Transportininkai praranda budrumą – dingsta kroviniai (papildyta)
Jau kurį laiką CargoNEWS iš vežėjų nesulaukdavo žinių apie dingstančius krovinius. Tačiau neseniai redakciją pasiekė informacija, kad dalis įmonių prarado budrumą ir vėl pradeda bendradarbiauti su įvairaus plauko ir keistas sąlygas diktuojančiais pervežimų užsakovais. Siūlome susipažinti su istorija, kuri, tikimės, jus ne tik įspės apie gresiančius pavojus, bet ir privers atidžiau rinktis partnerius.
Spalio pradžioje Vilniuje dingo du sunkiasvoriai automobiliai su akumuliatorių kroviniu. Pasinaudota viena iš populiariausių vagysčių schemų – krovinys perkrautas į kitus sunkvežimius ir išvežtas neaiškia kryptimi. Šiuo metu bylą nagrinėja Kauno policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius.
Rusijos įmonė „Орлан“ Čekijoje nusipirko 40 t. akumuliatorių. Tam, kad parsivežtų krovinį į Rusiją, įmonė Baltarusijoje nusisamdė ekspeditorius „КомкорТранс- Сервис“. Vietoje to, kad pasisamdytų „tiesioginį“ vežėją, baltarusių ekspeditorius pasiūlė užsakymą niekam nežinomai įmonei – UAB „Jauryklis“. Jos vardu reikalus tvarkė žmogus, prisistatęs Donatu Žvinkliu. Nuo 2008 m., kai įmonės prieiga prie Cargo.LT sistemos buvo užblokuota, ji neturi jokio reitingo ir/arba įrašų apie vykdomą veiklą. Transporto biržoje Lardi-trans, kur ir buvo patalpintas minėto Baltarusijos ekspeditoriaus pasiūlymas, „Jauryklis“ užsiregistravo šių metų rugsėjo 11, o paskutinis apsilankymas buvo rugsėjo 19.
Krovinys į Rusiją visgi neatvyko.Pagal pateikiamus eksporto deklaracijos duomenis, jis yra neišvežtas iš Europos Sąjungos. Tad „КомкорТранс- Сервис“ nieko nebeliko, kaip rašyti pareiškimą į policiją dėl dingusio krovinio.
Krovinių judėjimas
Eksporto deklaracijoje išsikrovimo vieta nurodyta Rusijoje. Kroviniai Čekijos sandėlius paliko rugsėjo pabaigoje. Rugsėjo 29 d. čia pasikrovė ekspeditoriaus UAB „Jauryklis“ užsakytas UAB „Herata“, o kitą dieną ir UAB „Vičiūnai“ sunkvežimis. Abiem atvejais „Jauryklis“ susirado vežėjus transporto biržoje ir pasiūlė jiems krovinį. Sunkvežimiams buvo nurodyta juos pristatyti į Kauną. Lietuvą minėtos transporto priemonės pasiekė atitinkamai spalio 1 ir spalio 2 d. Abu jie buvo nukreipti į UAB „Alta transportas“ sandėlius, esančius Raudondvario plente 150-221 Kaune. Lieka neatsakytas klausimas – kaip „Herata“ ir „Vičiūnai“ galėjo sutikti pasirašyti krovinių vežimo sutartis su niekam nežinoma, nulinį reitingą ir nulinį balansą turinčia įmone, ir netgi pristatyti jai krovinius, kaip teigiama, be apmokėjimo? Matyt, asmuo, prisistatęs D. Žvinkliu ( šios aferos organizatorius) turi neeilinį hipnotizuotojo talentą!
Redakcija susisiekė su sandėlio Kaune, kuriame buvo laikomas krovinys, atstovu.Paaiškėjo, kad perkrovimą ir sandėliavimą užsakė UAB „Jauryklis“ atstovu D. Žvinkliu prisistatęs asmuo. „Alta transportas“ sandėlio atsakingi darbuotojai patikino, kad turi visus reikiamus dokumentus. Kroviniai iki jų atkeliavo ir iškeliavo nepažeisdami pervežimų tvarkos.
Muitinės informacijos tarnyboje mus informavo, kad gabenant krovinį su eksporto deklaracija ir perkraunant jį į kitą transporto priemonę, užtenka padaryti įrašą apie tai CMR važtaraštyje. Tuomet krovinys gali toliau keliauti į pasienį, kur pagal nustatytą tvarką, įsigijus mokesčių sumokėjimą garantuojančius dokumentus, galima kirsti sieną ir įvažiuoti į Rusiją.
Tad visai neužilgo kroviniai pajudėjo iš laikinosios į nuolatinę Lietuvos sostinę, kurioje krovinys ir pradingo. Baltarusijos ekspeditorių įmonės pareiškime policijai nurodoma, kad minėtą krovinių pervežimą organizavo Lietuvos ekspeditoriaus UAB „Kauno logistikos agentūra“ vadybininkė, kuri atlikti šį vežimą pasiūlė UAB „Ogtransa“ ir UAB „Jutransva“ įmonėms. Tiesa, UAB „Kauno logistikos agentūra“ neigia dalyvavusi užsakant transportą. Jie oficialiu raštu informavo redakciją, kad jokių sutarčių ar kitų dokumentų, kurie sietų juos su iš Kauno į Vilnių pervežimą atlikusiais vežėjais, nėra, nors telefonu šios įmonės atstovė CargoNEWS paminėjo, jog „padėjo“ ponui D. Žvinkliui surasti vežėjus.
Jei minėtas baltarusių pareiškimas policijai vis tik yra tiesa, tuomet kyla klausimas – kodėl „Kauno logistikos agentūra“ neigia dalyvavusi organizavusi pervežimą ir kas užsakė minėtą pervežimą? „Jauryklis“? Kodėl tokiu atveju nebuvo pasirašytos sutartys nei su vežėjais nei su užsakovu? Juk ekspeditorius už surastus vežėjus ar krovinius gauną atlygį? Gal šiuo atveju atlygis gautas kitais būdais? O gal minėtas ekspeditorius linkęs savais metodais pagelbėti krovinių ar vežėjų ieškantiems klientams? Tiesa, kaip matome, tokia pagalba gali tapti „meškos paslauga“.
Kaip vyksta pervežimas be sutarčių?
Spalio 1 d. į Kauną atvykęs krovinys buvo iš karto perkrautas į UAB „Jutransva“ sunkvežimį, bei lydimas sidabrinio „Vokswagen“ markės automobilio, kuriame buvo Donatu Žvinkliu prisistatęs asmuo, išvyko į Vilnių.
Spalio 2 d. atvykęs krovinys buvo iškrautas „Alta transportas“ sandėliuose, o į UAB „Ogtransa“ sunkvežimį pakrautas spalio 7 d. Sunkvežimį vėl lydėjo sidabrinis „Volkswagen“. Abu kroviniai, pagal kreipimąsi į policiją, iškrauti netoli Žarijų g. 2A.
Pareiškime policijai minima ir tai, kad už abu krovinių pervežimus Lietuvoje buvo apmokėta grynaisiais pinigais. Pirmuoju atveju pinigus rugsėjo 30 d. Kaune, sutartoje vietoje perdavė sidabriniu „Volkswagen“ atvykęs asmuo, antruoju atveju tai padarė D. Žvinkliu prisistatęs asmuo išsikrovimo vietoje spalio 7 d. Beje, visi krovinį lydėję dokumentai, pasak pareiškimo policijai, keliaujant iš Kauno į Vilnių buvo pas minėtą sidabrinio „Volkswagen“ vairuotoją. Jis juos ir pasiliko.
Kas tas „Jauryklis“?
Visą tą laiką UAB „Jauryklis“ atstovas užsakovus „Skype“ programa informavo apie tai, kad kroviniai juda pagal grafiką. O spalio 10 d. užsakovams susisiekti su minėtu asmeniu ar įmone nebepavyko.
Interneto platybėse aptikome net keturis telefono numerius, kuriais turėtų būti galima susisiekti su UAB „Jauryklis“ ar D. Žvinkliu. Deja, visi jie arba išjungti, arba tiesiog nebeegzistuoja.
Daugiau informacijos apie įmonę beveik nėra. Apyvarta pastaraisiais metais neviršijo 50 tūkst. litų per metus. Sunku suprasti kaip veikia tokia įmonė, nes daugumos iš mūsų asmeninė „metinė apyvarta“ yra didesnė. „Jauryklyje“ dirba du darbuotojai, PVM kodo nėra. Registrų centre randame informaciją, kad įmonė įkurta 1997 m. Išraše figūruoja tik dvi pavardės: dabartinė įmonės direktorė Viliutė Žvinklienė ir buvęs direktorius Donatas Žvinklys. Pasidomėjus kaip atrodo jų buveinė, nustembame. Galima tik spėlioti, ar įmonė pastaraisiais metais vykdė bent kažkokią veiklą, o gal tiesiog visą tą laiką buvo gudriai galvojama krovinių vagystės „schema“?
Įmonės prieiga prie Cargo.LT užblokuota nuo 2008 metų, jai nesugebėjus pateikti visų privalomų biržos dalyviui dokumentų.
Paslaptingas raudonas „MAN“
Vežėjai, gabenę krovinius iš Kauno į Vilnių, situacijos nekomentuoja, tad vėlgi tenka remtis pareiškimu policijai. Pagal jį, visoje šioje istorijoje dalyvavo dar vienas sunkvežimis. Abiem atvejais, kuomet kroviniai atvyko į Vilnių, iškrovimui buvo naudojamas raudonas „MAN“ sunkvežimis su manipuliatoriumi. Ant jo borto buvo užrašas „Banner Baterry“. Minėtas sunkvežimis galėjo būti irgi užsakytas iš nieko nenutuokiančių verslininkų, o galbūt ir sąmoningai buvo naudojamas nusikaltimo schemoje. Ką nors žinančius apie minėtą sunkvežimį prašome susisiekti su redakcija.
Vienas iš vairuotojų, vežusių krovinį į Vilnių, teigia, kad perkrovimo metu bendravo su šios transporto priemonės vairuotoju, kuris teigė, kad yra ir jos savininkas. Andriaus ar Audriaus vardu prisistatęs vyras pasakė, kad krovinys turėtų būti pervežtas netoli – į Žemųjų Panerių rajoną.
Deja, šioje vietoje istorija nutrūksta. Daugiau jokios informacijos apie minėta transporto priemonę ir jos savininką nėra.
Kas praturtėjo, o kas nuskurdo?
Be jokios abejonės krovinio siuntėjas ir gavėjas neturėtų būti patenkinti esama situacija. Jei policijai nepavyks surasti pagrobto krovinio, jų nuostoliai bus nemenki, o krovinį pagrobę sukčiai jį realizuos juodojoje rinkoje.
Prie pirmą pervežimą iš Čekijos į Lietuvą atlikusių vežėjų ir krovinį priėmusių sandėlio vargu ar galima prikibti. Tikėtina, kad į sukčiavimo schemą jos buvo įtrauktos apie tai pačioms įmonėms net nenutuokiant. Bet joms kyla teisėtas klausimas – ar po šios istorijos jos išliks kitų įmonių akyse kaip profesionaliai dirbantys ir patikimi partneriai?
Kaip bebūtų, jei nėra apdraustas, už ekspeditoriaus neprofesionalumą ir aplaidumą mokės krovinio savininkas. O krovinio siuntėjui, kurio pavadinimas įrašytas eksporto deklaracijoje, teks sumokėti PVM – deklaracija nebuvo uždaryta, ir krovinys liko kažkur ES teritorijoje.
Siūlome prisiminti CargoNEWS publikacijas apie tai, kaip išsirinkti patikimą ekspeditorių ir kur galima patikrinti duomenis apie jį.
Pareigūnams, tiriantiems šią bylą, linkime surasti paslaptingojo raudono „MAN“ savininką ir patį D. Žvinklį. Tikimės, jog jiems pavyks išpainioti visas šios painios bylos gijas. Transporto pasaulyje labai nesunku prarasti gero tarpininko ar vežėjo reputaciją, kaip tai nutiko prieš kelis metus vienai Slovakijos įmonei, o ją atstatyti gali būti labai nelengva.
Nesileiskite mulkinami, saugokite savo krovinius ir tikrinkite partnerius.
Papildymas
Po šios publikacijos Cargo.lt administratorius bendravo su vežėjais, „Ogtransa“ ir „Jutransva“, atlikusiais pervežimą Kaunas – Vilnius bei „Kauno logistikos agentūra“ atstovais. Po šių pokalbių paaiškėjo naujų detalių, kurios aprašytą situaciją padarė šiek tiek aiškesnę.
Abu vežėjai papasakojo bemaž identišką istoriją: krovinys pervežimui Kaunas – Vilnius buvo surastas transporto biržoje, kurioje jis buvo patalpintas UAB „Kauno logistikos agentūros“ vardu. Numatyta ir kaina, nuo kurios 100 lt. turėjo atitekti ekspeditoriaus vadybininkei, kuri turėjo „suvesti“ tikrąjį užsakovą su vežėjais. Vadybininkė davė kontaktus žmogaus, su kuriuo ir reikėjo toliau derinti pervežimo detales, informavo vežėjus apie vežimo sąlygas.
Vienas iš vežėjų anksčiau buvo dirbęs su šia kompanija. Iki tol jokių problemų nekildavo tad ir šį kartą sutiko. Tik po to kai dingo kroviniai, vienam vežėjui pareiškus pretenziją „Kauno logistikos agentūrai“, yla išlindo iš maišo.
UAB „Kauno logistikos agentūros“ direktorė pokalbio metu papasakojo, kad gavusi vežėjo pretenziją, nelabai suprato kas vyksta. Po pokalbio su vadybininke visa situacija pasidarė aiški. Direktorės teigimu, vadybininkė veikė kaip fizinis asmuo, o įmonėje apie tokį „versliuką“ nežinojo niekas.
Anksčiau UAB „Kauno logistikos agentūra“ su UAB „Jauryklis“ nebuvo dirbusi. Direktorė tik spėliojo kodėl jos darbuotoja taip pasielgė. Viena iš realiausių versijų – noras turėti daugiau pajamų. Kadangi už „paslaugą“ buvo pažadėta atsiskaityti grynaisiais iki iškrovimo, tad ir užsakovas nebuvo tinkamai patikrintas ir neatkreiptas dėmesys į abejotiną sandorį.
Advokato komentaras
Ką daryti darbdaviui norint apsisaugoti nuo tokios žalos įmonei ir kas jo gali laukti, jei vistik panašus įvykis nutinka? Minėtą situaciją sutiko pakomentuoti Advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ advokatas Edmundas Daunys. Jis pastebi, kad būtų naivu manyti, kad egzistuoja kažkokios priemonės, kuriomis darbdaviui būtų įmanoma visiškai apsisaugoti nuo nesąžiningų darbuotojų. Advokatas pastebi, kad norint apsisaugoti nuo panašių situacijų ir galimų neigiamų padarinių reikia kalbėti apie tai, kaip darbdavys galėtų išvengti trečiųjų asmenų, nukentėjusių nuo tokių jo darbuotojų, pretenzijų.
Esminė sąlyga, su kuria įstatymas sieja darbdavio civilinę atsakomybę už darbuotojo sukeltą žalą, yra ta, kad ji turi būti padaroma darbuotojui vykdant savo darbines funkcijas, t. y. veikiant darbdavio interesais. Aptariamą darbdavio netiesioginę atsakomybę įstatymas visiškai sutapatina su darbuotojo atsakomybe, t. y. darbdavys atsako už darbuotojo vykdant darbo pareigas padarytą žalą, jeigu už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas.
Darbdaviui norint išvengti atsakomybės, jam tektų teisme įrodyti, kad žalą darbuotojas sukėlė veikdamas ne jo(darbdavio), o savo interesais, žalą lėmę veiksmai nebuvo susiję su darbo funkcijų vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką darbdaviui tektų įrodinėti ir tai, jog jis ėmėsi protingų priemonių užkirsti kelią žalą sąlygojusiems darbuotojo neteisėtiems veiksmams.
Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs darbdavį atsakingu už jo apsaugos darbuotojo sumušto kliento patirtą žalą, šį sprendimą, be kita ko, argumentuodamas tuo, kad darbdavys pasirinko atitinkamos kvalifikacijos neturintį darbuotoją.
Jeigu įrodyti, kad trečiajam asmeniui padaryta žala nesusijusi su darbuotojo darbinėmis pareigomis, nėra itin sudėtinga, tai įrodinėjimas, jog darbdavys ėmėsi priemonių užkirsti kelią darbuotojo neteisėtiems veiksmams, sąlygojusiems žalą, gali būti pakankamai komplikuotas.
Norėdami pasilengvinti šią naštą teismo atveju, darbdaviai turėtų iš anksto pasirūpinti tam tikromis vidinės darbuotojų kontrolės priemonėmis. Visų pirma tai liečia teisines priemones – darbo taisykles, pareiginius nuostatus ar kitus vidinius dokumentus, kuriuose būtų išsamiai aprašyti konkretaus darbuotojo teisės ir pareigos, leidžiami ir draudžiami veiksmai, atliekamo darbo eiga ir pan. Antra, tai susiję su fizine kontrole: darbuotojų instruktavimu, mokymais, pasitarimais, priežiūra darbo vietoje ir pan. Viskas priklauso nuo kiekvieno darbo specifikos ir neturėtų peržengti protingumo ribų.
Tuo atveju, kai darbdavys pripažįstamas atsakingu už darbuotojo trečiajam asmeniui padarytą žalą ir ją atlygina, jis į darbuotoją įgyja regreso teisę, t. y. iš esmės darbuotojui prieš darbdavį kyla materialinė atsakomybė pagal darbo įstatymus. Kokio dydžio ši atsakomybė bus, priklausys nuo įvairių aplinkybių: darbuotojo kaltės formos, visiškos materialinės atsakomybės sutarties buvimo ir pan.
Taigi straipsnyje pateiktu atveju teisme darbdaviui tektų įrodyti, kad darbuotoja iš tiesų veikė vedama asmeninių interesų, kad jis buvo ėmęsis priemonių užkirsti kelią tokiems neteisėtiems veiksmams, pavyzdžiui, buvo nustatęs ir darbuotoją supažindinęs su užsakovų patikrinimo, užsakymų pateikimo, sutarčių sudarymo tvarkomis, tačiau jų tyčia ar dėl didelio neatsargumo darbuotoja nepaisė.
Komentarai
nelabai supratau papildyme kokia pretenzija vezejas pateike Kauno Logistikos agenturai. Kuom jis nepatenkintas, kokia zala jis patyre, ka ir kam turetu alyginti Kauno Logistikos agentura.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.