Vilkas ėriuko kailyje: krovinio vagystė, pasinaudojus įmone su gera reputacija
Kiekvienais metais, maždaug spalio viduryje, tradiciškai suaktyvėja įvairaus plauko aferistai, vagiantys krovinius. Matyt, šio sezono populiarumą lemia didžiųjų metų švenčių išvakarėse augančios krovinių pervežimo apimtys. Paprastai šiuo laikotarpiu įmonių pardavimai auga, atitinkamai, daugėja krovinių, o transporto jiems pervežti pradeda trūkti. Vaikantis naudingų sandorių, daugeliui užsakovų pritrūksta laiko patikrinti vežėjus, kuriems ketinama patikėti krovinius. Deja, kartais tokio skubėjimo kaina – pavogtas krovinys. CargoNews.lt redakcija siūlo skaitytojams atkreipti dėmesį į 2016 metais nusikaltėlių naudotą schemą, kuomet kroviniai buvo vagiami prisidengus įmone su gera reputacija.
2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos ekspedicinė bendrovė „Logidėja“ pranešė krovinių ir transporto biržos www.cargo.lt administratoriams apie pavogtą krovinį. Kliento užsakymu šis ekspeditorius turėjo nugabenti buitinę techniką iš Vokietijos į Rusiją. Savo paslaugas pasiūlė Lenkijos vežėjas – įmonė „Buko-trans“. Pastaroji atrodė gana patikimai – Lenkijos juridinių asmenų registre „Buko-trans“ buvo įregistruota 2013 metais ir eilę metų sėkmingai dirbo Lenkijos ir kitų Europos šalių rinkose. Be kitų sąlygų, ekspeditoriaus dėmesį patraukė šio vežėjo siūloma pervežimo kaina – ji buvo 400 eurų mažesnė už įprastą rinkos kainą. Ekspeditorius ir vežėjas sukirto rankomis.
Gruodžio 9 d., penktadienį, vėluodamas vieną parą, vežėjo automobilis atvyko į pakrovimo vietą Vokietijoje. Suprasdamas, kad šiuo įtemptu laikotarpiu transporto trūksta, krovinio siuntėjas jo sulaukė. Saugumo sumetimais siuntėjo sandėlio teritorija yra stebima vaizdo kamerų. Prieš kraunant prekes, ekspeditorius gavo visus būtinus vežėjo dokumentus, be kita ko, ir vairuotojo paso kopiją. Deja, vėliau paaiškėjo, kad šios atsargumo priemonės nesuveikė. Įvažiavus į sandėlio teritoriją, automobilis tariamai sugedo. Vairuotojas atsigulė po kabina, visą laiką, kol vyko krovos darbai, imitavo kažką remontuojąs (netgi išsitepė savo veidą), ir visas savo manipuliacijos baigė tada, kai krovos darbai artėjo prie pabaigos. Matyt, tokiu būdu jis slėpėsi nuo kamerų ir stengėsi, kad vaizdo įrašuose jo veidas būtų sunkiai atpažįstamas. Iš pakrovimo vietos Vokietijoje automobilis išvažiavo, bet sutartu laiku pas Lenkijoje esantį muitinės brokerį nepasirodė.
Po to, kai buvo pranešta apie „Buko-finance“ nepatikimumą, su www.cargo.lt administratoriumi susisiekė Latvijos įmonė ir pranešė apie panašią vagystę. Latvijos įmonė gabeno alkoholinius gėrimus iš Italijos į Estiją, jos krovinys taip pat dingo. Kiek vėliau su nukentėjusiais Lietuvos ir Latvijos ekspeditoriais susisiekė dar 6 įmonės, kurios taip pat nukentėjo nuo „Buko-finance“.
Analizuojant šią nusikalstamą schemą, paaiškėjo, kad biržoje www.cargo.lt „Buko-finance“ užsiregistravo 2016 m. spalio 26 d. Praėjus vos savaitei, lapkričio 3 d., Juridinių asmenų registre atsirado įrašas apie tai, kad ši įmonė parduota naujiems akcininkams. Panašu, kad nusikaltėliai veikė žaibiškai – jie nusipirko įmonę su gera reputacija, ir per trumpą laiką pasistengė surinkti kuo daugiau užsakymų. Gavę užsakymus, jie tikrindavo krovinių siuntėjų sandėlių apsaugos lygį (todėl dažnai vėluodavo į pasikrovimus, nes tokiai patikrai reikėjo laiko), ir jei apsaugos sistemos nekeldavo rūpesčių, atvažiuodavo krovinių.
Kaip saugotis nuo tokių sukčių?
Deja, panacėjos nėra. Esant tokiai schemai, patarimai tikrinti įmonių reputaciją ir veiklos istoriją vargu ar padės. Sezono įkarštyje, kai visas ekspeditorių dėmesys sutelktas į sandorius, laiko patikrinti pasikeitimus vienos ar kitos įmonės akcininkų sąrašuose niekas neturi.
Ką daryti? Kai kurios įmonės šiuo laikotarpiu tiesiog „pasitraukia“. Be abejo, ne visi gali sau leisti kelių mėnesių trukmės atostogas. Tuomet geriausia būtų apsiriboti patikimais vežėjais, su kuriais jus sieja ilgalaikiai santykiai, ir su kuriais dirbant, nemalonių staigmenų tikimybė yra mažesnė.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į įmonių vadybininkų kaitą. Jei įmonėje keičiasi visas personalas, tai atrodo labai įtartinai. Kita vertus, transporto biržų dalyviai taip pat turi nepamiršti, kad pakeitus darbovietę, reikia užblokuoti turėtus ankstesnėse darbovietėse biržos vartotojų profilius, kad jų vardais ir reputacija nusikalstamais tikslais negalėtų pasinaudoti įvairaus plauko prašalaičiai.
Dar vienas „skambutis“, į kurį „Buko-finance“ atveju, deja, ekspeditorius nesureagavo – pasiūlyta žymiai mažesnė, nei rinkos, pervežimo kaina. Niekam ne paslaptis, kad transporto pasaulyje kovojama už kiekvieną eurą, todėl pernelyg „sukalbami“ partneriai turėtų kelti įtarimą.
Gavęs pranešimą apie dingusį krovinį, www.cargo.lt administratorius nedelsdamas blokuoja įtartinos įmonės profilį ir pradeda aiškintis keliamų kaltinimų pagrįstumą. Tačiau įmonės pavadinimas lieka matomas kitiems vartotojams, kad ekspeditoriai ir krovinių savininkai galėtų matyti jos neigiamą istoriją. Deja, kitos biržos (pavyzdžiui, Trans.eu) tokius nepatikimus vartotojus tiesiog pašalina, taip palikdamos jiems galimybę pradėti savo nusikalstamą veiklą „nuo nulio“.
Draudimas
Panašu, kad šioje situacijoje vienintelis universalus patarimas galėtų būti krovinio draudimas. Kol teisėsaugos organai ir transporto bendruomenė nesugalvojo efektyvesnių kovos su panašiais sukčiais būdų, belieka patiems imtis priemonių galimai žalai sumažinti.
Gediminas Daukša, draudimo brokerio „MAI CEE“ Krovinių skyriaus vadovas, teigia, kad pastaruoju metu krovinių vagys tapo labai išradingi. Pasak jo, plečiantis ekspeditoriaus veiklai, tikimybė, kad jo ekspedijuojami kroviniai taps nusikaltėlių taikiniu, taip pat didėja. Todėl ekspeditoriams, kurių apyvarta siekia 1 000 000-1 500 000 eurų, abejonių dėl to, ar reikia drausti savo civilinę atsakomybę, nekyla. Draudžiantis draudimo bendrovėje, veikiančioje Lietuvoje, metinė ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimo poliso kaina prasideda nuo 1500-2000 eurų. Draudžiantis užsienyje esančioje draudimo bendrovėje (tarkim, „ТТ club“ arba „Lloyd‘s) , draudimo poliso kaina prasideda nuo 4000 eurų. Pašnekovo teigimu, nedidelėms ekspedijavimo įmonėms būtų tikslinga drausti krovinius, naudos gavėju nurodant krovinio savininką. Draudžiant krovinius, draudimo įmoka siektų apie 0,1 proc. krovinio vertės. Kitaip tariant, draudžiant 100 000 eurų vertės krovinį, draudimo įmoka būtų 100 eurų.
Advokatė Reda Aleksynaitė patikslino: drausti krovinį ar bet kokį kitą turtą turi teisę tik krovinio/turto savininkas arba asmuo, kuriam krovinio/turto savininkas davė pavedimą tokiam veiksmui atlikti. Jei ekspeditorius neturi teisių į krovinį arba neturi krovinio savininko pavedimo, jam nevertėtų rodyti iniciatyvos sudarant sutartį dėl krovinio draudimo. Šiuo atveju būtų tikslingiau apdrausti ekspeditoriaus civilinę atsakomybę. Tačiau sudarant tokios atsakomybės draudimo sutartį, reikia labai gerai įsigilinti, kokios apimties draudimas perkamas – ar numatyta pilna atsakomybė už samdomus asmenis, ar numatytas didelio neatsargumo draudimas (CMR Konvencijos 29 str.)
Be jokios abejonės, papildomas draudimas – tai papildomos išlaidos. Tačiau jos bet kokiu atveju bus ženkliai mažesnės, nei nuostoliai, kuriuos gali tekti patirti kompensuojant krovinio savininkui pavogto krovinio vertę.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.