Buvusi pasienio seklė gavo netikėtą smūgį

 

Bitėnų kaimo gyventoją 62 metų Birutę Minevičienę ištiko šokas, kai ji gavo teismo šaukimą atvykti į parengiamąjį posėdį civilinėje byloje.

 

Moterį pribloškė, kad ji kviečiama ne liudyti, o tapo atsakove dėl viešai paskleistų žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės bei žeminančiomis Pagėgių mero Virginijaus Komskio garbę ir orumą.

 

Siekiama, kad Bitėnų gyventoja būtų įpareigota paneigti tai, ką pasakė vienai konservatorių lyderių I. Degutienei.

 

 

Pirmąkart pas Seimo Pirmininkę B. Minevičienė buvo nuvykusi po parlamento rinkimų 2008 metais.

 

„Manau, jog I. Degutienė – padorus žmogus, todėl nutariau su ja pasikalbėti apie politinę situaciją Pagėgiuose.

Per pokalbį, kuris truko penkiolika minučių, pasakiau, kad dori pagėgiškiai turi problemų su Komskiais, todėl jų neišvengiamai turės ir Seimas.

 

Apie kontrabandą tada neužsiminiau nė žodžiu“, – pasakojo moteris.

 

Šių metų pavasarį Bitėnų gyventoja dar kartą susitiko su I. Degutiene, kai ji su grupe parlamentarų buvo atvykusi į Pagėgius pasikalbėti apie kontrabandą.

 

„Seimo Pirmininkei priminiau mūsų pokalbį Vilniuje. Pasakiau, kad ji netikėjo tuo, dėl ko buvau perspėjusi, o ji atsakė: „Aš pajutau tai savo kailiu.“

 

Dar jai pasakiau, kad prieš 7 metus mačiau, kaip V. Komskis bendravo su cigaretes prie mano namų Rambyno regioninio parko teritorijoje krovusiais vyrais“, – pasakojo bitėniškė.

 

 

B. Minevičienė nematė, kad šis pokalbis buvo nufilmuotas. Vakare jis buvo parodytas per vienos televizijos žinias.

 

Netrukus kitos televizijos laidos žurnalistai bitėniškės paprašė papasakoti apie kontrabandininkus, kurie darbuojasi šalia jos sodybos.

Moteris sutiko, nes, kaip ji sako, košė jau buvo užvirusi.

 

Viešas pasakojimas apie Pagėgių kontrabandininkus supykdė V. Komskį.

 

Jis pareiškė, jog B. Minevičienė esą pažemino jo garbę ir orumą.

 

 

I. Degutienei bitėniškė papasakojo, kad 2003 metų sausio 25 dienos rytą purvyne įklimpo vilkikas.

 

Sunkiasvorę transporto priemonę bandė traukti į pagalbą atskubėjęs žemės ūkio bendrovės traktorininkas.

 

Kai tai nepavyko, atvažiavo kitas vilkikas, į kurį keliolika vyrų perkrovė cigaretes.

 

„Vienas kontrabandininkų atėjo pas mane paprašyti kastuvo. Jų darbą matė miško darbininkai, žvejai. Buvo daug smalsuolių, bet arti vilkiko niekas negalėjo prieiti“, – prisiminė B. Minevičienė.

 

Jos tvirtinimu, per patį darbo įkarštį žalios spalvos „Audi A6“ atvažiavo V. Komskis: „Jis priėjo prie kontrabandininkų, kažką pasakė, sėdo į automobilį ir išvažiavo. o kiek laiko atvyko pasieniečiai, bet jie nesidomėjo vilkiku – nuvažiavo tolyn.

 

Aš nesakau, kad ta kontrabanda buvo V. Komskio, bet žmonėms susidarė toks įspūdis. Iki šiol nei su Pagėgių meru, nei jo broliu Seimo nariu Kęstu Komskiu nesu bendravusi.“

 

 

„Viešojoje erdvėje esu padarytas kontrabandininku. Kitų galimybių apsiginti neturiu, todėl kreipiausi į teismą.

 

Moralinės žalos atlyginimo neprašau, nes man ne pinigai rūpi. Svarbiausia, kad šių skleidžiamų kalbų žmonės ar partijos nepanaudotų per ateinančius rinkimus“, – kalbėjo 48 metų „tvarkietis“ Pagėgių meras.

 

Prieš tapdamas politiku V. Komskis dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. 1990 metų spalį jis tapo Klaipėdos zonos Panemunės kontrolės punkto pamainos viršininku, o tarnybą 1997 metų rugsėjį baigė būdamas Pagėgių užkardos vado pavaduotoju.

 

 

B. Minevičienė trejus metus irgi dirbo pasienyje, tik neoficialiai. Ji gaudavo atlyginimą už pranešimus apie iš Rusijos į Lietuvą Nemunu gabenamą kontrabandą.

 

Su pasieniečiais moteris sutiko bendradarbiauti, kai kartą užsukęs pareigūnas paklausė, ar ji nemačiusi ledu ėjusio žmogaus.

„Kur jūs buvote vakar, kai kontrabandininkai 40 dėžių sukrovė į automobilį?“ – tada išrėžė bitėniškė.

 

Kitą dieną atvažiavo Pagėgių užkardos vadas majoras Antanas Albrektas ir paprašė moters už atlygį padėti gaudyti kontrabandininkus.

 

Chemijos ir biologijos mokytoja tuo metu buvo bedarbė, todėl sutiko.

 

 

„Mano slapyvardis buvo Upė. Šis vardas buvo įrašytas ataskaitoje, kurioje man reikėdavo pasirašyti. Gavau mobilųjį telefoną, bet pinigus man mokėjo už darbą, o ne už skambučius.

 

Vadui paskambindavau tuo momentu, kai krovinys jau būdavo krante. Kol nesužinojo, kad aš stebiu cigarečių judėjimą, naktis krūmuose ar palapinėse leidę kontrabandininkų žvalgai nesislapstė.

 

Man padėjo sūnus. Kartais su juo sėdėdavome pasaloje vieni, kartais šalia pasieniečių, kurie nežinojo, kad kontrabandininkų tykome ir mes.

 

Vadui pranešdavau ir apie tuos pareigūnus, kurie talkino kontrabandininkams. Dėl to septyniolika pasieniečių neteko darbo. Man mokėdavo po 100 litų per mėnesį ir premijas.

 

A. Albrektas turėjo daug informatorių, bet mes vienas apie kitą nežinojome.

 

Manęs prašė gauti informacijos apie cigarečių sandėlius, bet tai ypač sunkus darbas. Kontrabandininkai keičia rūkalų laikymo vietas.

Vis dėlto vieną sandėlį pavyko aptikti. Tame sandėlyje pasieniečiai sulaikė Kauno policininką, kuris buvo atvažiavęs nusipirkti cigarečių.

 

Kai paaiškėjo, kuo užsiimu, vietiniai kontrabandininkai man grasindavo, bet aš jų nebijojau.

 

Pranešdavau apie tai policijai, bet policija pareiškimų neregistruodavo. Esą buvo negalima“, – pasakojo B. Minevičienė.

 

 

„A. Albrektas pasakė, jog užkarda nesuvaldoma, o jis – ne Don Kichotas, kad kariautų su vėjo malūnais. Todėl išėjo į pensiją, o aš pasieniečiams tapau nebereikalinga.

 

Prisiminimui vadas paliko mobilųjį telefoną“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo B. Minevičienė.

 

Moters teigimu, pasienyje dabar beveik nebėra kontrabandininkų žvalgų, bet kontrabanda vis dar klesti.

 

Anot jos, Nemuno pakrantę valdo Kuprių, o kitą – Pagėginių gauja, kurie Tauragės kontrabandininkams moka duokles, nes jų bijo.

„Kuprių stogas buvo pasienietis, pravarde Špykis. Kai jis išėjo iš darbo, įsteigė individualią įmonę. Pasienio gyventojai žino ir kas cigaretes gabeno, ir kas tuo užsiima dabar“, – tvirtino B. Minevičienė.

 

 

Šiuo metu Pagėgių mero spaudžiamai moteriai nuo išgyvenimų sutriko sveikata ir ji prieš teismo posėdį, kuris turėjo įvykti Vilniaus 1-ajame apylinkės teisme, atsigulė į Šilutės ligoninę.

 

„Nesuprantu, kodėl teismas vyksta Vilniuje. Seimo nariams parašiau laišką apie šią situaciją.

 

Jeigu manęs niekas neapgins, kam man, varlei, šokinėti prieš dalgį“, – kalbėjo B. Minevičienė.

 

Savivaldos rinkimuose ketinanti dalyvauti konservatorė svarstė, jog mažai tikėtina, kad politikai, pasivadinę „antikomskiniu bloku”, laimės rinkimus.

 

 

Pavasarį Seimo pirmininkė I. Degutienė pareiškė nepasitikėjimą Seimo nariu, buvusiu Pagėgių meru K. Komskiu (nuotr.) dėl jo galimų sąsajų su kontrabanda.

 

Parlamento vadovė keliskart kreipėsi į opoziciją, prašydama skirti kitą Antikorupcijos komisijos pirmininką.

 

Tačiau galiausiai I. Degutienė pareiškė daugiau nebereikalausianti jos pasitikėjimą praradusio partijos „Tvarka ir teisingumas” atstovo K. Komskio atsistatydinimo iš Antikorupcijos komisijos vadovo posto, nes esą jau panaudojo visas galimybes.

 

K. Komskį į Antikorupcijos komisiją delegavę „tvarkiečiai“ tvirtina, kad teisėsauga nėra pateikusi faktų dėl jo galimų sąsajų su kontrabandininkais.

 

Kitos opozicinės frakcijos aiškina, kad pagal paskirstytas kvotas Antikorupcijos komisijos vadovą skiria „Tvarka ir teisingumas“, todėl jos neturinčios sprendimo teisės.