„Linekos” prezidentas T. Sankauskas: „Svarbiausias asociacijos uždavinys – lobizmas naujose rinkose“
XVIII-ame Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos kongrese, vykusiame gegužės 20 d., prezidentu išrinktas UAB „Vilteda“ generalinis direktorius Tautginas Sankauskas. Su naujuoju „Linekos“ vadovu kalbamės apie situaciją ekspeditorių rinkoje, asociacijos viziją.
Dar visai neseniai vykusiame „Linekos“ kongrese akcentuota, kad sąvoka „ekspeditorius“ per pastaruosius keletą metų gerokai išsiplėtė. Ar tai kaip nors pakoregavo ekspeditorių ir vežėjų santykius?
Ir ekspeditoriai, ir vežėjai yra logistikos grandinės dalyviai. Vežėjas, mūsų supratimu, irgi yra ekspeditorius. Šiandien vežėjai atlieka tik tam tikrą konkretų darbą logistikos grandinėje, o ekspeditoriai turi vis sumaniau dirbti, nes vien tik patenkinti klientų poreikius jau nebepakanka.
Ar sakydamas, kad patenkinti kliento poreikių jau nebepakanka, turite omenyje didesnį išaugusį dėmesį multimodaliniams gabenimams?
Taip, juk jei imtume atskirai – automobilis, traukinys ar laivas – šiandieninės rinkos sąlygomis gali būti naudinti tik konkrečioje atkarpoje. Ne tik dėl patogumo ir geresnių kliento poreikių tenkinimo vis stipriau orientuojamasi į multimodalumą, bet ir dėl reikalavimų saugumui, ekologijai. Apie tai kalba ir Europos Komisijos (EK) parengta „Baltoji knyga“.
Ar ekspeditoriams kaip ir vežėjams EK atstovų parengti pasiūlymai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus?
Anaiptol. Kai apie tai išgirdome, mes sušukome – pagaliau! Juk ir iki šių reikalavimų tai darėme, t.y., stengėmes orientuotis ne tik į kelių transportą. Aš, perskaitęs „Baltosios knygos“ reikalavimus, neradau nieko naujo. Kiekvienas rimtas ekspeditorius, rimta logistikos kompanija, tuo, ko nori EK, užsiima kasdien. Juk kasdien tenka komponuoti vežimus traukiniais, automobiliais, oru, jūra.
Ar Lietuvos ekspeditoriai turi privalumų prieš kaimynus?
Tikrai taip, ypač tuo, kad turi įvairiapusės patirties gabenant įvairių rūšių krovinius. Lietuviai gali pasiūlyti viską: stiprias automobilių jungtis su Europa kelių transportu, jūros transportu.
Jei imtume vežimų struktūrą pagal krovinių rūšis, tai Lietuva visa galva aukščiau. Esame konkurencingesni. Taigi dabar ekspeditorių uždavinys – neprarasti pozicijų.
O ar mąstoma apie strategiją, kaip tapti didesniais vežėjų draugais, juk ne paslaptis, kad neretai į ekspeditorių daržą krenta sunkūs akmenys: jie kaltinami nepatikimumu, nemokumu ir kitomis blogybėmis, pavyzdžiui, „fenikso sindromu“ (aut. pastaba – kai po bankroto tie patys asmenys steigia naują ekspedicinę įmonę).
Mus kaltina daug kuo – uždelsimu mokėti, labai dažnai ir nemokumu, bet jei pažiūrėtume plačiau, suderinti gabeimus skirtingomis transporto rūšimis, labai sudėtinga, tai reikalauja laiko.
Dėl „feniksų“ – esame pasirengę su jais labai stipriai kovoti. Pirmasis priešnuodis – viešumas.
Kaip ekspeditoriai vertina logistikos centrų kūrimą Lietuvoje? Europoje šie procesai vyko prieš dešimtmetį, o Lietuvoje tik dabar…
Ekspeditoriai labai stipriai suinteresuoti viešųjų logistikos centrų plėtra. Svarbu, kad tai būtų naudinga verslui. Dėl laiko – geriau vėliau nei niekada.
Reiktų parengti ir mokestinius lengvatų paketus ten dalyvaujantiems subjektams. Lietuvai viešieji logistikos centrai naudingi dėl smulkaus ir vidutinio verslo. Juk įprastai jie terminalų neturi.
Praėjusią savaitę dalyvavote regioniniame FIATA susirinkime Odesoje. Kokius klausimus kėlėte?
Daug diskutavome dėl FIATA mokymų. Akcentuota, kad ekspediotoriams reikia mokytis. Dabar mes organizuojame mokymus tarptautiniam FIATA ekspeditoriaus diplomui gauti. Grupėje šiuo metu yra 6 žmonės.
Bendradarbiaujame su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, tačiau reiktų stiprinti ryšius ir su kitomis aukštojo mokslo įstaigomis, kad jų specialistai, galėtų prisidėti prie ekspeditorių kvalifikacijos kėlimo.
Kodėl tiek mažai žmonių nori mokytis? Galbūt pagrindinė negausių grupių priežastis yra aukšta kursų kaina?
Kursai nepigūs, kainuoja apie 10 tūkst. Lt, jei įmonė nepriklauso asociacijai. Vis dėlto darbuotojai ir darbdaviai turėtų rasti sutarimą – galbūt darbuotojas galėtų įsipareigoti atidirbti įmonėje tam tikrą laikotarpį, jei jo darbdavys jam apmokėtų FIATA kursus. Juk ir darbdaviui, ypač ekonominio atsigavimo laikotarpiu, rizikinga mokėti už kursus, kas žino, gal po kelių mėnesių darbuotojas išeis dirbti pas konkurentus.
Paminėjote ekonominį atsigavimą ekspeditorių rinkoje. Vežėjai kalba, kad įkainiai mažėja ir nėra jokio atsigavimo.
Yra gera liaudiška patarlė – kiekvienas juridinis subjektas nori kuo daugiau uždirbti. Jei vežėjai patys mažina kainas rinkoje, t.y., jas dempinguoja, tai nieko keisto, kad įkainiai sumažėjo. Vežėjai turėtų atsakingai pasirinkti ekspeditorių.
Kokią „Lineką“ matote per artimiausią pusmetį?
Dėmesį kreipsime į mokymus ir lobistinę veiklą. Tik reiktų teisingai suprasti. Nekalbu vien apie santykius su valstybinėmis institucijomis. Lietuvoje gajus požiūris: jei esi logistas, tai eini per valdžios struktūras ir ieškai lengvatų. Aš turiu omeny kitą požiūrį – ieškoti rinkų kitose valstybėse. Apie tai reikia pradėti kalbėti garsiai, tai vienas iš pagrindinių asociacijos uždavinių – lobizmas naujose rinkose.
Dažnai ir privačioje ir viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad narystė asociacijoje neduoda praktinės naudos. Ką atsakytumėte išgirdęs tokią nuomonę?
Galbūt tam turėjo įtakos mūsų neaktyvus komunikacijos procesas apie vykdomą veiklą, o, be to, mes kaip asociacija negalime duoti, mes sudarome sąlygas nariams pasiimti tai, ką jie nori. Daug kas priklauso nuo pačių narių.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.