Krovinių vagys dvigubina veiklos apimtis. Kaip saugotis?
Tarptautinė, su krovinių vagystėmis kovojanti, organizacija TAPA (Transport Asset Protection Association) skelbia, kad pirmąjį 2016 metų pusmetį Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regione užfiksuotų krovinių vagysčių skaičius padvigubėjo. Nors minimas regionas apima labai plačią teritoriją su daugybe atskirų šalių, daugiausiai vagysčių fiksuojama būtent Europoje.
Per pirmąjį 2016 metų pusmetį daugiausiai (54,2 procento) krovinių pavogta iš automobilių. Statistika rodo, kad didėja visi, su vagystėmis susiję statistiniai parametrai. Pavyzdžiui, jeigu per pirmąjį 2015 metų pusmetį krovinių vagystės užfiksuotos 19-oje šalių, tai šiemet – jau 25-ose. Pernai pranešta apie 516 krovinių vagysčių, o šiemet – jau apie 1 024. Piniginėje išraiškoje bendri praradimai pernai sudarė 18 554 863 eurus, o šiemet – 27 314 438 eurus. Jeigu pernai 100 000 eurų nuostoliai buvo viršyti 27 kartus, tai šiemet – jau 50 kartų. Daugiausia tokių, stambių, vagysčių (21) įvykdyta Jungtinėje Karalystėje.
Jungtinė Karalystė pirmauja ir bendrojoje statistikoje. Čia per pirmąjį 2016 metų pusmetį užregistruota 415 vagysčių. Palyginimui – per tą patį 2015 metų laikotarpį šios statistikos „lydere“ buvo Nyderlandai su 174 vagystėmis. Ekspertai tvirtina, kad tokį JK statistikos gausėjimą lemia nelegalūs migrantai, kurie, važiuodami pakeleivingais sunkvežimiais, nepraleidžia progos juos apiplėšti.
Intelektualios vagystės – dažni atvejai
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis patvirtina, kad pastaruoju metu matomas krovinių vagysčių intensyvėjimas. Ir tai liečia tiek vadinamojo CMR, tiek ekspedicinio draudimo įvykius. Draudimo ekspertas pažymi, kad pastaruoju metu dažnai pasitaiko intelektualios vagystės, kai organizuotai veikiantys nusikaltėliai suklastoja prekių vežėjo arba gavėjo dokumentus, taip, apgaulės būdu, perimdami krovinius. D. Bivainis tvirtina, kad tokių įvykių dalis dabar sudaro apie 25 procentus registruojamų atvejų. Ir ši veika yra vis geriau organizuojama ir sunkiau atsekama. Joms panaudojamos realios įmonės – perpirktos naujų savininkų, tačiau nevykdančios veiklos. Jeigu paskutiniosios recesijos metu taip buvo naudojamos Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos ar Lietuvos įmonės, tai dabar tokie sukčiavimo atvejai nustatomi Pietų šalyse – Italijoje ar Ispanijoje. „CargoNews“ žinomi atvejai, kai tokiu metodu naudojosi grupė graikų įmonių.
Norint saugotis tokių atvejų, reikia pradėti nuo pat krovinio pasirinkimo pradžios. Tai yra – dar krovinių biržoje patikrinti įmones, neapsiriboti paviršutiniška informacija apie vežėjus ir gavėjus. Mat tokios vagystės vykdomos, tik turint detalią informaciją apie krovinį ir užsakovą. Kaip minėta, esama atvejų, kai nusikaltimams, nuperkamos ilgą laiką dirbusios ir įtarimų nekeliančios ekspedicijos bendrovės, su kurių pagalba vėliau „pradanginami“ kroviniai.
Riešutai už milijoną: vagis domina lengvai realizuojamos prekės
Didžiausiai vagiamos prekės – maistas ir gėrimai. Jie per minimą laikotarpį sudarė 11,9 procento visų vagysčių. Jeigu kažkam atrodo, kad tokios prekės nėra labai brangios, galima paminėti atvejį, kai Pjemonte, Italijoje iš puspriekabės pavogtas net milijono eurų vertės lazdyno riešutų krovinys. Verta paminėti, kad tokios prekės yra lengvai realizuojamos, sunkiai identifikuojamos ir dėl to labai patrauklios nusikaltėliams. Kitos populiarios prekių grupės – buitinė technika, elektronika, alkoholiniai gėrimai, drabužiai, avalynė, tabako gaminiai.
Tačiau vagys taikosi į visus, juos dominančius, krovinius: Italijoje, Toskanoje, pakeliui į Arecą, buvo pavogtas 4 milijonų eurų vertės juvelyrikos dirbinių ir brangiųjų metalų krovinys. Žinoma, jis buvo vežamas šarvuotu sunkvežimiu, kartu su kuriuo ir buvo pavogtas. Tai – brangiausia, liepos mėnesį įvykdyta krovinio vagystė, kuri jau sėkmingai narpliojama: sunkvežimis surastas su beveik visu kroviniu, o vienas jo vairuotojų, dingęs kartu su sunkvežimiu, areštuotas. Jam dabar tyrėjai užduoda klausimus apie dingusios krovinio dalies likimą.
Kitos, liepos mėnesį didelę žalą padariusios vagystės Europoje – Švedijoje, prie Helsinborgo pavogtas brangus, 157 996 eurus kainuojantis sunkvežimis; JK, Vakarų Sasekse, nesaugomoje aikštelėje pavogtas 142 883 eurų vertės kompiuterių krovinys; JK, Vakarų Midlande, beisbolo lazdomis ginkluoti užpuolikai iš vilkiko išmetė vairuotoją, nuvažiuodami su visu sunkvežimiu ir 117 965 eurų vertės alkoholio kroviniu.
Sunkėja ir vagysčių pobūdis: praėjusiais metais 45,1 proc. vagysčių buvo įvykdyta su įsilaužimu, o šiemet ši dalis jau siekia 64,9 proc. D. Bivainis sako, kad vis dažnesni atvejai, kai naktį stovinčių sunkvežimių vairuotojai apsvaiginami dujomis, o krovinys perkraunamas į mažesnius sunkvežimius. Per naktį taip gali dingti kokios 4-5 tonos prekių. „Seniau tokie atvejai būdavo retenybė. O dabar jie nebėra reti“, – sako draudimo ekspertas.
Nėra apsaugos – nėra kompensacijų!
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 47,7 procento vagysčių įvykdyta nesaugomose teritorijose. Prieš metus tokiose vietose pavogta 46,3 procento krovinių. D. Bivainis pasakoja ir apie atvejus, kai į sutartą vietą atvykęs ir gavėjo neradęs vežėjas atsikabina priekabą ir važiuoja vykdyti kito užsakymo, o per naktį krovinys pavagiamas iš stovinčios priekabos. Galima pastebėti, kad CMR draudimo atveju, arba draudimo sutartyje neapdraudžiant didelio neatsargumo rizikos, tokie įvykiai gali būti pripažinti ne draudiminiais. Todėl ir draudimo išmokos nebus mokamos.
Tai įtikinamai demonstruoja saugomų aikštelių naudą. Nors jos taip pat negarantuoja absoliutaus saugumo: liepos mėnesį 3,7 procento (tai sudaro 5 atvejus) vagysčių įvykdyta būtent saugomose aikštelėse. TAPA netgi nurodo įvykį, kai saugomoje aikštelėje į puspriekabę buvo įlaipintas nelegalų „desantas“. Tai padaryta, kruopščiai užmaskuojant visus įsilaužimo požymius (įskaitant nutrauktas plombas), negana to – už 120 kilometrų nuo Kalė perkėlos!
Krovinių draudimo ekspertas sako, kad dabar didelė dalis draudimo sutarčių sudaroma, apdraudžiant didelio neatsargumo riziką. Tai reiškia, kad draudimas būtų nemokamas tik tuo atveju, jeigu vežėjas kroviniui padarytų žalą savo tyčiniais veiksmais. O nesaugomoje aikštelėje įvykdytos vagystės žala būtų kompensuojama, tiesa, taikant didesnes išskaitas.
Kaip kovoti?
D. Bivainis sako, kad vežėjams siūlomos prevencijos priemonės gali būti labai veiksmingos ir beveik visiškai eliminuoti vagystes. Svarbiausias dalykas – maršruto planavimas. Tai reiškia, kad sunkvežimis sustos tik saugiose vietose. Taip pat labai svarbu, laukiant gavėjo, nestoti nakvoti pramoniniuose rajonuose ir teritorijose prie gavėjų, kuriuose registruojama didelė dalis žalų. Ypač tai svarbu Italijoje ir Ispanijoje.
Kitas elementas, efektyviai leidžiantis kovoti su vagystėmis iš tentinių puspriekabių – perimetro signalizatoriai. Užfiksavus įsibrovėlius, įjungiama signalizacija, atkreipianti tiek vairuotojo, tiek aplinkinių dėmesį. D. Bivainis sako, kad tokią įrangą sumontavę vežėjai labai sumažino krovinio vagysčių skaičių.
Kovojant su intelektualiomis vagystėmis, partnerius būtina patikrinti dar iki krovinio paėmimo. Reikia labai atidžiai patikrinti krovinį priimančių asmenų dokumentus, įrašus CMR važtaraštyje, o kilus bent menkiausiai abejonei, susisiekti su vadybininkais ir patikrinti partnerius, taip pat pasitikslinti, ar tikrai maršrute yra numatytos korekcijos.
Dar vienas D. Bivainio pasiūlymas – į Didžiąją Britaniją besikeliantiems sunkvežimiams pasirinkti 20 eurų kainuojančią, Kalė perkėloje atliekamą, savanorišką patikrą. Tuomet iš sunkvežimio ir priekabos būna „iškratomi“ visi nelegalūs pakeleiviai (TAPA nurodo, kad per tris patikros valandas iš sunkvežimių išlaipinama iki 200 nelegalių migrantų). O britai už kiekvieną nelegalų migrantą vežėją baudžia 2 tūkstančių svarų baudomis.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.