Asociacijos taikinyje – tranzito milijardai
Kad Lietuva yra tranzito šalis, mūsų krašte žino ir jaunas, ir senas. Teiginį patvirtina statistika – užsienio valstybėms ir kompanijoms mūsų valstybės teritoriją naudojant kroviniams pervežti kasmet sukuriama iki penktadalio bendrojo vidaus produkto.
Tačiau Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijos (angl. East-West Tranport Corridor – EWTCA) prezidentas doc. Algirdas Šakalys įsitikinęs, kad Lietuvos kaip tranzito valstybės galimybės dar toli gražu neišnaudotos. Todėl, pasak EWTCA vadovo, jau dabar būtina dėti visas pastangas, kad gardaus kąsnio gabenant krovinius iš Vakarų į Rytus ir atgal neatimtų konkuruojančios valstybės.
Smarki kova dėl milijardų
Lietuvą labai vilioja projektas būti svarbia grandimi transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų. Jau daug metų kalbama, kad toks koridorius kuriamas. Kokios stadijos yra jo kūrimas?
Mūsų šalis deda visas pastangas, kad būtume konkurencingi kitų Rytų-Vakarų krypties transporto jungčių atžvilgiu ir efektyviai priimtume Azijos-Europos prekybos srautus.
Suprantama, kai šnekama apie globalių prekybos srautų administravimą, vienos šalies pastangų nepakanka. Siekiant sėkmingai konkuruoti dėl globalių prekybos srautų, būtina turėti tarptautinį partnerių tinklą. Toks partnerystės tinklas yra formuojamas per EWTCA, kurios veikloje šiuo metu dalyvauja 37 partneriai iš 13 Europos ir Azijos šalių. Asociacija buvo įsteigta 2010-aisiais Europos Sąjungos (ES) regioninio bendradarbiavimo “Interreg” programos EWTCII projekto rengėjų iniciatyva, jos tikslas – stiprinti pietinės Baltijos jūros subregiono transporto mazgų ir tinklų potencialias galimybes efektyviau tarnauti regiono poreikiams ir tranzito per jį plėtrai.
Šiandien pietinės Baltijos jūros regiono dalies transporto koridorius administruoja 2,3 proc. apimties Rytų-Vakarų prekybos srautus. Jų visų bendra vertė, 2010-ųjų duomenimis, sudarė 552 mlrd. eurų, arba 1 trln. 904,4 mlrd. litų.
EWTCII projekto ekspertų vertinimu, 2030 metais šio koridoriaus rinkos dalis turėtų išaugti iki 5 proc., 2050-aisiais – iki 10 proc., arba 759 mlrd. litų. Ir jų didžioji dalis galėtų atitekti Lietuvai. Žinoma, jeigu mus lydės sėkmė dirbant EWTCA ir kitose organizacijose. Ir ne šiaip dirbant, o Vyriausybės lygiu.
Skirtingos politinės sistemos – ne kliūtis
Turime daug konkurentų. Europos Šiaurėje norima tokį pat koridorių nutiesti per Suomiją ir Rusiją, Europos Pietuose – per Bulgariją ir Turkiją, dabar prekės iš Kinijos į Vakarų Europą ir atgal plukdomos laivais Atlanto bei Indijos vandenynais. Kokios mūsų galimybės įsiterpti tarp tų projektų?
Sutinku, kad konkurencija dėl globalių prekybos srautų administravimo yra didelė ir aštri. Turiu informacijos, kad ieškant pačių racionaliausių maršrutų vežti prekes iš Azijos į Europą per pastaruosius ketverius metus buvo išbandyta arti dvidešimties skirtingų transporto jungčių.
Kita vertus, turiu pastebėti, kad mes kartu su partneriais iš Skandinavijos į šią rinką jau įsiterpėme – kalbu apie jau minėtą labai kuklią 2,3 proc. dydžio iš beveik 2 trln. litų rinkos dalį. Ateities perspektyvos labai priklausys nuo to, ar mus lydės sėkmė harmoningai plėtojant svarbiausius transporto ir logistikos mazgus bei transporto jungtis pietinėje Baltijos regiono dalyje, taip pat – ar pavyks užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą ir didesnį pasitikėjimą tarp partnerių išilgai Rytų-Vakarų transporto koridoriaus.
Susidaro įspūdis, kad Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektas gali buksuoti dėl skirtingų valstybių ekonominių ar net politinių interesų. Viena svarbiausių Rytų ir Vakarų transporto grandinės šalių yra Baltarusija. Ar politiniai interesai gali sugriauti gražią idėją?
– Nepalankūs Baltarusijos ir Rusijos valdančių struktūrų politiniai sprendimai dėl Baltijos šalių jūrų uostų atžvilgiu gali tam tikram laikotarpiui sutrikdyti nusistovėjusius ir rinkos principais besiplėtojančius komercinius santykius tarp partnerių mūsų regione. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dažniausiai randami racionalūs sprendimai.
Mano nuomone, Rytų-Vakarų koridoriaus idėją vargu ar gali sugriauti vienos ar kitos valstybės politiniai interesai. Be to, iki šio laiko ir Baltarusijos transporto ministerijos, ir komercinių struktūrų pozicija koridoriaus atžvilgiu buvo dalykiška bei racionali.
Valdžios parama – gyvybiškai būtina
EWTCA neabejotinai yra viena iš svarbiausių Rytų-Vakarų koridoriaus projekto variklių. Sulaukiate paramos ir iš ES. Tačiau susidaro įspūdis, kad asociacijos beveik neremia Lietuvos Vyriausybė. Galbūt mūsų valdžia netiki projekto ateitimi?
– Tikrai negaliu sutikti su jūsų teiginiu. Tiek Susisiekimo, tiek Užsienio reikalų ministerija pagal galimybes rėmė asociacijos veiklą, aktyviai dalyvavo svarbiausiuose renginiuose. Tuo labiau neįsivaizduoju, kaip be šių institucijų paramos būčiau galėjęs asmeniškai pristatyti EWTCA Baltarusijos, Kinijos, Švedijos ir Ukrainos transporto ministrams.
Lietuvos valdžios struktūrų parama bus reikalinga ir ateityje. EWTCA, kaip daugelyje kitų tarptautinių struktūrų, nuolat vyksta vidiniai procesai, ypač dėl įtakos asociacijos valdymui. Jeigu dėl kažkokių priežasčių prarastume turimas pozicijas asociacijoje, niekas negalėtų garantuoti, kad Klaipėdos jūrų uostas ar bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” galėtų išlikti svarbiausias žaidėjais pietinio Baltijos subregiono Rytų-Vakarų transporto koridoriuje.
Nuo kiekybės – prie kokybės
Kokius svarbiausius darbus plėtodama koridorių EWTCA jau nuveikė ir ką užsibrėžusi nuveikti ateityje?
Didžiuojamės, kad per pirmus porą metų pavyko suformuoti 37 partnerių tinklą, jie suinteresuoti vežti krovinius pietinės Baltijos jūros dalies Lietuvos transporto mazgais ir tinklais. Antra, Lietuvos transporto sistema, kaip sudėtinė Rytų-Vakarų transporto koridoriaus dalis, buvo pristatyta 18-oje tarptautinių transporto konferencijų ir forumų Europoje, Azijoje bei JAV.
Tai buvo kiekybinės plėtros etapas. Dabar pereinama prie kokybinio – bus stiprinamas bendradarbiavimas tarp EWTCA partnerių, toliau katalizuojant inovacinius sprendimus ir plėtojant globalų transporto koridorių.Konkrečius sprendimus dėl EWTCA veiklos 2013 metams asociacijos Taryba priims gruodžio 3 dienos posėdyje Vilniuje.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.