint tapti tiesioginiu FIATA nariu, reikia gauti „Linekos“ rekomendaciją. Mums sunku įvertinti įmonę, kai ji nėra „Linekos“ narys, tai pernelyg drąsu. 
FBL važtaraštis esant tiesioginiu FIATA nariu dažniausiai yra brangesnis. Iki šių metų važtaraščių poreikis buvo skaičiuojamas vienetais per mėnesį. Šiuo metu FBL skaičiuojame dešimtimis per savaitę.
Pastebima tendencija, kad daugėja intermodalinių gabenimų. Vis dar deriname važtaraščio kainodarą, nes vieniems nariams reikia tik mūsų registro (išduodamas numeris), jie gaminasi FBL patys, o kiti nori turėti visą popierinį dokumentą. Mes turime sekti, kad važtaraščiai būtų išduodami patikimoms įmonėms.
Galima gabenti krovinius naudojant kelias transporto rūšis ir neturint FBL važtaraščio. Tokiu atveju, reikia išrašyti skirtingus važtaraščius – jūrinius, geležinkelių, kelių. Daugiau popierių, bet ši schema irgi veikia.
Su FBL patogiau ekspeditoriui ir klientui – galima sekti krovinį nuo siuntėjo iki gavėjo.
Neseniai vykusiame „Linekos“ Kongrese buvo iškeltas FIATA (aut.pastaba – tarptautinė ekspeditorių federacija) mokymų klausymas. Kada prasidės šie mokymai? Ar jiems jau pasirengta?
Tai vienas iš prioritetinių mūsų darbų. Laikydamiesi grafiko, turime atestuoti savo asociaciją iš naujo, kad įrodytume, jog esame pajėgūs tuos mokymus vykdyti ir toliau.
Sudarysime 15–20 žmonių grupę. Mokymus ves Lietuvos mokymo įstaigų specialistai. Kol kas dar nėra aišku, ar vienos ar kelių. Kiekvienos pamokos programa bus patvirtina FIATA. Mokymai bus tokie patys kaip ir visame pasaulyje – ar žmogus mokysis Vilniuje, ar Singapūre, žinių bagažą gaus tą patį. Skirsis tik dėstymo kalba. Diplomas galios visame pasaulyje.
FIATA mokymai truks 200 val. Jų kaina asociacijos nariams sieks per 3000 Lt. Juose galės dalyvauti ne tik asociacijos nariai. Mokymai turėtų prasidėti jau šį rudenį. Lietuvoje yra tik keli šimtai žmonių, turinčių tarptautinius FIATA ekspeditoriaus pažymėjimus.
Mes skatinsime ekspeditorius mokytis, gauti diplomus. Liūdna, kad mūsų vežėjai greičiausiai ir toliau dirbs su tais ekspeditoriais, kurie neinvestavo į savo žinias.
Kodėl tiek mažai įmonių stoja į asociaciją?
Jau daug metų mūsų narių skaičius yra apie 50. Kodėl tiek ne daug? Matyt, nėra daugiau Lietuvoje gerų ekspeditorių. Mes kartais pajuokaujame, kad Lietuvoje yra keliasdešimt ekspeditorių ir keli šimtai ekspedijuotojų.
Šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti ir iš miegamojo, nepakylant iš lovos, tai vien dėl to sakyti, kad tai dar ne ekspeditorius – negalima. Asociacijoje vienija tuos, kurie mano, kad mokymai, dalijimasis patirtimi – vertinga. Tie, kurie pažangūs, tikri ekspeditoriai, o ne laisvamaniai verslininkai, jaučia pareigą ir naudą būdami asociacijos nariais. Asociacija reikalinga tam, kad padėtų spręsti kylančias problemas.
Šiuo metu „Lineka“ vienija 48 narius. Šiemet kelios įmonės sustabdė savo narystę dėl sunkios finansinės įmonės padėties. 
Kaip veikia ekspeditorių asociacijos kaimyninėse šalyse?
Labai panašiai. Narių skaičius irgi panašus (Latvijoje – 40, Estijoje – apie 50), nario mokestis taip pat beveik toks pats (apie 1 500 Lt). Kiek skiriamės nuo Rytuose esančių kaimynų, nes ten yra daug privalomos narystės elementų.
Kaip įsivaizduojate „Linekos“ veiklą per artimiausius metus?
Mane džiugins kitų metų pavasarį įvykęs rinkiminis Kongresas. Jame atsiskaitysime už pradėtus tarptautinius FIATA mokymus, būsime pajudinę iš vietos viešųjų logistikos centrų (VLC) klausimą.
VLC reikalingi ir Rytų–Vakarų koridoriaus asociacijai. Didelis darbas bus išilgai koridoriaus sudėlioti logistikos centrų architektūrą.
Reikia vystyti aukštųjų technologijų pramonę. Ji visiškai bus negyvybinga be galingos logistikos. Aukštųjų technologijų logistikos reikia mokytis – ji sudėtinga. Toks krovinys matuojamas ne milijonais tonų, o kilogramais, bet jo vertė matuojama milijonais eurų. Tai visai kiti darbo modeliai. Lietuvoje yra kompanijų, kurios veža tokius brangius krovinius, bet atskiros kompanijos dar ne aukštųjų technologijų logistikos tradicija.
Mes, kaip šalis, turime pasakyti, ko mes norime – ar norime būti pigių trąšų gamintojų šalis, ar aukštųjų technologijų šalis. Tai klausimas visai šaliai.
 

Komentarai

Irina Duleva 2010-07-19 12:40

Mano nuomone, narystė Linekoje - tai pinigų švaistymas, jokios praktinės naudos apart gražaus įrašo ir sertifikato nėra. "Asociacija reikalinga tam, kad padėtų spręsti kylančias problemas." - kokias ekspeditorių problemas gali išspręsti ši asociacija????? Juokinga iš tikrųjų skaityti, kas parašyta. "Reikia vystyti aukštųjų technologijų pramonę. Ji visiškai bus negyvybinga be galingos logistikos. Aukštųjų technologijų logistikos reikia mokytis – ji sudėtinga." Gal tegul palaukia, kol bus išvystyta pramonė, o patikimas ir profesionalus logistas pats atsiras :) Bet už tokių "profesionalų" apmokymą galima pasisavinti kelis mln. eur iš ES fondų, čia tai prioritetas "Jau daug metų mūsų narių skaičius yra apie 50. Kodėl tiek ne daug? Matyt, nėra daugiau Lietuvoje gerų ekspeditorių. Mes kartais pajuokaujame, kad Lietuvoje yra keliasdešimt ekspeditorių ir keli šimtai ekspedijuotojų" - matyt, yra dar protingų žmonių, kurie nešvaisto pinigų.... Galima ir daugiau pakomentuot, bet laiko gaila :)

2010-07-16 16:40

 LINEKOS NARIU sarasas:UAB „Gelna“ UAB „GreenCarrier“ UAB „Intermodal container Service“ UAB „Jūrtransa“ UAB „Jutatransos ekspedicija“ UAB „Kaminera“ UAB „Kapratas Logistics“ UAB „Klaipėdos svoris“ UAB „Logipolijos vagonai“ Nacionalinė muitinės tarpininkų asociacija UAB „Naftos grupė“ UAB „Nordcarrier“ UAB „Remil“ UAB „Rhenus Svoris“ UAB „Schenker“ UAB „Spedilta“ UAB „Šturvalas“ Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla UAB „Tarptautinio transporto draudimo agentūra“ UAB „Transchema“ UAb „VBT ekspedicija“ UAB „Vilteda“ UAb „VIM agentūra“ UAB „Vinges terminalas“ UAB „Ace Logistics“ UAB „Ad Rem“ UAB „Ahlers Klaipėda“ UAB „ALPI Baltica“ UAB „Anykščių Ratas“ UAB „Arijus“ UAB „Autospeda“ UAB „Autostartas“ UAB „Autostarto grupė“ UAB „Autoverslas“ UAB „Baltijos Garantas“ UAB „Baltijos Pervežimai“ UAB „Bevita“ UAB „BG Logistics“ UAB „BPA“ UAB “Deivira“ UAB „Delamode Baltics“ UAB „DHL Lietuva“ UAB „DSV Transport“ UAB „Egliana ir Ko“ UAB „Emons Spedition Vilnius“ UAB „Finėjas“  

Petrovas Valdemaras 2010-07-15 21:28

Noreciau paklausti patyrusiu vezeju; ar ekspedicija turi daugiau uzdirbti procentaliai negu vezejas?

Izis Povilas 2010-07-13 09:50

Kazkur dusios gilumoje buvo nemalonu girdeti siame straipsnyje isdetytas mintis dar tais senais laikais,kai jusu nariu buvo 3 ar 4 zmones. Puikiai zinau visas sitas peripetijas,nes pats dirbau imoneje,kuri buvo sios asociacijos viena is steigeju.Ir labai gerai pamenu tuos nekuriuos "siekius" kodel buvo ji kuriama .Tai jokia ne paslaptis - jau tada buvo noras,LINAVOS pavyzdziu ikurti organizacija su privaloma naryste ir veiklos licenzijavimu ir ne siaip leicenzijavimu,bet uz nemazus pinigus - ir dabar vis dar Jus stumiate sia ideja, tik ivardijate tai kitaip - FIATA mokymais uz 3000 lt. Kiek kartu buvote uzlipe ant greblio ir visose auksciausiuose valstybiniuose lygmenyse gavote neigiama atsaka apie tokio licenzijavimo teisetuma, o gal as klystu ir kazka ne taip supratau - tada prasau atleisti uz nesupratinguma ir neteisingas mintis? Zaiskite garbingai ir ivardinkite,kad tai yra savanoriska bendraminciu asociacija, bet tik nereikia dangstytis skambiais sukiais ir drabstytis purvais.

Izis Povilas 2010-07-13 09:32

Prisimenant kaip kuresi sita asociacija ir kokio sudetingumo temas gvildeno pirmieji "atestuotieji" ima juokas , jeigu nepavidinti tai dar griezciau - juoku per asaras. Daug kas is tu kas tada gavo tuos pazymejimus buvo garbetroskos,kuriems reikejo savo blanko kamputyje iraso,kad priklauso niekam nezinomai ir nepripazintai asociacijai ir kabinete ireminto "diplomo" apie kazkokiu tai ziniu patikrinima.O sprendziant is to kaip siame straipsnelyje pilstoma is tuscio i kiaura, galima drasiai teigti,kad situacija ne kiek nepasikeite.Todel ir nariu tera 50. O teigti,kad sitie 50 ir yra tikrieji ekpeditoriai, o visi kiti tik ekspedijuotojai, tai tiesiog yra negarbinga kitu rinkos atstovu atzvilgiu. Nesinori cia baksnoti pirstu i konkrecius asmenis ir imones, bet ir is tu 50 nariu yra tokiu su kuriais vengia dirbti ne tik kiti ekspeditoriai, bet ir vezejai. Uztenka tik paziureti i ne kuriu sitos asociacijos nariu uzsakymus ir is kart kyla klausimas : ar tie "diplomantai" suklydo ar tikrai nezino visu vezeju ir ekspeditoriu tiesu tiesos CMR konvencijos nuostatu, kad savo sutartyse itraukia siai konvencijai priestaraujancius punktus?Ar tai nera zinoma sitai asociacijai? Tikrai zinau,kad zinoma ir sitas klausimas buvo keltas dar gudziais kurimosi laikais, bet dar visai nesenai teko matyti tuos pacius punktus.Taigi, gerbiamieji, susitvarkykite is pradziu savo darze, o tada ziurekite i kaimynu ir priekiastaukite apie neisrautas piktzoles!

Мархаева Лола 2010-07-12 17:16

Laba diena. Norėčiau pareikšti savo nuomonę dėl nacionalinių ekspeditorių asociacijų narių ir ekspeditorių santykių su vežėjais. Be abejo, su ekspeditorių asociacijų nariais dirbti apsimoka labiau, kadangi esate tikri, jog su jumis dirba profesionalus partneris. Bet deja, visi mes same pervežimų rinkos dalyviai. O rinka diktuoja savo sąlygas, ypatingai dėl pakrovimų grįžimui, kai nėra laiko tikrinti ekspeditoriaus ir jo mokumą. Todėl mums, kaip Baltijos regiono dalyviams (Lietuva, Kaliningradas, Latvija ir Lenkija), pirmiausiai reikia priimti tam tikras taisykles, panašias į Automobilinio transporto statutą. Vėliau prie tų taisyklių prisijungs ir kiti. Tarkim, visi vokiečių ekspeditoriai remiasi įstatymais, kurie reglamentuoja pervežimus Vokietijoje. Nepamirškite, kad ekspeditorius taip pat dažnai apgaudinėja klientai, todėl šios taisyklės gins ir vežėjus, ir ekspeditorius.

Arūnas Staniulis 2010-07-12 15:28

Kur rasti visu Linekos nariu sarasa? Visai idomu butu pasiziureti.


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Nacionalinės asociacijos

eu-flag-2108026_960_720

Mokslininkai: protekcionistiniai įstatymai prieštarauja ES vertybėms ir tikslams

Europoje ir toliau daugėja šalių, kurios įvedinėja minimalaus darbo užmokesčio įstatymus užsienio šalių vežėjams, dirbantiems jų teritorijoje. Vis tik Europos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai teigia, kad tai prieštarauja Europos Sąjungos principams ir esminiams dokumentams. Maža to, tokie įstatymai žalingi ir visai ES ekonomikai, o ypatingai šalims, kuriose transportas atlieka svarbų vaidmenį, tai yra ir Lietuvai. 

2017-03-23 511
1
^61859F7ABFD231318E62BE91CF689956BFA1DE79CC2DA968D6^pimgpsh_fullsize_distr-6

Su opozicija susitvarkyta. Kas toliau?

Gruodžio 14 d. „Linavos“ prezidiumo posėdyje buvo nuspręsta pašalinti iš asociacijos UAB „Mečys“. Kaip į šitą žinią sureagavo vežėjai, gruodžio 15 d. susirinkę į pakartotinį kongresą? Kokias galima daryti išvadas apie „Linavoje“ vykstančius pokyčius, ir ko vežėjai gali tikėtis ateityje? „Linavos“ nario pašalinimas dėl asociacijos vardo diskreditavimo ir asociacijos orumo žeminimo – beprecedentinis atvejis per visą asociacijos gyvavimo istoriją. Tad nenuostabu, kad pakartotiniame kongrese šis klausimas sukėlė daugybę diskusijų.

2016-12-21 2,327
2
Linava-pav

„Lindra 2“: neatsakyti klausimai

„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas praėjusį rudenį viešai pranešė apie planus kurti asociacijos draudimo bendrovę, kurios tikslas – pagerinti komercinio transporto draudimo sąlygas. Vežėjai sutaria, kad dabartinės draudimo sąlygos yra nepagrįstai drakoniškos, tačiau kyla eilė paprastų klausimų: kaip naujoji bendrovė galėtų būti įsteigta ir kaip turėtų veikti?

2016-12-14 880
3