A. Kondrusevičius: „Rašinėjantys raštus nėra vežėjų gynėjai, jie tik griauna ilgai kurtą „Linavos“ įvaizdį“
Kodėl kandidatuojate į „Linavos“ prezidento postą?
Pastaruosius keletą metų savo energiją ir žinias naudojau daugiau gindamas bendrus vežėjų interesus negu kad dirbdamas versle. Yra patirtis, yra įdirbis, todėl manau, kad galiu tęsti pradėtus darbus ir turiu nemažai minčių, kaip dirbti vežėjams ir atstovauti jų interesams.
Kaip vertinate dabartinę rinkimų tvarką „Linavoje“? Ką manote apie įgaliojimus?
Iš tiesų, įgaliojimai kartais iškreipia vaizdą, bet yra įstatymai, kurie to nedraudžia. Be to, jei vežėjai duoda įgaliojimus, vadinasi, jie pasitiki tais žmonėmis. Žinoma, daug geriau būtų, jei kuo daugiau vežėjų išsakytų savo valią tiesioginiu būdu – patys dalyvaudami ir balsuodami. Iki šiol nebuvo problemų dėl įgaliojimų. Tik šiais metais grupė vežėjų iškėlė savo interesus aukščiau visų kitų. Tikriausiai tai šių metų rinkiminės kampanijos ypatumai.
Ar įžvelgiate spragų „Linavos“ įstatuose?
Manyčiau, kad jie tikrai nėra tobuli. Reikia įdėti nemažai darbo, kad tie įstatai būtų keičiami sistemingai. Reikia juos papildyti, pavyzdžiui, dėl kadencijų. Galbūt reiktų padaryti rotaciją. Mano galva, 2 metų kadencijos trukmė ydinga, nes per tokį trumpą laiką žmogus negali nei pats įgauti reikiamų kvalifikacijų, nei kažką padaryti. Prezidentas per vienerius metus tik susipažins su situacija, o antraisiais metais pradės rengtis rinkimams. Tik mūsų asociacijoje toks trumpas Prezidento kadencijos laikas. Dažna praktika kitose šalyse, kai Prezidiumas renkamas 4 metams, o Prezidentas – 5 metams.
Matau daug dviprasmybių mūsų įstatuose: reikia daug padirbėti ties Prezidiumo formavimo klausimu, Sekretoriato ir Prezidiumo santykiais. Taip pat palaikau idėją, kad reikia įsteigti Etikos komisiją. Pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad toks organas mums reikalingas.
Ką manote apie dabartinį stojamąjį mokestį į „Linavą“?
Aš esu už mažesnį mokestį – siūlysime jį sumažinti. Jis turėtų būti tarp 50 ir 100 000 Lt. Šį mokestį turi būti pajėgios susimokėti rimtų ketinimų turinčios įmonės. Aišku, į „Linavą“ galima patekti ir nusipirkus bankrutavusią įmonę. Yra ir tokių skelbimų: „Parduodama įmonė – „Linavos“ narė“. Kiek teko girdėti, tokių įmonių kaina maždaug pusė nario mokesčio. Tai geriau sumažinti nario mokestį perpus – tuomet ateis naujos įmonės ir pinigai teks asociacijai.
Kai buvo bumas transporto versle, matydami, kad valstybė nereguliuoja naujų įmonių atėjimo į rinką, nusprendėme didinti mokestį.
Jeigu laimėtumėte Prezidento rinkimus, ką siūlytumėte į Generalinio sekretoriaus postą?
Visų pirma, derintume su Prezidiumo nariais, kad nebūtų netikėtumų. Aš manau, kad Generalinis sekretorius turėtų būti stiprus vadybininkas, kuris užsiimtų asociacijos valdymu. Prezidentas ir Prezidiumas yra politinis organas, nubrėžiantis gaires, o jas įgyvendina Sekretoriato vadovybė.
Kaip įsivaizduojate situaciją po rinkimų? Kokius darbus pirmiausia reikia nuveikti?
Reikia daugiau dėmesio skirti Sekretoriato ir Prezidiumo veiklai koordinuoti. Nevisiškai gerai mūsų Sekretoriatas sprendė faktoringo klausimą. Dėl to praradome šį instrumentą. Tai lėmė galbūt pernelyg didelis bankų atsargumas, be to, patys sau pakenkėme, nes rinkiminė ir ikirinkiminė veikla – straipsneliai, raštai – padarė visiems vežėjams žalos. Žmonės, kurią šią veiklą vykdo, turi jausti atsakomybę, nes jie iš tikrųjų nėra vežėjų gynėjai. Teršdami asociacijos vardą ir ją menkindami, netarnauja vežėjų interesams. Aišku, kad yra trūkumų, bet mes juos atvirai įvardijome ir šaliname. Reikia pripažinti trūkumus, klaidas ir jas taisyti, bet jokiu būdu nemenkinant asociacijos vardo. Juk ne tam buvo ilgai dirbta – suformuotas stiprios asociacijos įvaizdis, kad dabar jis būtų drabstomas purvais. Mūsų asociacijos įvaizdis padėjo apginti daug svarbių interesų. Dabar irgi turime daug grėsmių – tai ir leidimų problema, nauji iššūkiai Rytuose, profsąjungos, gadinančios galimybes konkuruoti, be to, ir Vyriausybė ne visad eina verslo sąlygų gerinimo keliu. Pavyzdys – akcizai, dienpinigių klausimai. Nuolat kovojame dėl to, kad apgintume savo teisę įvažiuoti į Lietuvą pilnais automobilių bakais.
Šiandien daug kalbame apie TIR pilotinį projektą. Per artimiausią mėnesį turėtume pateikti vežėjams galimybę dirbti su pigesne TIR knygele. Jos panaudojimas siauresnis, bet įvertinus tai, kad mūsų vežėjų itin didelis aktyvumas dirbant su Rytų bloku – Baltarusija, Rusija – tai bus naudinga – ir pigiau, ir patogiau.
Esame kviečiami į Rusijos muitinę aptarti problemų. Muitinė ilgą laiką nenorėjo su mumis bendrauti, bet mes parodėme, kad esame solidūs partneriai, galime kvalifikuotai atsakyti į klausimus, kurie kyla dėl vienų ar kitų pretenzijų. Galbūt ta pažanga pretenzijų nagrinėjimo prasme padarė gerą įspūdį Rusijos muitinės vadovybei. Birželį ketiname vykti į Rusiją. Kalbėsimės, kad nebūtų skiriama pernelyg daug dėmesio mūsų vežėjams. Akivaizdu, kad iki šiol juntama itin stipri kontrolė.
Kokia situacija dėl leidimų į Rusiją?
Tai dar viena didelė problema. Rusija aktyviai ir gana agresyviai įgyvendina savo vežėjų gynimo politiką, ypač tai pastebima sunkmečiu. Mes bendradarbiaujame su Rusijos asociacija, kitomis institucijomis, tad bandysime kuo anksčiau suruošti susitikimus, paruošiamąsias komisijas, kad išspręstume šį leidimų klausimą. Mums sunku pasakyti, kad tų leidimų bus, nes tai dar priklauso ir nuo Lietuvos valdžios sprendimų. Aišku, metodiškai dirbant iki šiol mums pavykdavo patenkinti vežėjų lūkesčius. Tikimės, kad ši graži tradicija išliks ir kad Rusijos atstovai taip pat geranoriškai žiūrės į šį reikalą. Juk su Rusija aktyviai palaikome ryšius. Neseniai buvo atvažiavusi Rusijos delegacija, jai pristatėme ir Klaipėdos uosto galimybes, sandėlių, terminalų, ekspeditorių galimybes, tad jie neturėtų labai pykti, kad mes dirbame jų rinkoje. Aišku, šiuo metu yra labai didelė disproporcija. Mes stengiamės ne tik apginti save, bet ir gražiai bendradarbiauti su Rusija.
Kaip bus sprendžiamas „Linavos serviso“ skolininkų klausimas?
Su skolininkais dirba skolų išieškojimo tarnyba, advokatai. Reikia pripažinti, kad tas procesas turėjo būti suvaldytas gerokai anksčiau. Prieš tai nebuvo dirbama efektyviai. Dabar dalis įmonių bankrutavusios ir yra didelių praradimų. Tikėtina, kad iš bankrutavusių įmonių skolos nebus susigrąžintos.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.