
Vokietijos į Baltijos šalis siunčiami NATO naikintuvai – ne reali oro erdvės apsauga, o demonstratyvus aktas, skirtas nuraminti Lietuvai, Latvijai ir Estijai, skelbiama dar vienoje paviešintoje „WikiLeaks“ diplomatinio susirašinėjimo pažymoje.
Įslaptintoje pažymoje teigiama, kad Vokietija ir toliau nelinkusi pritarti NATO pasiūlytam Baltijos šalių gynybos planui nuo Rusijos ir laiko jį nereikalingu bei neproduktyviu vystant dvišalius santykius. Nepaisant to, rašoma pažymoje, „per pastaruosius mėnesius Vokietija ėmėsi veiksmų, kad Baltijos šalys manytų, jog Vokietija į jų saugumą žiūri rimtai“.
Tarp tokių veiksmų įvardijamas savanoriškas Vokietijos pasisiūlymas vadovauti NATO Baltijos šalių oro policijos misijai ir beprecedentis Vokietijos gynybos ministro Franzo Josefo Jungo vizitas į visas tris Baltijos valstybes.
„Vokietija pasisiūlė vadovauti NATO oro policijos misijai nuo rugpjūčio 31 dienos bei dislokuoti keturis naikintuvus Baltijos šalyse. Visi supranta, kad šie naikintuvai prieš Rusijos ataką nieko nepadarytų, tačiau Vokietija tikisi, kad naikintuvų dislokavimas bus pakankamas simbolis to, kad Vokietija (ir NATO) laikosi įsipareigojimų pagal penktąjį kolektyvinės gynybos straipsnį“, – rašoma paviešintame diplomatų susirašinėjime.
Anot Vokietijos Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų, tikėtasi, kad to pakaks nuraminti gynybos planų reikalavusių šalių baimes ir padės pritraukti Rusiją arčiau NATO.
„Atsižvelgiant į sudėtingą ekonominę situaciją mažai tikėtina, kad Baltijos valstybės bus pajėgios įsigyti savo naikintuvus, todėl Vokietija numato šį įsipareigojimą tęsti bent kelerius metus ateityje“, – skelbia „WikiLeaks“.
„Per keturių dienų vizitą F. J. Jungas susitiko ne tik su Baltijos šalių krašto apsaugos ministrais, bet ir su aukščiausiais valstybių vadovais. Per susitikimus buvo aptartas ne tik santykių gerinimas, bet ir kalbėtasi apie karines pratybas Vokietijoje, kurios įtrauktų šimtus karių ir Baltijos valstybių“, – raminančias mintis dėstė Vokietijos diplomatinio korpuso atstovas.
Geležinkeliai / uostai / aviacija

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 216

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 320

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 476

Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 399

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 231
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.