Algimantas Kondrusevičius: tranzito srautus turime saugoti kaip savo akį
Apie vežėjų darbo ypatumus ir iššūkius, kurie šiandien kyla mūsų šalies logistikos industrijai, kalbamės su ilgamečiu asociacijos „Linava“ vadovu ir Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU prezidiumo nariu Algimantu Kondrusevičiumi.
Pastarosiomis savaitėmis vežėjų vardas dažnai minimas sugriežtintos įvežamų degalų kontrolės ir pasienyje kylančių problemų kontekste. Kaip šie pokyčiai atsispindi transporto įmonių veikloje?
Labai tiksliai pažymėjote, kad dirbame didesnės kontrolės, bet ne ribojimų sąlygomis. Tai – esminis skirtumas. Mes esame už protingą, efektyvią kontrolę ir lygias konkurencijos sąlygas visiems regiono vežėjams. Prireikė šiek tiek laiko, kad mūsų argumentus dėl žalingo Lietuvai, kaip tranzito valstybei, įvežamų degalų kiekio ribojimo, išgirstų Vyriausybė. Paradoksalu, bet ir mūsų konkurentai latviai, estai, lenkai jau išbandę savo kailiu, ką reiškia dirbtiniai apribojimai įvežamiems degalams, prašė nekartoti jų klaidų. Tranzito sistema yra itin jautri visokiems barjerams. Jei krovinių srautas pasuktų per kaimynines šalis, o dar labiau tikėtina per Skandinavijos tranzito koridorius, liktume prie suskilusios geldos. Atimtume savo rankomis nemažą dalį krovinių iš logistikos centrų, Klaipėdos uosto. Turime saugoti tranzito srautus kaip savo akį.
Vilkikų eilės pasienyje po įvesto privalomo degalų deklaravimo netirpsta jau antrą savaitę. Ar tai nekenkia tranzitinių krovinių srautams?
Bet kokia papildoma procedūra stabdo transporto srautą, tad kalbame su Lietuvos muitine, kad pastaroji skirtų daugiau pareigūnų į pasienio postus. Sutrikusi „kraujotaka“ pasienyje nežada nieko gero visai logistikos grandinei: nuostoliai ir praradimai yra milžiniški, jei vilkikai su kroviniais stoviniuoja pasienyje keletą parų. Nemanau, kad krovinių siuntėjai norės papildomai mokėti už mūsų patiriamus nuostolius, greičiausiai jie rinksis kitus maršrutus ir kitus vežėjus.
Daug kalbama apie sunkumus kylančius dėl TIR sistemos Rusijoje. Kokia situacija vyrauja Rytuose?
Vyksta aukščiausio lygio tarptautiniai pokalbiai ir susirašinėjimas su Vladimiru Putinu bei kitais aukšto rango pareigūnais dėl Rusijoje taikomų TIR sistemos apribojimų. Jungtinės Tautos, Europos Komisija ir kitos tarptautinės organizacijos konstatavo, jog didžioji kaimynė pažeidė TIR konvenciją. Reaguodama į tai Jungtinių Tautų įgaliotoji TIR sistemos administravimui organizacija IRU kreipėsi į Rusijos prezidentą primindama, jog šios garantijų sistemos veikimas gali būti sustabdytas Rusijoje. Tai reikštų, jog Rusijos vežėjai negalėtų toliau dirbti naudodami patikimą tranzito garantijų sistemą. Ginčytinų momentų buvo iškilę ir daugiau. Lietuvos vežėjams teko savo kailiu patirti visiškai nepagrįstas nuodugnias kaimynų muitinės patikras. Laiku susitelkėme, pavyko atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį ir patikrų, galiausiai, buvo atsisakyta. Lietuvos vežėjų sunkumai tapo Europos Parlamento, Europos Komisijos, Junginių Tautų, IRU bei kitų sprendimo galią tarptautinio transporto politikoje turinčių institucijų svarstomais klausimais. Svarbiausia, kad buvome išgirsti ir teisingai suprasti.
Kokias problemas vežėjų darbui asociacija „Linava“ regi Lietuvoje?
Dar laukia nemažai darbo, kad, pagaliau, imtų mažėti eilės Baltarusijos pasienyje. Pernai pasiūlėme trumpalaikes priemones, inicijavome projektus, kurie netrukus turėtų duoti pageidaujamus vaisius. Vyriausybė pasienio infrastruktūrai plėsti skyrė 170 mln. Lt. Šiemet galėsime aiškiai ir konkrečiai svarstyti Draudimo įstatymo pataisas, kurios parengtos mūsų asociacijos iniciatyva ir pateiktos Seimui. Šių pastangų prireikė, kad per įstatymų keitimą būtų įmanoma išspręsti vieno brangiausių regione privalomojo civilinės atsakomybės draudimo problemą.
Mus stebina jau antrą kartą brangstantis kelių naudotojo mokestis komercinėms transporto priemonėms. Jis didėjo ne procentais, o kartais, todėl dar kartą priminsime Vyriausybei, jog vežėjų verslas apkraunamas nepagrįstai dideliais mokesčiais. Sieksime, kad prieš įvedant ar didinant mokestį būtų bent diskutuojama su verslu.
Minėjote, kad netikrumo dėl ateities dirbantiems Rusijos rinkoje transportininkams išliko nemažai. Ar ieškote naujų rinkų?
Negailime jėgų naujų rinkų paieškoms, mūsų manymu, dar mažai dirbame Azijos, Afrikos šalyse, ypač Maroke, kur atsiveria naujų galimybių, todėl Lietuvos vežėjai garsina šalies transportininkų galimybes dalyvaudami įvairiose tarptautinėse parodose (Rusijoje, Kazachstane, Uzbekistane), seminaruose ir konferencijose. Tik aktyviai ieškodami naujų rinkų galime diversifikuoti savo veiklas, o tuo pačiu ir pajamas, tad tokiuose renginiuose siekiame užmegzti vertingus ryšius ir padedame rasti naujus verslo partnerius. Lietuvos vežėjai yra vertinami kaip išmanantys savo darbą profesionalai, todėl galime konkuruoti ir naujose kryptyse. Svarbiausias uždavinys – neprarasti per du dešimtmečius iškovotų stiprių pozicijų Rytų-Vakarų tranzito srautų aptarnavimo rinkoje. Tvari sėkmė visuomet susideda iš daugelio mažų kasdieninių pergalių, ir nors ji išreikšta vos keliais procentais, ji tik patvirtina, kad veikiame teisinga linkme. Šiais metais ne mažiau svarbu išlaikyti augimą, o tarptautinės ekonomikos tendencijos, tikėkimės, bus mums palankios. Žinoma, akivaizdžiai didėja konkurencija, auga darbo sąnaudos, mus apkrauna naujais mokesčiais, tačiau išliksime dominuojančia transporto rūšimi, nes kelių transportas yra nepakeičiamas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.