Uosto direkcija turės sumokėti keliasdešimt milijonų litų

uostasKL.

Atrodo, kad nepaisant Susisiekimo ministerijos pasipriešinimo, Uosto direkcija visgi turės pervesti kelias dešimtis milijonų litų į šalies biudžetą, nors jie galėjo būti panaudoti infrastruktūros tobulinimui ir kurti naują pridėtinę vertę bei generuoti papildomus mokesčius tam pačiam biudžetui.

Ūkio ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į šalies biudžetą dar turi sumokėti 34 mln. litų pelno įmoką. Uosto direkcijos finansų ir ekonomikos direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, įstatyme yra numatyta galimybė sumažinti mokamą pelno dalį į biudžetą, jeigu įmonė vykdo valstybei svarbius ekonominius projektus. Uosto direkcija vykdo ne vieną tokį projektą: pavyzdžiui, suskystintųjų gamtinių dujų terminalui reikalingos infrastruktūros kūrimas. Be to, visa uosto infrastruktūra yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Neseniai vykusiame pasitarime pas šalies premjerą Andrių Kubilių pastarasis davė nurodymą Finansų ir Ūkio ministerijoms išanalizuoti Uosto direkcijos vykdomus investicinius projektus ir pateikti nuomonę dėl jų finansavimo. Ūkio ministerija mano, kad tikslinga atleisti Uosto direkciją nuo dalies dividendų mokėjimo ir sumažinti jos pelno dalies įmoką iki 25 proc. trejiems metams.

„Mes laikėmės nuostatos, kad Uosto direkcija turi būti bent iš dalies atleista nuo dividendų mokėjimo, tačiau premjeras kalbėjo apie tai, kad už praėjusius metus turi būti sumokėta visa nustatyta suma, o kitais metais už šių metų pelną mokestis galėtų sudaryti ne 50, bet 25 procentus. Mūsų toks sprendimas netenkina“, – sakė Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras.

Pasak jo, „šiuo klausimu galutinai apsispręsti turėtų jau naujoji Vyriausybė“. Jeigu pinigai visgi bus paimti, nei valčių prieplaukos, nei kai kurie uosto krantinių rekonstrukcijos projektai nebus įgyvendinami. M. Armonaičio teigimu, jeigu Uosto direkcija trejiems metams būtų atleista nuo dividendų, ji galėtų papildomai į uosto infrastruktūrą investuoti apie 300 mln. litų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0