Vežėjai prarado ne tik turtą, bet ir pajamas
Vežėjai skaičiuoja nuostolius, patirtus per gaisrą kelte „Lisco Gloria“. Jie ne tik prarado dalį įmonių transporto priemonių, tačiau turės tenkintis ir menkesniu pelnu, mat šiuo metu pats vežėjų įmonių darbymetis. „Linavos“ duomenimis, kelte sudegė 144 puspriekabės bei šaldytuvai ir 79 vilkikai.
Prarado ir turtą ir pajamas
„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad ši nelaimė turės ypač neigiamos įtakos dėl gaisro nukentėjusioms bendrovėms. „Jie prarado krovinius ir neaišku, ar už juos bus sumokėtos kompensacijos. CMR draudimas žalos nepadengs, kadangi gaisras kilo jūroje. Vežėjų pajėgumai sumažės, nes nelaimė įvyko per patį darbymetį, kai uždirbama daugiausiai pinigų,“ – sako jis.
Anot A. Kondrusevičiaus, kol kas tikslinama, kiek „Linavos“ narių nukentėjo. Šiuo metu turima duomenų apie 14 transporto įmonių. Asociacija ketina palaikyti savo narius, kitą savaitę planuojama padaryti nukentėjusiųjų narių ir jūrų teisės žinovų susirinkimą. Tai bus daroma, siekiant paruošti bendrą poziciją ir padėti atgauti bent dalį turto.
Labiausiai nuo gaisro nukentėjo UAB „Vlantana“, praradusi daugiau kaip 30 transporto priemonių ir A. Griciaus autotransporto įmonė, per gaisrą netekusi 10 vilkikų ir 20 šaldytuvų su kroviniais. Įmonės savininkas Antanas Gricius sako, kad šios transporto priemonės jiems atsiejo apie 4,5 milijonų Lt ir dar apie 1,5 milijono Lt kainuoja krovinys. Sudegė apie 10 proc. įmonės transporto, taigi sumažėjo ir pajamos. „Blogiausia tai, kad neturėjome kasko draudimo. CMR draudimo apsauga jūroje netaikoma, “ – sako jis. Pašnekovas tikisi, kad pavyks susitarti su „DFDS Lisco“, mat draudimas tikriausiai už krovinį neatlygins.
Gaisre nukentėjusios bendrovės UAB „Vitlaima“ vadovas Kęstutis Unguvaitis pasakoja, kad keltu plukdė 2 pardavimui skirtus vilkikus, kurių bendra vertė – nuo 60 iki 80 tūkst. Lt.
„Šios transporto priemonės buvo skirtos parduoti Lietuvoje, deja, jos apdraustos privalomuoju, o ne kasko draudimu,“ – sako jis. Įmonė jau nusiuntė reikiamus dokumentus į kelto bendrovę. „Kaip viskas baigsis dar neaišku. Minėjo, kad atlygins nuostolius, tačiau tik žodžiu. Kol kas nieko konkretaus nesakė, be to, į tą bendrovę ir prisiskambinti neįmanoma, visi telefonai yra užimti,“- sako jis.
UAB „Medva Cargo Services” vadovas Vaidotas Pranys pasakoja, kad įmonė dėl gaisro neteko 3 vilkikų ir 3 šaldytuvų. Jų verte maždaug 200 tūkst. eurų. Krovinio vertė, pasak pašnekovo, apie 300 tūkst. eurų.
V. Pranys apgailestauja, kad įmonė negali vykdyti visų įsipareigojimų. „ Transporto srautai buvo suplanuoti beveik iki metų galo. Suprantama, bus prarastos ir pajamos, nes kiekviena mašina, atneša pajamų įmonei. Dabar sezono pikas ir gaila, kad tuo piku negalėsime 100 procentu pasinaudoti,“ – sako jis.
Stipriai nukentėjo ir mažesnieji vežėjai. Pasak V. Stonkaus komercinės firmos vadovo Vaclovo Stonkaus, įmonė prarado 2 automobilius iš 5. Nuostoliai siekia apie 225 tūkst. Lt. „Pasirodo, CMR draudimas jūroje negalioja. Deja, kasko draudimo galiojimas automobiliams irgi buvo pasibaigęs, tad tikimės, kad nuostolius padengs degusio kelto bendrovė,“ – sako jis. Pašnekovas tikisi, kad už patirtus nuostolius bus atlyginta, tačiau kol kas nėra jokių tikslių duomenų.
Vieną vilkiką ir vieną šaldytuvą prarado bendrovė „Kriolita“. Iš viso įmonės parke buvo 8 vilkikai. Anot jos vadovo Arvydo Baublio, nuostoliai siekia daugiau kaip 62 tūkst. eurų už transporto priemones ir 16,5 tūkst. eurų už krovinį.
Kokių išmokų tikėtis?
Dešimtimis milijonų skaičiuojamos žalos dėl gaisro draudimas 100 procentu nepadengs.
„Dėl kasko draudimo galbūt ir nekils ginčų, tačiau jų kils dėl krovinių draudimo CMR. Jau daugelis draudikų vienareikšmiškai pareiškė, kad pagal CMR draudimą, kurį ir turi praktiškai visi vežėjai, draudikai vargu ar mokės. Tiksliau sakant, praktiškai neabejojama, kad nesumokės. Neaišku, kaip už tai sumokės ir jūrų vežėjas, „DFDS Lisco“, kurio kelte ir įvyko nelaimė. Nepaisant to, kad nėra vežėjo kaltės, užsakovai, įtariu, reikalaus nuostolio padengimo iš vežėjo,“ – sako A. Kondrusevičius.
Paklausėme draudimo bendrovių apie ruošiamas mokėti išmokas.
Pasak draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“, didesnių bėdų patirs vežėjai, kurių transporto priemonės nebuvo apdraustos kasko draudimu. Kaip rodo praktika, žalos išieškojimas iš trečiųjų asmenų nėra paprasta procedūra, tam reikia ir teisinių žinių, ir laiko. Kita vertus vežėjo jūra atsakomybė taip pat ribota, todėl visiško žalos atlyginimo galima ir nesulaukti.
Tomas Nenartavičius pastebi, kad po gaisro „Lisco Gloria“ kelte, vežėjams daug neramumų kelia atsakomybės už krovinį, kuris buvo gabentas jūra, klausimas. Didžiausią nerimą vežėjams kelia tai, kad CMR konvencija neva negalioja krovinius vežant ne sausuma, o jūra, ir dėl šios priežasties vežėjai turėtų atlyginti patirtą žalą krovinių savininkams.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad CMR konvencija, kurioje numatyti vežėjų atsakomybės už krovinį apribojimai, galioja ir tais atvejais, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu. Minėtoje konvencijoje numatyta, kad vežėjas nėra atsakingas už krovinį, jeigu jis negalėjo išvengti aplinkybių, dėl kurių įvyko žala. Atsižvelgiant į tai, krovinio savininkui patirtus nuostolius turi atlyginti draudimo bendrovė, kurioje savininkas buvo jį apdraudęs“, – teigia draudimo ekspertas T. Nenartavičius.
Pasak T. Nenartavičiaus, kai bus aiškios nelaimės aplinkybės, neapdraustų krovinių savininkai dėl patirtų nuostolių atlyginimo galės kreiptis į kaltininkus. Jie gali tikėtis dalinio žalos atlyginimo tik tose ribose, kurias nustato jūrų teisės aktai.
„PZU Lietuva“ gavo tris pranešimus apie nukentėjusius krovinius, kurių vežėjai buvo apsidraudę vežėjų automobiliais atsakomybės draudimu (CMR). Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CRM konvenciją vežėjai nėra atsakingi už krovinį, jei neturėjo galimybės užkirsti kelio nuostoliams.
Apsidraudusiems TVPCA draudimu, vargu ar pavyks gauti išmokas iš draudimo kompanijų. Anot M. Žilionio, TPVCA draudimo apsauga čia negalioja, nes transporto priemonės nebuvo kelyje ir nesukėlė eismo įvykio. Pašnekovas patikina, kad nuostoliai bus padengti visiems nukentėjusiems, apsidraudusiems kasko draudimu.
"Lietuvos draudimo" Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas rekomenduoja pasirinkti įvairiapusišką draudimą – ir kasko, ir TVPCA, ir krovinių draudimus. Šie metai, anot jo, pasižymėję daugybe itin didelių gamtos kataklizmų, paneigė visas verslininkų abejones dėl draudimo būtinumo bei aktualizavo jo reikšmę. Katastrofinių žalų scenarijai tapo visiškai realūs ir juos ne vienam teko patirti savo kailiu. Patiems iš anksto pasirūpinus rizikos valdymu ir patikimu tiesioginiu draudimu nuo katastrofinių įvykių, pavyzdžiui savo turto, krovinio, kasko draudimu, nelaimės ar katastrofos atveju neteks atsidurti ant prarajos ribos ar melsti kieno nors pasigailėjimo.
Karolina Karpova, bendrovės "BTA draudimas" Žalų departamento vadovė sako, kad išmokos bus mokamos surinkus visus būtinus dokumentus. TVPCA draudimas šiuo atveju nėra aktyvuojamas, nes pagal jį atlyginamos transporto priemonės valdytojo veiksmais padarytos žalos tretiesiems asmenims. „Šiuo atveju neįžvelgėme jokios vežėjų atsakomybės, priešingai jie yra nukentėję ir turi teisę gauti visą žalos atlyginimą iš laivo civilinės atsakomybės draudimo," – sako ji.
Draudimo bendrovės "If" transporto žalų departamento vadovas Ernest Goliančik patvirtina, kad TVPCA šiuo atveju negalioja, nes transporto priemonės buvo transportuojamos. Taip pat privalomasis draudimas kompensuoja nuostolius įvykus eismo įvykiui, bet šiuo atveju įvyko gaisras. Anot jo, šiuo atveju (įvykio kelte „Lisco Gloria“) reikia būti apsidraudus transporto priemonę kasko draudimu o krovinį – krovinių draudimu, įskaitant jūrines rizikas. Mūsų privalumas šiuo atveju, kad pagal mūsų standartines sąlygas, kasko draudimas galioja ir tada, kai transporto priemonė yra laive.
Šiuo metu „DFDS Lisco“ yra atliekamas tyrimas dėl gaisro priežasčių, kurias nustačius bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovė, siekdama sutaupyti vežėjų ir keleivių laiką, šiuo metu renka duomenis apie patirtą žalą. Kai tik bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, visus nukentėjusiuosius žadama nedelsiant informuoti.
Komentarai
Sudegė apie 10 proc. įmonės transporto, taigi sumažėjo ir pajamos. „Blogiausia tai, kad neturėjome kasko draudimo. CMR draudimo apsauga jūroje netaikoma, “ – sako jis. „Pasirodo, CMR draudimas jūroje negalioja. Deja, kasko draudimo galiojimas automobiliams irgi buvo pasibaigęs, tad tikimės, kad nuostolius padengs degusio kelto bendrovė,“ – sako jis. Gaila tr.pr. , bet sutaupyta turbūt kasko draudimu atžvilgiu, o ir nepastebėta, kad jis baigėsi.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.