Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro
Šią savaitę Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. spalio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. – dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų, tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kelte „Lisco Gloria“ kilo 2010 m. spalio 9 d., apie 01.20 val., jam plaukiant neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje 26 jūrmylės nuo Kylio uosto (Vokietija). Gaisras kilo šešto denio dengtoje zonoje, jo šaltinis aptiktas tarp vilkiko kabinos ir refrižeratoriaus patalpos. Tuo metu iš viso keltu plaukė 236 asmenys, tarp jų – 32 įgulos nariai, bei buvo gabenami 42 lengvieji automobiliai ir 143 kitos transporto priemonės (treileriai, cisternos), tarp kurių penkios – su pavojingu kroviniu.
Ikiteisminio tyrimo metu Odensės uoste (Danija) kelis kartus buvo atlikta sudegusio kelto apžiūra, vienoje iš kurių dalyvavo ir tyrimui vadovavusi prokurorė Kristina Prialgauskienė. Aiškinantis gaisro priežastis, išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į Vokietijos Federacinę Respubliką, Didžiąją Britaniją, Daniją, Uzbekiją, Estiją ir Latviją, paskirtos užduotys bei įvertintos specialistų iš Lietuvos ir Vokietijos išvados, išanalizuoti teisės aktai ir dokumentai, susiję su darbo saugos jūriniuose keltuose reikalavimais, pareiginėmis instrukcijomis ir kt., apklausti visi kelto keleiviai bei įgulos nariai, atlikti kiti būtini proceso veiksmai. Tyrimo metu surinkta medžiaga sudaro 35 bylos tomus.
Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmusios prokurorės Kristinos Prialgauskienės komentaras:
„Kadangi net ir pasitelkus ekspertus nebuvo įmanoma nustatyti tikslios gaisro kilimo priežasties, nes gaisro židinio zona buvo stipriai paveikta ugnies, todėl negalime įvardinti ir už gaisro kilimą atsakingų asmenų bei nustatyti jų kaltės formos ir atsakomybės laipsnio. Įvertinus visas faktines aplinkybes, galima teigti, kad laivo valdytojas neužtikrino privalomos priešgaisrinės apsaugos, dėl ko gaisras tapo nevaldomas ir žalos mąstai dideli. Įvykių eigą lėmė daugelis faktorių, tačiau net ir atlikus didelės apimties tyrimą, nenustatytas atsakingų asmenų veiksmų bei neveikimo priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis – didelės vertės turto sunaikinimu dėl nesukontroliuoto gaisro. Žalą patyrę asmenys, jei pastaroji iki šiol neatlyginta, turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka ir už įgulos narių netinkamą pareigų atlikimą iš darbdavio, t.y. laivo valdytojo, reikalauti nuostolių atlyginimo. Iš mums pateiktų duomenų matyti, kad gaisro padarytą turtin ir neturtinę žalą beveik visiems fiziniams asmenims ir turtinę žalą daugeliui juridinių asmenų kelto savininkė atlygino“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.